Sakoma, kad darbas su savimi yra pats sunkiausias darbas Žemėje, tačiau jis yra labiausiai vertas to, nes padeda išsilaisvinti, nusimesti pančius ir atrasti tikrąjį Save. Galų gale tik pažinus Save galima pažinti Pasaulį.
Žmogus ateina į šį pasaulį iš meilės ir dėl meilės. Tačiau vertinimai, pašaipos, kritika padaro savo darbą – pradedame nepasitikėti savimi, mumyse apsigyvena baimė, nerimas, pyktis, nusivylimas, nuoskaudos, kaltinimai, tampame priklausomi nuo įvairių emocijų. Kažkiek laiko galima taip gyventi, tačiau didėjant sąmoningumui, pradeda augti noras išsilaisvinti iš vidinio kalėjimo ir pačiam tapti savo paties šeimininku. Tuomet ateina suvokimas, kad norint pradėti laimingą, kupiną džiaugsmo ir meilės gyvenimą reikia išsivalyti nuo savo vidinių šiukšlių – viso to negatyvo, ką prikaupėme per savo nesąmoningą gyvenimą. Juk pilant švarų vandenį į purviną indą, švarus vanduo taps purvinu. Būtent tam buvo pradėti šie mokymai, kad kartu praeitume šį kelią savęs pažinimo link.
