Lopšelis, Kauno vaikų reabilitacijos ligoninė

10/02/2026

Pathological Demand Avoidance (PDA) – patologinis reikalavimų vengimas

Savo darbe vis dažniau susiduriame su vaikais, kurie intensyviai vengia reikalavimų. Spaudimas tokiose situacijose nepadeda – jis dažnai baigiasi užsiblokavimu, pykčio priepuoliais ar net agresija 💥😔

Šis elgesio profilis vadinamas Pathological Demand Avoidance (PDA).
Tai nėra oficiali diagnozė, tačiau tarptautinėje klinikinėje praktikoje pripažįstamas elgesio profilis, dažniausiai aptariamas autizmo spektro kontekste.

Svarbu pabrėžti:

reikalavimų vengimas neatsiranda vien tik dėl ribų stokos ar „neteisingo auklėjimo“ ❌

jį lemia nerimas ir nervų sistemos ypatumai, o reikalavimas dažnai būna "paskutinis lašas" ⚠️

todėl kova su šiuo elgesiu griežtumu, „išsireikalavimu“ ar struktūros griežtinimu – ne visada tinkama strategija, net jei ji kartais rekomenduojama ir specialistų.

📌 Ką sako rekomendacijos?
Nors PDA neturi atskirų oficialių diagnostinių gairių, autizmo intervencijų nuostatos (pvz., NICE, National Autistic Society, JK) ir klinikinis konsensusas pabrėžia, kad vaikams su aukštu nerimu ir PDA bruožais netinka griežtos, paklusnumo reikalaujančios intervencijos. Rekomenduojamas individualizuotas, nerimą mažinantis, santykiu grįstas požiūris.

Santykis ir saugumo jausmas svarbūs visiems vaikams, tačiau neuroįvairovėje jie ypač būtini, bendradarbiavimas be jų - neįmanomas. Pirmiausia – saugumas ir ryšys, tik tada ribos, struktūra ir mokymasis.

06/02/2026

Augti sudėtinguose kontekstuose: įžvalgos iš SSECR konferencijos

Praėjusią savaitę penkiese iš Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ kartu su dar apie 10 kolegų dalyvavome Annual Meeting of the Swiss Society for Early Childhood Research (SSECR) konferencijoje Fribūre 🇨🇭. Konferencijos tema – „Growing Up in Challenging Contexts“, o dalyvavimas vyko pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ 🤝.

Tai tarpdisciplininė konferencija, suburianti ankstyvosios vaikystės tyrėjus iš įvairių šalių 🌍, leidžianti pažvelgti į vaikų raidą platesniame socialiniame ir kultūriniame kontekste.

Daug dėmesio skirta ekrano laikui, pabrėžiant, kad jo poveikis vaikui priklauso nuo konteksto ir santykio 📱. Ekrano laikas gali būti jungiantis, kai suaugusysis dalyvauja kartu su vaiku – žiūri, komentuoja, aptaria turinį ir padeda jį susieti su vaiko patirtimi. Priešingai, ekranas tampa žalingas, kai naudojamas kaip priemonė „atsikratyti vaiko“ – be santykio, su greitai stimuliuojančiu, primityviu turiniu. Tokiu atveju ekranas ne papildo, o pakeičia santykį ir siejamas su kalbos, dėmesio bei savireguliacijos sunkumais.

Plačiai aptarta ankstyvųjų santykių svarba vaiko smegenų vystymuisi 🧠❤️. Neurovaizdinimo tyrimai rodo, kaip motinos ir vaiko ryšio kokybė formuoja smegenų architektūrą, o tėvų patirtų traumų pasekmės, jei jos lieka neapdorotos, gali būti perduodamos kitai kartai per santykius, emocinę reguliaciją ir auklėjimo modelius, turėdamos ilgalaikį poveikį vaiko emocinei, socialinei ir kognityvinei raidai.

Konferencijoje taip pat lygintos Montessori ir tradicinė ugdymo sistemos 🎓. Tradicinėje sistemoje ankstyvame amžiuje vaikui dažnai suteikiama daugiau laisvės, tačiau augant jo veikla vis labiau struktūruojama ir reguliuojama – mažėja pasirinkimų, daugėja išorinių reikalavimų ir vertinimų. Montessori ugdyme kryptis priešinga: ankstyvame amžiuje vaikas veikia aiškiai struktūruotoje aplinkoje, lydimas suaugusiojo, o didėjant savarankiškumui palaipsniui suteikiama vis daugiau autonomijos ir pasirinkimų. Tyrimai šį modelį sieja su geresne savireguliacija, mąstymo lankstumu ir stabilesniais akademiniais pasiekimais 📚.

Galiausiai daug kalbėta apie socialinę atskirtį, skurdą ir nelygybę ⚖️. Nors vaikų nelygybė visuomenėse egzistuoja, sistemų atsakomybė – siekti, kad vaikai jos nepatirtų kaip ribojančio veiksnio ir turėtų realias galimybes kokybiškai ugdytis bei realizuoti savo potencialą.

Tokios konferencijos leidžia ne tik sekti naujausius mokslo duomenis, bet ir kritiškai permąstyti kasdienes praktikas dirbant su vaikais ir šeimomis.

01/02/2026

Neseniai vienoje tėvų „Facebook“ grupėje pastebėjome tokį klausimą.
Mūsų nuostabai, nemažai tėvų pritaria tokiai praktikai, kai vaikas yra verčiamas bent paragauti visko ir tik tada jam leidžiama nueiti nuo stalo, argumentuodami, kad „vaikų nereikia lepinti“.

Vaikų raidos specialistų pozicija kitokia:
👉 vaikų maitinimas nėra auklėjimas ir prievartos čia būti negali.

🧠 Stresas turi tiesioginį poveikį alkio ir sotumo centrams smegenyse.
Jis veikia skirtingai: vieniems žmonėms stresas didina apetitą, kitiems – jį slopina.
👉 Vaikams, ypač „nevalgiukams“, stresas dažniausiai mažina apetitą.
Todėl spaudimas, grasinimai ar kontrolė valgymo metu fiziologiškai apsunkina valgymą, o ne padeda jam.

Šiuolaikinė vaikų raidos, mitybos ir reabilitacijos praktika rodo, kad spaudimas „bent paragauti“:
– neskatina ilgalaikių sveikų valgymo įpročių,
– nemažina išrankumo,
– bet didina nerimą ir neigiamą santykį su maistu.

❗ Ypač tai svarbu vaikams, turintiems sensorinių ypatumų, raidos ar valgymo sunkumų, tačiau šie principai galioja visiems vaikams.

Ką daryti vietoje prievartos?

🍽️ Maistą siūlyti, bet neversti.
– Naujo ar nemėgstamo maistą galima įdėti į lėkštę, bet labai nedaug arba
– padėti šalia lėkštės, kad vaikas matytų ir susipažintų.
– Vaikas gali nevalgyti – tai normalu.

👀 Leisti mokytis stebint.
– Vaikai mokosi valgyti stebėdami kitus, o ne verčiami.

🪑 Rami, nuspėjama aplinka.
– Be grasinimų („neišeisi nuo stalo“),
– Be spaudimo ar gėdinimo.

Vaikų valgymo įgūdžiai formuojasi per saugumą, pasirinkimą ir teigiamą patirtį, o ne per kontrolę.
Mūsų, suaugusiųjų, vaidmuo – pasiūlyti ir rodyti pavyzdį, bet gerbti vaiko pasirinkimus.

💬 Jei vaikas turi nuolatinių valgymo sunkumų – tai signalas kreiptis į specialistus, o ne didinti spaudimą kasdienėje aplinkoje.

30/01/2026

Kai mažylis nuolat sako „ne“, tai nebūtinai užsispyrimas ar neklusnumas.

Ankstyvame amžiuje vaiko smegenys intensyviai mokosi savarankiškumo ir ribų. Dažnas „ne“ dažniausiai nėra bandymas prieštarauti suaugusiajam, o natūrali vaiko raidos dalis – būdas išbandyti, kur baigiasi „aš“ ir prasideda kitas.

🧠 Kodėl taip vyksta?
Mažų vaikų prefrontalinė žievė, atsakinga už savikontrolę, sprendimų priėmimą ir impulsų valdymą, dar nėra subrendusi. Tuo pat metu emocijų sistema (limbinė sistema) veikia labai aktyviai.
Dėl šios pusiausvyros stokos vaikas siekia paveikti aplinką ir dažnai tai išreiškia per atsisakymą, pykčio priepuolius ar ribų tikrinimą.

👶 Kaip gali padėti suaugusieji?
Vaikui svarbu jausti, kad jo norai ir pasirinkimai yra girdimi. Rekomenduojama:

leisti rinktis („valgysi iš lėkštės ar dubenėlio?“),

kalbėti ramiai ir aiškiai,

gerbti „mažus“ vaiko sprendimus.

Tai ne silpnina ribas, o padeda vaikui mokytis savireguliacijos, derybų ir problemų sprendimo.

🤝 Ilgainiui nuoseklus ir empatiškas suaugusiųjų reagavimas padeda vaikui suprasti, kad jis gali saugiai išreikšti savo poreikius, kartu mokydamasis suprasti ir priimti ribas. Tai stiprina emocijų reguliavimą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

👉 Kai „ne“ suprantame kaip bendravimo formą, o ne maištą, galime ramiau ir tikslingiau padėti vaikui vystytis.

27/01/2026

Kasdien mūsų Vaikų reabilitacijos klinikos skyriuose dailės terapijos užsiėmimuose dalyvauja apie 20–30 vaikų 🎨
Dar apie 15 vaikų visą dieną praleidžia Autizmo centre, kur ugdymo ir terapijos procese aktyviai naudojamos piešimo ir tapybos priemonės 🖍️

Kūrybinės medžiagos čia sunaudojamos labai greitai, todėl ypač vertiname sulauktą paramą. Šįkart gavome įvairaus, kokybiško popieriaus piešimui ir tapybai, kuris bus naudojamas kasdienėje terapinėje veikloje 📄

Dėkojame UAB „Smiltainis ir Ko“ už paramą ir prisidėjimą prie vaikų reabilitacijos proceso 💙

26/01/2026

📈 Plečiame veiklą ir ieškome komandos papildymo

Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ plečia teikiamų paslaugų apimtis ir ieško naujų komandos narių:

🔹 Ergoterapeutų – darbui abiejuose padaliniuose (istoriniuose pastatuose Lopšelio g. 10 ir naujame skyriuje Kauno klinikų miestelyje)
🔹 Klinikinių logopedų – darbui abiejuose padaliniuose
🔹 Bendrosios praktikos slaugytojo (-os) – darbui stacionaro skyriuje, istoriniuose „Lopšelio“ pastatuose

💼 Darbo užmokestis (bazinis, neatskaičius mokesčių):
• Ergoterapeutams ir klinikiniams logopedams – nuo 2018 € (+ priedai, priklausantys nuo paslaugų krūvio)
• Slaugytojams – nuo 1907 € (+ priedai, priklausantys nuo kvalifikacijos ir darbo intensyvumo)

🎓 Siūlome:
• Darbą daugiadalykėje vaikų reabilitacijos komandoje
• Apmokamus kvalifikacijos kėlimo mokymus Lietuvoje ir užsienyje
• Galimybę dirbti įrodymais grįstos praktikos aplinkoje
• Stabilų darbą viešajame sektoriuje ir aiškią organizacinę struktūrą

📩 CV kviečiame siųsti el. paštu: lopselis@kaunoklinikos.lt

24/01/2026

📌 Rekomenduojama konferencija specialistams

2026 m. gegužės 15–16 d. Kaune vyks 18-oji Baltijos vaikų neurologijos asociacijos (BCNA) konferencija, subursianti Baltijos šalių ir tarptautinius vaikų neurologijos ekspertus.

Renginyje bus nagrinėjamos temos, aktualios vaikų reabilitacijos ir raidos sutrikimų srityje dirbantiems specialistams: ankstyvasis nervų sistemos vystymasis, genetiniai tyrimai klinikinėje praktikoje, miego sutrikimai, epilepsija, nervų-raumenų ligos, raidos ir elgesio sutrikimai, autizmo spektras.

🎤 Vieną iš pranešimų – „Childhood Autism through the Ages“ – skaitys doc. dr. Indrė Bakanienė, Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ atstovė.

📍 Kaunas
📅 2026-05-15–16

Dr. Milda Dambrauskienė (Lithuanian Child Neurology Association, Chair) Dr. Mikus Diriks (Latvian Pediatric Neurology Society, Chair) Prof. dr. Inga Talvik (Estonian Pediatric Neurology Society, Chair)

22/01/2026

💛 Kodėl vaikas „blogiau elgiasi“ su tėvais, o ne darželyje?

Dažna situacija: vaikas darželyje ar su kitais žmonėmis susitvardo, tačiau grįžęs pas mamą ar tėtį pradeda kaprizingai elgtis ar pykti. Tai nėra išlepimas ar manipuliavimas.

Streso metu vaiko smegenyse aktyvuojasi amygdala – struktūra, atsakinga už savireguliaciją ir emocijų valdymą. Būnant su mažiau artimais žmonėmis ši sistema išlieka aktyvi, todėl vaikas „laikosi“.
Šalia artimiausių žmonių smegenys gauna saugumo signalą: amygdala nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, o sulaikytos emocijos prasiveržia.

Tai – saugaus prieraišumo ir nervų sistemos reguliacijos požymis.
Vaikas „subyra“ ne todėl, kad nemoka elgtis, o todėl, kad pasijaučia galintis saugiai „perkrauti“ savo nervų sistemą.

🔹 Ką gali padaryti tėvai?
• Išlikti ramiems – jūsų ramybė padeda vaiko smegenims nusiraminti
• Įvardyti jausmus: „Matau, kad tau dabar labai sunku“
• Neskubėti vertinti ar koreguoti elgesio – pirmiausia padėti nusiraminti
• Atminti: šiuo momentu vaikui labiausiai reikia ryšio, ne pamokslų

💬 Kartais didžiausia pagalba vaikui – ne bandyti „sutvarkyti“ situaciją, o būti tuo saugiu žmogumi, prie kurio jis gali paleisti dienos įtampą.

17/01/2026

🌱 „Kodėl kai kuriems vaikams ankstyva aplinka yra ypač svarbi? Naujas tyrimas pateikia įdomių įžvalgų.

Contemporary perspectives suggest that some children are more sensitive to their caregiving environment than others. This prospective longitudinal study examined the role of environmental sensitivity...

17/01/2026

Prasidėjus naujiems metams, jau planuojame 2026 m. konferencijas. Rekomenduojame šią pediatrijos konferenciją Kaune vasario 6 d. – į programą įtrauktos ir raidos medicinos temos: ankstyvųjų santykių sveikata, melatonino poveikis, XXI a. priklausomybės ir genetiniai tyrimai pediatrijoje. 🧠

Vaikų ligų aktualijos 2026 m. Kaunas 2026 m. vasario 6 d.   Verslo centro ”BLC” konferencijų centras A korpusas, K. Donelaičio g. 60, Kaunas

12/01/2026

🌲 Į lauką – visus metus. Skirtingu oru – skirtinga nauda 🌦️❄️

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų buvimas gamtoje yra svarbus jų sveikatai, tačiau naudos mechanizmai skiriasi priklausomai nuo metų laiko.

🌱 Pavasarį, vasarą ir rudenį, kai vaikai aktyviai liečia žemę, augalus ir miško paklotę, ypač svarbus kontaktas su dirvožemio mikroorganizmų įvairove. Tyrimai rodo, kad toks kontaktas didina odos ir žarnyno mikrobiotos įvairovę ir palaiko imuninės sistemos reguliacijos brendimą, siejamą su mažesne alerginių ligų rizika.

❄️ Žiemą, ypač sausį–vasarį, kai tiesioginis kontaktas su dirvožemiu yra ribotas, buvimas lauke veikia kitais, ne mažiau svarbiais mechanizmais. Lauko aplinka skatina judėjimą ir sensorinę patirtį, padeda reguliuoti nervų sistemą, gerina miegą ir emocinį atsparumą, taip pat mažina infekcijų plitimą, palyginti su buvimu uždarose patalpose.

🌿 Todėl į lauką verta eiti bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru – ne todėl, kad poveikis visada būtų vienodas, o todėl, kad kiekvienas sezonas suteikia skirtingą, vaikui reikalingą patirtį.

Gamta – tai ne tik vasaros projektas. Tai nuoseklus, kasdienis vaikų raidos ir sveikatos pagrindas 💚

Šaltiniai:
Roslund M. I. et al. Biodiversity intervention enhances immune regulation and health-associated commensal microbiota among daycare children. Science Advances, 2020.
Kuo M. How might contact with nature promote human health? Frontiers in Psychology, 2015.
Mygind E. et al. Mental, physical and social health benefits of immersive nature-experience for children and adolescents. Frontiers in Psychology, 2019.