Lopšelis, Kauno vaikų reabilitacijos ligoninė

29/04/2026

Kokių tėvystės „madų“ verta atsisakyti?

Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose daugėja įvairių tėvystės patarimų ir naujų tendencijų. Kai kurios jų kelia diskusijų tarp vaikų raidos specialistų. Parenting žurnale publikuotame straipsnyje žurnalistė Beth Ann Mayer aptaria kelias tendencijas, kurių, ekspertų nuomone, vertėtų atsisakyti.

1️⃣ Dirbtinis intelektas kaip tėvystės konsultantas
AI gali padėti greitai rasti informaciją ar paaiškinti terminus, tačiau jis neturėtų pakeisti gydytojo ar vaikų raidos specialisto konsultacijos. Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali pateikti netikslius ar klaidinančius atsakymus, ypač kalbant apie vaikų miegą, savireguliaciją ir elgesio valdymo strategijas.

2️⃣ Bandymas socialiniuose tinkluose įrodyti „tobulą“ vaikystę
Nuotraukos ir įrašai socialiniuose tinkluose dažnai rodo vien tik gražias vaikystės akimirkas. Tai gali kurti įspūdį, kad tėvystė visada lengva, o vaikai visada elgiasi „kaip angeliukai“. Svarbu tokius vaizdus vertinti kritiškai – reali tėvystė yra kur kas įvairesnė.

3️⃣ Per didelis vaikų užimtumas
Nuolatinės veiklos, būreliai ir sportas gali palikti per mažai laiko laisvam žaidimui. Psichologai pabrėžia, kad būtent laisvas laikas padeda vaikams ugdyti savarankiškumą, kūrybiškumą ir emocinę savireguliaciją.

4️⃣ Kraštutiniai auklėjimo modeliai
Diskusijose dažnai supriešinamas „švelnus auklėjimas“ ir griežtos auklėjimo strategijos. Specialistai primena, kad efektyvus auklėjimas neturi nieko bendro su šiais kraštutinumais. Būtina protingai derinti abi strategijas - meilę ir šilumą su nuosekliu aiškių ribų nustatymu bei palaikymu.

📖 Šios tendencijos aptariamos straipsnyje:
Beth Ann Mayer. Parenting Trends I Hope Disappear in 2026. Parenting

27/04/2026

Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) parengė atnaujintas, mokslo įrodymais pagrįstas kūdikių mitybos gaires pirmaisiais gyvenimo metais.

Džiaugiamės, kad jos išverstos į lietuvių kalbą ir tapo lengvai prieinamos tiek specialistams, tiek šeimoms.

💛 Kviečiame susipažinti ir remtis patikima informacija kasdieniuose sprendimuose apie kūdikių mitybą.

24/04/2026

Laisvė judėti: kai bėgimas tampa įmanomas kiekvienam 🏃‍♂️✨

Šią savaitę LSMU Vaikų reabilitacijos skyriuje sulaukėme ypatingų svečių iš Vilniaus – klubo „EIK“. Tai alternatyvaus judėjimo entuziastai, kurie griauna standartus ir įrodo, kad fiziniai iššūkiai nėra kliūtis patirti judėjimo džiaugsmą.

Svečiai mūsų specialistams pristatė unikalią priemonę – bėgimo triračius.

Kas tai yra?
Tai adaptuota paraatletikos sporto šaka. Specialus 3 ratų rėmas su balneliu ir vairu leidžia vaikui saugiai ir savarankiškai judėti, bėgti bei pajusti greitį, net jei įprastas ėjimas yra labai ribotas 🚴‍♀️

Kodėl tai svarbu?
✔️ Laisvė – tinka vaikams, turintiems pusiausvyros ar koordinacijos sunkumų.
✔️ Universalumas – nuo kasdienių pasivaikščiojimų su šeima iki tikrų varžybų.
✔️ Gera savijauta – stiprina ne tik raumenis, bet ir emocinę sveikatą bei pasitikėjimą savimi 💙

Džiaugiamės, kad mūsų mažieji pacientai turėjo galimybę patys išbandyti šią inovaciją ir pajusti tą nepakartojamą pergalės skonį!

Ačiū klubui „EIK“ už pasidalintą patirtį ir įkvėpimą 🙌

23/04/2026

Nuolatinis profesinis tobulėjimas yra neatsiejama mūsų darbo dalis 🌱

LSMU Vaikų reabilitacijos skyriaus specialistės – kineziterapeutė Kristina Zalanskienė ir ergoterapeutė Asta Eitmantytė-Keleckė – neseniai grįžo iš savaitės trukmės stebimosios klinikinės praktikos „Asan“ medicinos centre Pietų Korėjoje. Tai viena didžiausių ir pažangiausių šios šalies gydymo įstaigų.

Vizito metu gilintos profesinės žinios stebint darbą Naujagimių (NICU) ir Vaikų (PICU) intensyviosios terapijos skyriuose.

Parsivežtos svarbiausios įžvalgos:
• Ankstyvoji reabilitacija kritinėse būklėse – kineziterapeutai ir ergoterapeutai yra pilnaverčiai intensyviosios terapijos komandos nariai, o darbas su pacientais pradedamas labai anksti, net ir esant kritinei būklei, siekiant geresnių ilgalaikių raidos rezultatų.
• Aktyvus tėvų įtraukimas ir edukacija – šeimos laikomos svarbia priežiūros proceso dalimi, joms sistemingai suteikiamos žinios ir praktiniai įgūdžiai, padedantys užtikrinti priežiūros tęstinumą namuose.
• Tarpdisciplininis bendradarbiavimas – nuoseklus skirtingų sričių specialistų komandinis darbas, orientuotas į vaiko gerovę ir visapusišką pagalbą.

Dėkojame „Asan“ medicinos centro kolegoms už šiltą priėmimą ir pasidalintą patirtį 🤝 Ši patirtis suteikė vertingų įžvalgų, kurias sieksime nuosekliai integruoti savo kasdienėje praktikoje.

22/04/2026

👶 Kai šeimoje atsiranda naujagimis: kodėl vyresnis vaikas „vėl tampa mažesnis“?

„Jis tarsi vėl tapo mažas…“ – tai viena dažniausių frazių, kurią išgirstame iš tėvų parsivežus naujagimį namo.

Vaikas, kuris buvo gana savarankiškas, staiga vėl intensyviai siekia artumo – lipa ant tėvų, prašosi būti nešiojamas, sunkiau atsiskiria, tampa jautresnis, greičiau susijaudina. Tėvams tai gali kelti sumišimą ar net frustraciją, ypač kai reikia rūpintis naujagimiu.

Tačiau mažo vaiko smegenys nereaguoja „pavydžiai“ taip, kaip tai supranta suaugusieji. Jos reaguoja į prisirišimo (angl. attachment) sistemos pokytį. Vaiko saugumo jausmas kuriamas per pastovumą ir artumą, todėl net ir nedideli pokyčiai šeimoje gali įjungti savisauginį („protective“) režimą. Elgesys, kuris atrodo kaip regresas, dažniausiai yra bandymas atkurti ryšio jausmą – adaptacinė, neurobiologiškai pagrįsta reakcija. Didesnis „lipimas ant tėvų“, ašaros ar staigūs elgesio pokyčiai nėra atsitiktiniai – tai signalai apie padidėjusį artumo poreikį.

🔹 Ką gali padaryti tėvai?

• Sąmoningai planuoti individualų laiką su vyresniu vaiku ⏳
• Įvardinti vaiko emocijas ir patirtį – tai padeda reguliuoti emocijas 🗣️
• Užtikrinti kiek įmanoma pastovią dienotvarkę 📅
• Leisti vaikui būti arti – fizinis kontaktas šiame etape yra svarbus reguliacijos mechanizmas 🤲
• Įtraukti vaiką į kasdienes veiklas su kūdikiu, išlaikant pasirinkimo galimybę 👶

Kartais tai, kas atrodo kaip žingsnis atgal, iš tiesų yra vaiko būdas išlaikyti tai, kas svarbiausia – saugų ryšį 🤍

20/04/2026

Nauja publikacija kviečia kritiškai peržiūrėti polivagalinės teorijos pagrindus šiuolaikinio mokslo kontekste.

by Paul Grossman, Gareth L. Ackland, Andrew M. Allen, Gary G. Berntson, Lindsea C. Booth, Gordon M. Burghardt, Julie Buron, Vladimir Dinets, J. Sean Doody, Mathias Dutschmann, David G.S. Farmer, James P. Fisher, Alexander V. Gourine, Michael J. Joyner, John M. Karemaker, Sahib S. Khalsa, Edward G. L...

20/04/2026

Izmiras, Turkija | Tarptautinė ankstyvosios intervencijos konferencija

Tarptautinėje EURLYAID ir ISEI konferencijoje dalyvavo Vaikų reabilitacijos klinikos specialistės, kurios pristatė savo mokslinį darbą ir dalinosi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių. 🌍

📢 Konferencijoje pristatytas pranešimas:
„Ilgalaikiai hibridinės, į šeimą orientuotos nuotolinės intervencijos rezultatai kūdikiams, turintiems raidos sutrikimo riziką“

Tyrime nagrinėtas hibridinis ankstyvosios intervencijos modelis, derinantis namų vizitus ir nuotolinį tėvų koučingą, orientuotą į tėvų įgalinimą skatinti vaiko raidą įprastinių kasdienių veiklų metu.

🧠 Tyrimas vykdytas bendradarbiaujant su COPCA programos kūrėjais, įskaitant prof. Mijna Hadders-Algra, ir remiasi į šeimą orientuotos, „hands-off“ intervencijos principais.

📄 Šiuo metu rengiamos mokslinės publikacijos, kurios leis plačiau pristatyti tyrimo rezultatus tarptautinei bendruomenei.

🤝 Konferencija taip pat buvo svarbi galimybė:

susipažinti su kolegomis iš įvairių šalių
aptarti skirtingus ankstyvosios intervencijos modelius
užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius

19/04/2026

Dalijamės LVNA įrašu apie konferenciją ir joje aptartas kryptis.

Izmiras, Turkija | EURLYAID & ISEI konferencija apie ankstyvąją intervenciją

Tarptautinėje konferencijoje pristatytos aktualios ankstyvosios intervencijos kryptys, tačiau reikia pripažinti – renginys ne visai atitiko išsikeltus lūkesčius. 🌍 Dalis planuotų kviestinių pranešėjų nedalyvavo arba skaitė pranešimus nuotoliniu būdu – tai dar kartą primena, kad šiandieninė geopolitinė situacija ir karas veikia ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir tarptautinę mokslo bendruomenę bei jos susitikimus.

🔬 Mūsų įžvalgos, susiformavusios iš pagrindinių pranešimų (Bruder, Serrano, Kaiser ir kt.), rodo aiškią kryptį – ieškoma balanso, o ne vieno „teisingo“ metodo.

Anksčiau dažnai buvo priešpastatoma:
– specialistų taikomos intervencijos
– tėvų koučingas, kai tikimasi, kad intervencijas taikys patys tėvai

Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad vien tik atsakomybės perkėlimas tėvams gali didinti stresą ir ne visada lemia geriausius rezultatus. 👨‍👩‍👧

👉 Dabartinė kryptis – intervencijų derinimas (mix):

specialistų taikomos intervencijos
tėvų įtraukimas ir koučingas
natūralistinės intervencijos namų aplinkoje

Svarbiausia tampa ne metodas, o:
✔ vaiko poreikių vertinimas
✔ aiškūs tikslai
✔ galimybė pasirinkti ir derinti skirtingas intervencijas

💡 Pabrėžiama, kad skirtingos intervencijos nebūtinai prieštarauja viena kitai – svarbu turėti jų įvairovę ir galimybę pritaikyti pagal skirtingus vaikų poreikius, tikslus ir aplinkas.

📊 Todėl vis labiau akcentuojama, kad sistemose turi būti ne viena „teisinga“ intervencija, o platus pasirinkimas, leidžiantis individualizuoti pagal vaiką ir šeimą.

🌐 Konferencijoje daug dėmesio skirta ir įtraukčiai – darželyje, mokykloje ir bendruomenėje. Akcentuotas ne tik fizinis vaiko buvimas, bet ir priėmimas, dalyvavimas bei prasmingas įsitraukimas.

🌍 Pristatyti skirtingi ankstyvosios intervencijos modeliai Europoje. Dalyje šalių – ypač ten, kur sistemos sukurtos anksčiau – vis dar vyrauja medikalizuotas, kabinetinis modelis, dažnai finansuojamas sveikatos sistemos lėšomis ir ne visuomet atitinkantis šiuolaikinius evidence-based principus.

⭐ Kaip pažangus pavyzdys išskirtas Portugalijos modelis (SNIPI), rodantis, kaip galima sukurti bendruomenėje veikiančią, šeimai orientuotą ir tarpdisciplininę sistemą.

📢 Konferencijoje taip pat pristatytas Lietuvos specialistų darbas – Kristinos Zalanskienės ir bendraautorių tyrimas apie nuotolinę, COPCA principais grįstą šeimos koučingo intervenciją.

🤝 Užmegztas bendradarbiavimas su viena iš ankstyvosios intervencijos lyderių Europoje – Ana Maria Serrano ir jos komanda. Planuojamas jų dalyvavimas LVNA konferencijoje Lietuvoje šį rudenį.

👉 Apibendrinant:
ankstyvoji intervencija juda nuo „kas geriau?“ link „kaip pritaikyti skirtingas galimybes konkrečiam vaikui ir šeimai“.

18/04/2026

Jei dar nespėjote paskirti savo 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio – tai galite padaryti iki gegužės 1 d. ⏳

Kviečiame šiemet skirti paramą Vaikų reabilitacijos ligoninei „Lopšelis“ 💙
Mūsų įstaiga yra sena, kasdien naudojama intensyviai, todėl nuolat susiduriame su paprastais, bet svarbiais remonto poreikiais.

Skirdami 1,2 % per Lietuvos vaikų negalios akademiją (LVNA) ir nurodydami paskirtį „Vaikų reabilitacijos ligoninė Lopšelis“, galite tiesiogiai prisidėti prie mūsų aplinkos gerinimo 🏥
Surinktos lėšos bus naudojamos smulkiems, bet labai reikalingiems remonto darbams 🛠️

Papildomas finansavimas šiems darbams nėra numatytas, todėl jūsų parama turi realią, tiesioginę reikšmę mūsų pacientams ir jų kasdieninei aplinkai.

Prašymas pildomas per VMI sistemą – tai užtrunka vos kelias minutes 🖥️

Būsime labai dėkingi, jei pasidalinsite šia žinute 🙏

14/04/2026

Dalijamės kvietimu, kuris mums patiems labai svarbus 🌿🧠

2026 m. gegužės 15–16 d. Kaune vyks 18-oji Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos konferencija „Time and Timing in Child Neurology“.

Tai renginys, kuriame susitinka specialistai, kuriems rūpi vaikų neurologija ir jų raida – kasdieniai iššūkiai, pažanga ir galimybės augti 💛 Bus kalbama apie temas, su kuriomis susiduriame ir savo darbe – nuo ankstyvosios neurologijos iki raidos sutrikimų, miego, epilepsijos ir retų ligų.

Mums ypač džiugu, kad konferencijoje pranešimą skaitys Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė, LVNA valdybos narė, doc. dr. Indrė Bakanienė 🎤

Tokie susitikimai primena, kaip svarbu nuolat mokytis, dalintis patirtimi ir kartu ieškoti geriausių sprendimų vaikams ir jų šeimoms 🤝

📍 Kaunas
📅 2026-05-15–16
🔗 Registracija:

Dear Colleagues and Friends, On behalf of the Lithuanian Child Neurology Association, it is my great honor and pleasure to welcome you to the 18th Conference of the Baltic Child Neurology Association (BCNA), held this year from May 15–16, 2026, in the historic city of Kaunas, Lithuania. As we gath...

12/04/2026

Mūsų ligoninės specialistai aktyviai dalyvavo ADHD klubo konferencijose, vykusiose kovo 14 d. Vilniuje ir balandžio 11 d. Kaune 🧠✨ Pirmasis renginys sulaukė tokio didelio susidomėjimo, kad buvo pakartotas Kaune. Nors „Žalgirio“ arenos salė talpina 400 sėdimų vietų, daliai dalyvių teko klausytis sėdint ant laiptų.

Pagrindinis dėmesys buvo skirtas suaugusiųjų ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimui). Tai aktualu ir mūsų kasdienėje praktikoje – ADHD turintis vaikas dažani auga šeimoje, kurioje ADHD bruožų turi ir vienas ar abu tėvai. Tai svarbu planuojant pagalbą ir ankstyvąją intervenciją 👨‍👩‍👧

Konferencijose aptartos įvairios temos: suaugusiųjų ADHD požymiai (jie kitokie nei vaikų), diagnostikos ir pagalbos principai, neuroįvairovė, ribinės būklės (VAST, BAP), taip pat kasdieniai iššūkiai – tėvystė, emocijų reguliavimas, sensoriniai ypatumai 🔍

Mūsų klinikos vadovė Doc. dr. Indrė Bakanienė savo pranešime kalbėjo apie neuroįvairovės paradigmą ir tai kad smegenų skirtumai yra natūrali įvairovės dalis. Akcentuota, kad tie patys bruožai gali būti tiek sunkumas, tiek privalumas, priklausomai nuo aplinkos: pavyzdžiui, impulsyvumas gali trukdyti, bet kartu lemti greitą reakciją, o hiperfokusas – būti iššūkiu kasdienybėje, tačiau privalumu atliekant sudėtingas užduotis

Toks didelis susidomėjimas rodo, kad apie ADHD vis dar kalbama per mažai, ypač platesniame – viso gyvenimo – kontekste 🤝

09/04/2026

Vis dar sulaukiame klausimų apie mūsų naudojamą reabilitacijos įrangą 🤖

Dažnai klausiama, ar taikome vaikščiojimo treniruotes su kūno svorio prilaikymo sistemomis realiose situacijose. Taip – naudojame kelis eisenos lavinimo robotus su kūno prilaikymu vaikams, kuriems dar nepakanka raumenų jėgos išlaikyti kūno svorį.

Tačiau būtent „Hocoma Andago“ suteikia galimybę treniruotis laisvai judant realioje aplinkoje – ne tik ant bėgtakio, bet ir erdvėje 🚶‍♀️

Kiekvienas žingsnis svarbus kelyje į savarankiškumą ✨