Psichologė Inga Kovalskienė

24/04/2026

Šis išdykęs, mažas stebuklas, vardu Luna, suteikia labai daug džiaugsmo.😁😊
Ji tikrai mane mokina to, ko man labai trūksta - spontaniškumo, žaismingumo, "lengvo" požiūrio į viską. Kartu Luna yra visai kitokia su mažais vaikais, tuomet ji būna daug kantresnė, švelnesnė ir labai žavi mane tuo.🥰

24/04/2026

Apie tobulumo vaizdinį iš Miguel Ruiz knygos "Menas mylėti". 🌿

20/04/2026

18/04/2026

Gyvenimas, manau, yra toks, kad kiekvieno žmogaus kasdieninėse dienose, sunkumų turėjimas, yra natūralus dalykas, sunkumai ateina ir praeina. O gyvenimas kaip tvarkingai sudėliotose lentynose yra labiau iliuzija. Kaip kažkur girdėjau: "Gyvenimas visada išsidirbinėja iš mūsų ir išsidirbinės, tad, išeina, kad bėdų turėjimas, nėra bėda". Turbūt daug svarbiau - mūsų požiūris.

"Šviesos" mintyse linkiu sau ir kiekvienam!🙂

25/03/2026

"Būk malonus. Iš kitų tyčiojasi tik nevykėliai."

Stipriai, bet taikliai.

20/03/2026

Liūdna, kai sergančiųjų problemų nesupranta net patyrę gydytojai… Kai psichikos sutrikimo diagnozei „nurašomas“ iš tiesų labai retas organizmo sutrikimas. O šį kartą žmogaus nekamuoja jo psichikos liga – jis nuolat vartoja paskirtus vaistus, yra susikūręs gražų gyvenimą, stengiasi judėti pirmyn…

Kodėl net rimtus mokslus baigę gydytojai klysta, manydami, kad viskas „dėl tos diagnozės“? Galbūt todėl, kad vis dar yra manančių, jog psichikos liga yra žmogaus „pasirinkimas“? Deja, tai labai toli nuo tiesos… Nė vienas nenori turėti stigmos. Nė vienas, jei tik galėtų, nenorėtų patirti panikos atakų, depresijos, obsesinio-kompulsinio sutrikimo, generalizuoto nerimo sutrikimo, potrauminio streso sutrikimo, šizofrenijos, asmenybės sutrikimų ir kt.

Ką pasakyti ir kaip padėti žmogui, kurio labai retas organizmo sutrikimas gydytojo yra nurašomas psichikos diagnozei?

Taip pat žinau kitą žmogų, turintį šizoafektinį sutrikimą – jis, eidamas pas naują gydytoją, dažnai pradeda pokalbį žodžiais: „Aš vartoju vaistus, nebijokite manęs.“

Šiuo įrašu noriu atkreipti ir gydytojų dėmesį – ar tikrai tinkamai ir žmogiškai žiūrime į kiekvieną žmogų, nebandydami visko nurašyti vien diagnozei???

06/03/2026

Neseniai girdėjau šią mintį. Ir tame, mano nuomone, yra nemažai tiesos bei šių laikų tendencijų.

14/02/2026

Šiais laikais viena iš didesnių problemų – pernelyg didelis dėmesys žmogaus kūnui: jo proporcijoms, svoriui, tam, ar jis per stambus, ar per lieknas. Dažnai kūno išvaizdą nesąmoningai siejame su žmogaus disciplina, ryžtu ar net vertingumu.

Prieš kelerius metus viena mano giminaitė pasakė labai įsimintiną mintį: kodėl mes apskritai taip atidžiai vertiname kito žmogaus kūną? Kodėl mums tai taip svarbu? Neretai ir aš pati, tarsi norėdama apsidrausti ar pasiteisinti, pasakau ką nors neigiamo apie save. Tačiau juk niekas nežino, ką konkretus žmogus patyrė gyvendamas su savo kūnu. Retas susimąsto, kad visi turime skirtingas įgimtas savybes, nevienodą gebėjimą toleruoti alkį, skirtingus genus.

Nė vienas iš mūsų nežino savo ateities – kokias ligas patirsime, kokias traumas išgyvensime. Jei šiandien galime džiaugtis lieknu ar stipriu kūnu, negalime būti tikri, kad po dvidešimties metų jis bus toks pats.

Kartais pažvelgiu į savo jaunystės nuotraukas. Matai, kad išvaizda pasikeitė – galbūt ne visada ta kryptimi, kurią pavadintume „geresne“. Tačiau jaučiu didžiulį dėkingumą savo kūnui – už tai, kiek jis patyrė ir kiek daug įveikė.

15/01/2026

Kartais gyvename taip, lyg būtume amžini – tarsi tikrasis gyvenimas dar neprasidėjo, tarsi laikas neturi ribų. Deja…

Todėl norisi, kad žmonės rinktųsi džiaugsmą, laimę ir brangintų mažas, bet šviesias akimirkas. Gyventų taip, lyg ši diena būtų ypatinga dovana. Būkite laimingi!❤️