https://www.facebook.com/165021906687573/

Energetinės terapijos/Šviesos Drugys, Rimties skg, Kaunas (2025)

03/08/2025

NEŽINOMYBĖ
⠀
Nežinomybė gąsdina protą.
Ji sumaišo viską, kas buvo pažįstama.
Ji nepatogi. Erzinanti.
⠀
Protas trokšta aiškumo, užtikrintumo, planų, žemėlapių, kontrolės.
Bet gyvenimas... gyvenimas turi savo didesnį planą.
⠀
Tiesa ta, kad mes niekada nieko tikrai nežinome.
Nežinome, kas bus už valandos.
Tik manome, kad žinome.
⠀
Nežinomybė tampa skausminga tada, kai netenkame už ko slėptis.
Kai nebeužtenka darbo, santykių, pomėgių, užsiėmimų –
kai viskas, ką kūrėme kaip "save", ima byrėti.
⠀
Ir vieną dieną, gal net labai tyliai,
stovime nuogi nežinomybės lauke.
⠀
Be rolių. Be pareigų. Be statusų.
Kai viskas, kas neautentiška, tiesiog nukrenta.
⠀
Ir tada ateina pats jautriausias momentas –
kai nežinai, kas tu esi.
⠀
Kai negali griebtis jokių įprastų scenarijų.
Kai nėra plano B.
Kai net proto navigacija išjungta.
Ir stovi – sumišęs, be žemėlapio, be gairių.
⠀
Šokas. Tyla. Tuštuma.
⠀
Bet būtent čia prasideda tikrasis tavo kelias.
Ne tas, kurį suplanavai.
O tas, kurį tavo siela pasirinko dar prieš gimimą.
⠀
Kai nelieka nieko, lieka vienintelis pasirinkimas – PASTIKĖTI.
⠀
Kūrėjo vedimu.
Sielos balsu.
Širdies pulsavimu.
⠀
Ir kartais tai atrodo kaip kritimas.
Bet iš tikrųjų – tai pakilimas į tai, kas TU ESI.
Be vaidmenų.
Be kaukių.
Be prisirišimų.

Gal ten ir yra namai.
Ten, kur nieko nežinai,
bet visa esybe jauti, kad eini ten, kur turi
būti. Net jei dar nematai takelio.

Nežinojimas šiandien - ne silpnumas! Tai
leidimas būsenos, kurioje gimsta naujas
kelias🤍

Su meile
Šviesos Drugys 🦋

gerbėjai

27/06/2025

♾️VYRAS IR MOTERIS – NE PRIEŠAI, O PORTALAS Į DIEVIŠKUMĄ

Vyras ir moteris – ne priešai. Tačiau žmonijos sąmonėje ši idėja tapo norma. Kodėl? Kas įrašė šią klaidingą programą į mūsų pasąmonę?

Tūkstantmečiais žmonija gyvena pagal scenarijų, kuris nebuvo sukurtas žmogaus rankomis. Tai gilus modelis – įrašytas į sielos atmintį, į DNR, į subtiliuosius kūnus. Ši programa skiria vyrą nuo moters, paverčia jų santykį grėsmingu, pavojingu, įtartinu. Iš meilės padaroma kova. Iš sąjungos – grėsmė.

Tai nėra natūrali būsena. Ji nekyla iš širdies. Ji įdiegta.

Nuo seniausių laikų žmogaus dvasinę raidą stebi ir reguliuoja tam tikros jėgos – vadinamos Karmos Valdovais, Akašos prižiūrėtojais, dvasinės hierarchijos agentais. Tačiau jų tikslas nėra vien sielos augimas. Dažnai tai – ciklų palaikymas. Kartojimasis. Įkalinimas „pamokose“, kurios niekada nesibaigia. Sielos, kurios ir vėl sugrįžta į žemę su tais pačiais žaizdų modeliais, tais pačiais išbandymais – manydamos, kad tai jų „karmos kelias“, nors iš tiesų tai uždara sistema.

Kova tarp vyro ir moters – viena iš stipriausių šios sistemos atramų. Ji suskaldo kūrybinę jėgą. Kai vyras ir moteris suvienyti – jie kuria, gydo, atveria šviesos kanalus. Bet kai jie suskaldyti – jų energija maitina sistemą, kurioje valdo skausmas, kaltė, atskyrimas ir nuolatinis dvasinis išsekimas.

Kodėl tai vyksta? Nes vienybė – pavojinga tiems, kurie nori kontroliuoti.

Moteriškoji energija buvo persekiojama, slopinama, naikinta. Ji tapo grėsme struktūroms, kurios negali pakelti širdies jėgos, intuicijos, tiesioginio ryšio su Kūriniu. Vyriškoji energija – iškreipta, pavergta per kontrolę, karo logiką, prievartą, kad nebesuvoktų savo tikrosios misijos – saugoti, kurti, palaikyti gyvybę.

Šios traumos perduodamos per sielos linijas. Vyras bijo moters. Moteris nepasitiki vyru. Kiekvienas iš jų gina savo širdį kaip tvirtovę, o meilės alkanas vidinis vaikas lieka vienišas – per daugybę inkarnacijų.

Tiesa ta, kad kovodami vienas su kitu, mes niekada nekovojame vien tik dėl žemiškų dalykų. Kovojame dėl savo dieviškumo – nes kažkas mus įtikino, kad kitas yra grėsmė. Kad vyras – skausmo šaltinis. Kad moteris – pavojus. Kad intymumas – rizika, kurią reikia kontroliuoti.

Šios programos nėra mūsų. Jos įrašytos sistemose, kurias daugelis vadina šventomis, bet kurios iš tikrųjų maitina uždarą ciklą. Karmos Valdovai ne visada padeda. Kartais jie prižiūri, kad šis ciklas tęstųsi. Kad mes mokytumės, bet niekada neužbaigtume mokymosi. Kad būtume vis arčiau išsilaisvinimo, bet niekada jo nepasiektume iš tikrųjų.

Ši žinia ne tam, kad sukiltų pyktis. Ji tam, kad grįžtume į savo vidinę jėgą. Kad pradėtume girdėti ne išorinius „vedlius“, o savo širdies tiesą. Mūsų sielos neprivalo amžinai gyventi pasikartojančiose traumose. Mūsų meilė – šventa. Mūsų susijungimas – galingas. Ir kai mes tai atpažįstame, sistema netenka mūsų energijos.

Tada vyras vėl tampa Saugantis, ne Griaunantis. Moteris vėl tampa Matanti, ne Bijanti.
Tada sugrįžta Vienybė.

Ir viskas, kas sena – žlunga.

Su meile ir šviesa
Eglė|Šviesos Drugys✨️🦋✨️

26/06/2025

🌀 „JAUSMŲ BRANDUOLYS“

Tylus, bet stiprus.
Jis gimė iš vidinės bangos – tos, kuri kartais sukyla staiga, tarsi iš niekur, o kartais kaupiasi lėtai, kol tampa beveik nepakeliama.
Jausmų – gilių, tikrų, nesuvaidintų.

Šis paveikslas man – apie tą vietą mumyse, kur viskas susitinka:
ir švelnumas, ir nerimas,
ir meilė, ir ilgesys,
ir šviesa, ir tamsa.
Visa, ką jaučiame, nori būti priimta.

🌀 Tai paveikslas, kuris ne tik puošia erdvę –
jis gyvena kartu su tavimi.
Jis kviečia sugrįžti į save – kai išsiblaškai, kai pameti savo ašį, kai nori išgirsti tylą po triukšmo.

Jis primena, kad jautrumas yra jėga.
Kad gylis nebaugina – jis gydo.
Kad tavo emocijos – šventas kelias atgal į širdį.

Tinka namų vietai, kur norisi ramybės.
Kur eini pabūti viena(s) su savimi.
Kur gimsta malda, mintis, atsikvėpimas.
Kur jautiesi visa / visas, net kai niekas nemato.

💙 Jei šis paveikslas tave paliečia –
gal jis tave jau pažįsta.
Gal jis – tavo vidaus atspindys.
Ir laukia, kol sugrįši namo.

Jis laukia namų, kuriuose būtų
matomas ne tik akimis, bet ir širdimi🏡🤍🌀

🎨Drobė/Akrilas
🖌90×70

Su meile
Eglė|Šviesos Drugys 🦋

24/06/2025

Kvietimas MOTERIMS, kurios pamiršo savo VERTĘ…

Jei kada nors atidavei savo galią – sąmoningai ar nesąmoningai – į kitų rankas...
Jei skaudi patirtis įtikino, kad esi vertinga tik tada, kai darai daug, kai esi matoma, kai įtinki...
Jei jauti, kad viduje kažkas lyg atsiskyrė, užsimiršo, nutolo...💔

Šis kvietimas – TAU

Tavyje gyvena tikroji vertė, vidinė galia, išmintis. Ji niekur nedingo – tik buvo pamiršta.
Ir dabar atėjo laikas ją susigrąžinti.

Jaučiu aiškų vedimą pakviesti 5 moteris į gilią sakralią meditacinę kelionę, kurios metu lydėsiu tave atgal – į tą momentą, kurioje (nebe)pasirinkai save. Kur išsižadėjai savo galios.
Keliausime ten ne tam, kad vėl išgyventume, bet tam, kad sugrąžintume tai, kas tavo. Kad prisimintum, kas ESI.

Šią šventą erdvę palaikys gamta, protėvių dvasios, šviesos vedliai ir šamaninio būgno garsai🦉🌳🪘
Susijungimas su tavo širdimi, su tavo verte, su tavo išmintimi – laukia❤️☀️🫂

📅 Kada: Liepos 5d. (šeštadienį)
🕛Laikas: 12val.
📍 Kur: Lampėdžių miškas | Kaunas
🙏 Padėka už meditaciją: 15 €

✅️Su savimi turėk jogos kilimėlį arba pleduką – kad meditacijos metu galėtum patogiai atsigulti.

‼️Būtina išankstinė registracija. Vietų skaičius labai ribotas – tik 5 moterims.

Jei jauti virpėjimą savyje – tai ženklas.
Tavo laikas prisiminti, kas ESI⭐️

REGISTRACIJA:👇

Energetinės terapijos/Šviesos

Eglė Pliuškytė

Su meile,
Šviesos Drugys 🦋

23/06/2025

🌿JONINĖS

Joninės – tai vasaros saulėgrįža, kai šviesa pasiekia aukščiausią tašką, o gamta alsuoja gyvybe, pilnatve ir brandumu. Tai ne tik šventė – tai slenkstis, virsmo akimirka, kviečianti į gilesnį ryšį su savimi, Žeme ir Dvasia.

Ši naktis – tarsi paskutinis saulės šokis prieš tylų grįžimą į tamsą.
Joje slypi priminimas:
kad šviesa visada gimsta iš tamsos,
kad kiekvienas ciklas veda į naują sąmonės slenkstį, kad švęsti gyvenimą – reiškia sutikti ir jo viršūnes, ir slėnius.

♻️STICHIJŲ SUSIJUNGIMAS
Šią naktį visos keturios stichijos suskamba viena galia:

🔥 Ugnis – tavo širdies liepsna. Ji kviečia deginti senus įsitikinimus, paleisti baimes ir įžiebti naujus ketinimus.
💧 Vanduo – tavo jausmų upė. Jis kviečia apsivalyti, atleisti, susijungti su intuicija ir grįžti į sielos jautrumą.
🌬️ Oras – tavo kvėpavimas, dvasios balsas. Jis kviečia įsiklausyti, išgirsti vidinį vedimą, atverti protą šviesai.
🌱 Žemė – tavo kūnas, šaknys, gyvybės tėkmė. Ji kviečia įsikūnyti, jausti savo vietą pasaulyje, įsižeminti, sugrįžti į dabartį ir dėkingumą.

🌿JONINĖS – tai ir moters bei vyro sąjungos šventė, kai gamtoje susitinka šviesa ir vaisingumas, laisvė ir atsakomybė, jausmas ir veiksmas.
Paparčio žiedas – tavo vidinės pilnatvės simbolis. Jo nereikia ieškoti miške – jis pražysta tada, kai susitinki su savo esme.

🌙 KĄ GALI NUVEIKTI ŠIĄ NAKTĮ?
– Uždek ugnį – lauke ar širdyje.
– Įmerk kojas į upę – leisk vandeniui kalbėti.
– Nupink vainiką – kaip maldą, kaip padėką, kaip pažadą.
– Šok. Giedok. Būk. Tu – gamtos dalis.

🌞 Saulėgrįža kviečia:
grįžti į save,
švęsti savo šviesą,
ir tuo pačiu ruoštis tylai, kuri ves giliau.

Su meile
Šviesos Drugys 🦋🌿

21/06/2025

Jei pavargai nuo stengimosi būti pakankama…
Jei pasiklydai tarp lūkesčių, kaukių ir kančios…
Jei nebematai savo vertės –

Ši akimirka – tau.
Sustok.
Užmerk akis.
Leisk sau grįžti į tai, kas visada buvo tiesa.

Įsivaizduok, kad tavo viršugalvį pasiekia aukso šviesa – tiesiai iš Dieviško Šaltinio.
Ji teka per visą tavo kūną, iki pat kojų.
Ji neša švelnumą.
Ji neša prisiminimą.

Ji tarsi tau šnabžda:
„Tu esi Mano kūrinys.
Tu esi tobula savo buvimu.
Nėra nieko, ką turi padaryti, kad būtum verta.“

Pajusk, kaip šviesa pripildo tave iš vidaus.
Kiekvieną ląstelę. Kiekvieną tavo buvimo kertelę.
Ji tyliai grąžina tave į pirmapradę harmoniją.
Į tą vietą, kurioje niekada nebuvai pamesta – tik pamiršusi.

Ir dabar Tu prisimeni:
Tavo vertė nepriklauso nuo tavo žaizdų
Ji nepriklauso nuo kitų akių.
Ji tiesiog yra
Įrašyta tavo esybės gelmėse - kaip
šviesa, kuri niekada neišblėso.

Su meile
Šviesos Drugys 🦋

18/06/2025

Mielieji ☀️🌿

Pastaruoju metu vis dažniau pagaunu save ilgintis…
Tikro ryšio. Paprasto buvimo kartu. Erdvių, kur galime kvėpuoti laisviau. Kur galime kalbėti iš širdies, būti taip, kaip esame – be įtampos, be vaidmenų. Kur tiltas tarp mūsų – ne žodžiai, o buvimo tyla, palaikantis žvilgsnis ar tiesiog jautrumas tam, kas gyva.

Ir jaučiu – atėjo laikas.

Noriu suburti nedidelį ratą žmonių, kurie eina sąmoningumo keliu. Kurie vertina tikrumą, švelnumą, gylį. Kurie myli buvimą gamtoje, domisi vidine alchemija, dvasinėmis praktikomis, gydo savo širdį – arba tiesiog ieško saugios erdvės būti žmogumi.

🌿 Kartą per savaitę kviečiu susitikti gyvai – Kaune, gamtoje ar jaukioje erdvėje.
Be scenarijų. Be programos.
Tiesiog pabūti kartu – dalintis tuo, kuo gyvename, kas skauda, kas džiugina.
Gal kartais tylėsime, kartais medituosime ar vaikščiosime basomis žole. Gal atsineši savo praktiką, gal išgirsi kažką, kas atliepia Tavo širdį.

Tai bus mūsų gyva bendrystė – natūrali, švelni, tikra.
Be poreikio būti kažkuo. Tik leidimas būti savimi.

Jei skaitant pajutai šilumą, ilgesį, tylų „TAIP“ – parašyk man.
Jaučiu, kad ši erdvė kviečia tuos, kurie yra pasiruošę susitikti giliau – su kitais ir su savimi.

Su meile ir atvira širdimi,
Šviesos Drugys 🦋🌿

P.S. Kviečiu jungtis tiek moteris, tiek vyrus.
Visi, kurie ilgisi širdies bendrystės – jūs čia laukiami.🫂✨

16/06/2025

🌑 Kai nematai savo reikšmės – sustingsti

Yra viena gili vidinė programa, kuri tyliai griauna gyvenimus.
Tai įsitikinimas: „Aš nesu reikšmingas(-a)“.

Kai žmogus gyvena šiuo įsitikinimu –
net ir turėdamas svajonių, talentų ar norų – jis nesijaučia vertas jų įgyvendinti.
Jis lyg sustingsta tarp „noriu“ ir „galiu“,
nes kažkur giliai viduje šnabžda balsas:
„O kam tai svarbu? Kokia prasmė, jei aš nesvarbus(-i)?“

🔍 Iš kur tai ateina?

Šis įsitikinimas dažniausiai užsimezga vaikystėje:

• kai tave matė, bet tavęs nepastebėjo,
• kai tave girdėjo, bet neišgirdo,
• kai reikšmingas buvai tik tada, kai atitikai lūkesčius,
• kai emocijoms ar jausmams nebuvo vietos – tik funkcijai ir „geram elgesiui“.

Vaiko pasąmonė daro vieną paprastą išvadą:
„Jei manęs nepriima toks, koks esu, vadinasi, aš nesu reikšmingas.“
Ir šis įsitikinimas virsta tarsi nematomu narvu, kuriame suaugęs žmogus pats save laiko.

🧠 Kodėl mums taip svarbu jausti reikšmingumą?

Reikšmingumas – tai ne ego poreikis.
Tai giliausias žmogiškas troškimas jausti, kad mano buvimas turi vertę.
Kad esu matomas. Kad esu svarbus ne dėl to, ką darau, o dėl to, kas esu.

☀️Kai žmogus jaučia savo reikšmę:

• jis natūraliai dalinasi savo dovanas,
• įgauna pasitikėjimo kurti, veikti, gyventi,
• pradeda matyti ir kitų šviesą – nes atpažįsta ją ir savyje.

💔 Kol nematai savo vertės – lauki leidimo gyventi.

Lauki, kol kažkas išorėje pasakys:
„Tu esi pakankamas. Tu svarbus. Tu vertas.“
Bet ta žinutė turi ateiti iš tavęs.

💫 Grįžimas į savo vertę – tai grįžimas į gyvenimą.
Tai ne kažkas, ką turi pasiekti ar įrodyti.
Tai tiesa, kurią reikia prisiminti.

🌱 „Aš esu reikšminga(s). Mano buvimas jau kuria pokytį.
Mano širdis yra pakankama priežastis gyventi visa jėga.“

Jei šis tekstas palietė tave – sustok.
Užsimerk.
Ir leisk pasakyti sau:

„Aš esu reikšmingas(-a). Net jei niekas to nesakė. Net jei buvau pamirštas(-a). Aš renkuosi prisiminti save.“

Su meile
Šviesos Drugys 🦋

13/06/2025

🖤AR TU MANE MATAI?

Vaikystėje mes žiūrėjome į suaugusius su klausimu:
„Ar tu mane matai?“
Ne akimis. O širdimi.

Daugelis iš mūsų negavo atsakymo.
Gavom užimtumą. Nuovargį. Kritišką žvilgsnį.
Tylą, kai norėjom būti apkabinti.
Arba „ne dabar“, kai siela šaukė: „Prašau, matyk mane.“

Ir tada įvyko sandoris.
„Jei manęs niekas nemato – gal aš iš viso neturiu būti.“
Pradėjom mažėti. Prisitaikyti. Nutilti.
Tapti funkcija, o ne buvimu.

🌑 Šiandien tiek daug suaugusių žmonių neša nematomumo šarvą.

Jie myli, bet jaučiasi nereikalingi.
Kuria, bet slepia savo darbus.
Jie vaikšto pasaulyje taip tyliai, tarsi atsiprašydami, kad užima vietą.

Bet šis šarvas jau per sunkus.
Tavo buvimas šitam pasauly – ne klaida.
Tu – ne fonas. Tu – spalva. Tu – istorija. Tu – forma, kurioje atsiskleidžia Dieviškumas.

Šiandien noriu tavęs paklausti – su visa pagarba tavo širdžiai:

Kada paskutinį kartą jauteisi matomas(-a)?
O gal – dar niekada?

💬 Parašyk komentare:
„Aš esu pasiruošęs būti matomas.“
Arba pasidalink tuo vienu momentu, kai kažkas iš tikro tave matė. O gal kuri nuostabius darbus, bet niekas jų dar nematė?

Tai – tavo pirmas žingsnis atgal į savo tikrą buvimą.

Tavo žodžiai – šviesos lašas kažkieno tamsoje.
Nes kai vienas žmogus leidžia sau būti matomas,
kitam – palengvėja gyventi.

🕊️ Jei šitas tekstas palietė – esi ne vienas.
Ir jei jauti, dalinkis.
Leisk, kad tavo istorija būtų gyva.

AŠ TAVE MATAU☀️🫂

Šviesos Drugys 🦋

11/06/2025

TAVO VERTĖ - PAMARAS VISKAM

Kai jos nejauti – net meilė, gausa, pripažinimas lyg nepasiekia širdies.
Pasaulis atspindi ne tai, ko trokšti, o tai, kuo tiki apie save.

Ir jei giliai viduje nešiojiesi tylų įsitikinimą:
„Aš nesu verta(-as)...“, tai ir gyvenimas tarsi atsitraukia.
Santykiai tampa nevisaverčiai. Gausa neprasiskverbia.Tavo tikroji šviesa lieka neišgirsta.

Ir tada pradedi galvoti, kad su tavimi kažkas ne taip.
Nesikuria. Nevyksta. Nesiseka.
Bet tiesa tokia – kai nejauti savo vertės, kūryba ir savirealizacija užstringa.
Kūrybinis srautas negali tekėti per žaizdą, kuri sako: „Aš neverta. Aš nepakankama. Kas aš tokia, kad...?“

O kada tavo vertė pasitraukė?
Dažnai tai įvyksta labai anksti – vaikystėje, po skaudaus žvilgsnio, žodžio, atstūmimo.
Kažkas tavimi nepatikėjo, ir tu patikėjai, kad esi neverta(-as).Tą akimirką paslėpei savo šviesą. Ne todėl, kad ji dingo – bet todėl, kad norėjai išgyventi.

Tačiau tavo vertė visada buvo. Ji tebėra.
Ir dabar tu gali sugrįžti į ją.

Vertės susigrąžinimas prasideda nuo švelnaus žvilgsnio atgal.
Pamatyti, kur ir kada ji pasitraukė.
Pažinti, kad tai ne tavo kaltė.
Ir leisti sau prisiminti:

Aš jaučiu savo vertę.
Aš matau savo vertę.
Aš girdžiu savo vertę.
Aš gyvenu iš savo vertės.

Ir kai tai pajunti – visa aplinka pradeda keistis. Santykiai švelnėja. Gausa artėja.
Tavo kūryba atgyja. Tu tampi namais sau.

🤍 Jei jauti, kad nori susitikti su savo verte, bet nežinai, nuo ko pradėti – aš galiu Tave palydėti. Švelniai, saugiai – ten, kur Tavo vertė visada laukė Tavęs.

Su meile
Šviesos Drugys 🦋

gerbėjai

09/06/2025

ATLEIDIMAS SAU

Kartais tyliai sėdime su savimi ir pajuntame, kaip viduje kažkas šaukiasi švelnumo. Gal tai ta dalis, kuri ilgai jautėsi neteisinga. Ta, kuri darė sprendimus iš baimės. Kuri kartais pamiršo pasirūpinti savimi.

Ir visgi – ji vis dar čia. Laukianti tavo žvilgsnio, tavo šilumos, tavo atleidimo🫂

Atleidimas sau – tai ne silpnumas. Tai drąsa pasakyti sau:
🪽 Aš matau, kaip man skaudėjo.
🪽 Aš pripažįstu, kad elgiausi taip, kaip tuo metu mokėjau.
🪽 Aš paleidžiu kaltę, kuri mane ilgai laikė sukaustytą.
🪽 Aš leidžiu sau būti žmogumi – netobulu, bet gyvu, jautriu, tikru.

Kai pradedi kalbėtis su savimi švelniai, tavyje ima skleistis ramybė. Kūnas atsipalaiduoja. Širdis atsiveria. Ir vietoj kaltės – ima tekėti šviesa.

💫 Iš psichoenerginės pusės:

Kaltė, gėda, savigrauža užrakina mus iš vidaus. Tai tarsi lėtas energijos užšalimas širdyje, saulės rezginyje, gerklėje.
Bet kai atleidžiame – energiniai mazgai ima tirpti. Kūnas lengvėja, kvėpavimas gylėja, mes vėl įžengiame į tekėjimą.

🌌 Iš dvasinės pusės:

Atleisti sau – reiškia sugrįžti į savo sielos namus.
Ten, kur nėra bausmių.
Kur esi matomas ne per klaidų prizmę, o per meilės šviesą.
Ten, kur esi pakankamas, net kai jautiesi silpnas.
Ten, kur dieviškumas tavimi kvėpuoja.

🕊️ Leisk šiandien būti ta diena, kai apkabini save visą. Ir ištari: „Aš pasirenku atleisti.“

Ne todėl, kad pamiršti. O todėl, kad brangini save labiau už kaltę.
Nes tavo širdis verta laisvės. Nes tavo esybė trokšta ramybės. Nes tu – meilė.

✨ O TU – už ką šiandien atleidi sau?
Parašyk komentaruose – gal tavo žodžiai taps šviesa ir kitam.

Su meile
Šviesos Drugys 🦋

09/06/2025

🤍🌿JAZMINAS

Pastarosiomis dienomis mane vis kviečia jazminų kvapas.
Kai tik išeinu į lauką – lyg kažkas švelniai paragintų sustoti, įkvėpti giliau.

Šis kvapas man labai pažįstamas.
Primena vaikystę. Močiutės gėlių darželis, blynai su trintomis braškėmis, žiogai vakarais po langais. Tiek daug švelnių prisiminimų viename kvape🍓🦗🌻

Einant gatve vis pagaunu save ieškančią jazminų krūmo.
Kartais net nusiskinu mažą šakelę ir nešuosi su savimi –kad galėčiau vėl ir vėl įkvėpti. Tas kvapas mane kažkaip ramina.

Užsimaniau pasidomėti – ką jazminas simbolizuoja.
Kodėl jis taip stipriai veikia mano pojūčius?

Radau, kad jazminas dažnai siejamas su švelnumu, tyrumu ir moteriškumu.
Jo kvapas atpalaiduoja nervų sistemą,
gali net padėti giliau kvėpuoti, atsiverti, nurimti.

Kai kurios kultūros jazminą laiko širdies gydytoju – padedančiu atkurti ryšį su savimi, su švelnia, jautria savo dalimi.

Man tai labai atliepia. Nes būtent tai ir jaučiu, kad jazminas kažką manyje pažadina.
Lyg primintų: nereikia niekur bėgti.
Gali tiesiog būti. Kvėpuoti.
Ir tai – jau daug.

Jeigu ir tave traukia jazminų kvapas – gal verta pasikviesti jį į namus.
Tai viena iš tų gėlių, kurios poveikis juntamas ne tik kvėpuojant, bet ir būnant šalia.

🤍🌿Kada verta turėti jazminą namuose?

– Kai jautiesi pervargęs, išsibarstęs, kai sunku grįžti į save.
– Kai viduje daug įtampos, nerimo, o norisi ramybės.
– Kai trūksta švelnumo – sau ar namų erdvei.
– Kai gyji po emocinių išgyvenimų – jazminas padeda širdžiai sugrįžti į saugumą.
– Kai nori kurti jaukumą ir šilumą – tiek sau, tiek savo šeimai.

❤️‍🩹Ką jazminas gydo?

Jis veikia labai subtiliai.
Padeda paleisti įtampas iš širdies, išlaisvina užspaustas emocijas,
ramina nervų sistemą, padeda lengviau kvėpuoti – tiek fiziškai, tiek emociškai.

🧘‍♀️🍵Jazmino kvapas gali lydėti vakarinėse praktikose, meditacijoje, ar tiesiog būti šalia – kai geriate arbatą, kalbatės, ilsitės.

🌿Kartais užtenka vos vienos šakelės vazoje, kad namai pasikeistų.
Tarsi ten apsigyventų daugiau švelnumo.

Šviesos Drugys 🦋

gerbėjai

Energetinės terapijos/Šviesos Drugys

03/08/2025

27/06/2025

26/06/2025

24/06/2025

23/06/2025

21/06/2025

18/06/2025

16/06/2025

13/06/2025

11/06/2025

09/06/2025

09/06/2025

Address

Website

Alerts

Shortcuts

Share

Category