Žmogaus psichologinio atsparumo centras

22/12/2023

Publikuotas straipsnis Volleyball Players Pre-Competitive Anxiety: Sex-Based Differences and Relationship with Sport Characteristics (Tinklininkų priežvaržybinis nerimas: lyties skirtumai ir ryšys su sportinėmis charakteristikomis)
Autorės: Sintija Šadrincevaitė, Aušra Griciūtė
Prieiga per internetą:


Straipsnyje pristatomi tyrimo duomenys - nustatyta, kad, pavyzdžiui, kuo sportininkai (moterų ir vyrų bendra grupė) daugiau metų dalyvavo tinklinio sporto veikloje, tuo stipresnį kognityvinį nerimą jie išgyveno. Tinklininkių moterų kognityvinis nerimas buvo stipresnis, lyginant su jų somatiniu nerimu. Vyrų tinklininkų kognityvinis nerimas buvo tiesiogiai susijęs su amžiumi. Tyrimo duomenys vertingi su tinklininkais dirbantiems specialistams - padeda geriau suprasti tinklininkų priežvaržybinio nerimo pasireiškimo ypatumus ir parengti tikslesnes sportininkų nerimo valdymo programas.

24/06/2022

Publikuotas straipsnis „Kauno miesto paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių sąsajos su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis COVID-19 karantino pirmosios bangos kontekste“ moksliniame, viešai prieinamame žurnale „Visuomenės sveikta“. Prieiga per internetą: .

Tyrimas atliktas Kauno miesto mokyklose, pasibaigus COVID-19 karantino pirmajai bangai. Straipsnyje pateikti mokinių atsakymų pagal gerovės rodiklių vertinimo kategorijas skirstiniai. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus (gimnazijos I–II kl.) paauglių ir merginų grupėse visi analizuoti gerovės rodikliai (gera nuotaika; saugumo, ramybės jausmas; pasitikėjimas savimi; kokybiškas miegas; poilsio (energijos) jausmas; geras (nesutrikęs) apetitas; lengvai sutelkiamas dėmesys) buvo vertinami kaip retesni, lyginant atitinkamai su jaunesnių paauglių (5–8 kl.) ir vaikinų grupėmis. Paaugliai, kurie šeimos gyvenimo lygį suvokė kaip šiek tiek arba gerokai geresnį, lyginant su Lietuvos žmonių dauguma, gerovės rodiklius vertino kaip dažnesnius, palyginti su paaugliais, nurodžiusiais, kad jų šeimos gyvenimo lygis toks pat, kaip ir daugelio Lietuvos žmonių. Paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių ryšio su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis tendencijos buvo panašios į Lietuvoje iki COVID-19 karantino atliktuose tyrimuose fiksuojamas tendencijas.

24/06/2022

Kartu su mokslininkų grupe publikuotas straipsnis „Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta ir streso įveikos būdai: pirmojo karantino bangos Lietuvoje patirtis“ (angl. Wellbeing and Stress Coping among Healthcare and Pharmacy Workers: Experiences during the First COVID-19 Lockdown in Lithuania) žurnale „Healthcare“. Prieiga per internetą: .

Santrauka. COVID-19 pandemijos metu sveikatos priežiūros specialistai be smarkiai išaugusio darbo krūvio susidūrė ir su psichologiniais bei socialiniais iššūkiais. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai vertino savo savijautą ir kokius streso įveikos būdus taikė COVID-19 pirmosios karantino bangos metu. Tyrimas atliktas 2020 m. rugpjūčio – spalio mėn. Gydytojai, slaugytojai, sveikatos priežiūros administracijos darbuotojai, farmacijos specialistai ir kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai buvo apklausti retrospektyviai apie jų patirtį karantino metu ir po jo (2020 m. kovo–birželio mėn.). Tyrimo duomenys atskleidė, kad 38,7% tiriamųjų teigė, jog karantino metu pablogėjo jų psichologinė, 23,4% – fizinė savijauta. Dalyviai įvardijo baimes (užsikrėsti patiems COVID-19, užkrėsti kitus, išgyvenamą baimę dėl savo artimųjų sveikatos ir kt.). Duomenų analizė atskleidė, kad subjektyvus savijautos pablogėjimas buvo būdingas specialistams, kurie, pvz., turėjo tiesioginį kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais, kurie turėjo stipriau išreikštas baimes ir kitais atvejais). Išvada: rezultatai atskleidė, kad COVID-19 karantino poveikis sveikatos priežiūros ir farmacijos darbuotojų savijautai buvo neigiamas jau pirmosios karantino bangos metu.

05/08/2021

Straipsnis yra viešai prieinamas (open access):
straipsnio internetinio psl. adresas https://www.mdpi.com/1660-4601/18/15/8202
straipsnio PDF versija https://www.mdpi.com/1660-4601/18/15/8202/pdf

Kartu su mokslininkų grupe publikuotas straipsnis pavadinimu
Kaip organizacijos darbo COVID-19 pandemijos metu vertinimas susijęs su sveikatos sistemos darbuotojų gerove? (How Does the Assessment of Work Organization during the COVID-19 Pandemic Relate to Changes in the Well-Being of Health System Workers?)
Trumpa straipsnio anotacija. Nustatyta, kad sveikatos sistemos darbuotojų fizinės ir psichologinės gerovės vertinimai, pasibaigus COVID-19 karantino pirmajai bangai, buvo susiję su darbuotojų saugumą ir stabilumą palaikančių sričių organizacijose vertinimais, pvz., organizacijos psichologinis klimato, administracijos ir darbuotojų komunikavimo, teisingumo principo laikymosi ir kt. sričių vertinimais. Darbuotojų saugumą ir stabilumą palaikančių veiksnių identifikavimas ir tinkamas jų valdymas organizacijose gali veikti kaip apsauginiai veiksniai darbuotojų fizinei ir psichologinei gerovei sudėtingų laikotarpių metu.

Straipsnyje pristatoma dalis projekto „Su COVID-19 pandemija susiję sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbo iššūkiai, psichologinė savijauta ir pagalbos poreikiai“ (No. P-COV-20-44) metu surinktų tyrimo duomenų.

21/03/2021

Rekomendacijos sunkiose situacijose dirbantiems ir gyvenantiems žmonėms

Teko dalyvauti LSMU mokslininkų grupėje, atlikusioje tyrimą „Su COVID-19 pandemija susiję sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbo iššūkiai, psichologinė savijauta ir pagalbos poreikiai“ (Lietuvos mokslo taryba; sutarties Nr. S-COV-20-22).

Parengtos moksliniais duomenimis pagrįstos rekomendacijos, kurios gali būti vertingos ne tik sveikatos priežiūros darbuotojams, bet ir kitiems specialistams, darbuotojams, t.y., visiems žmonėms, dirbantiems ir gyvenantiems sudėtingų situacijų metu.

Rekomendacijos (kartu su trumpu tyrimo duomenų aprašymu) patalpintos Kauno klinikų tinklapyje - nuoroda: „rekomendacijos sveikatos priežiūros darbuotojams ir farmacijos specialistams“https://www.kaunoklinikos.lt/media/file/Pataisytos%20rekomendacijos%20LSMU.pdf

Jeigu norime ilgai ir sėkmingai dirbti, padėti kitiems, turime rūpintis savimi, atstatyti sueikvotą energiją - pastoviai palaikyti ir puoselėti savo vidinę stiprybę. Linkiu visiems Stiprybės. Aušra Griciūtė

11/01/2020

Interneto dienraštyje Bernardinai.lt (2020-01-11) publikuotas A. Griciūtės straipsnis SOCIALINIS KAPITALAS: KOKYBIŠKAI BENDRAUDAMI STIPRINAME SAVO IR KITŲ VISUOMENĖS NARIŲ GEROVĘ
„Kad žmonių tarpusavio bendravimas pradėtų veikti kaip socialinis kapitalas ir galėtų teikti vertingų socialinius resursų, turėtų bendravime pasireikšti ir būti gyvybingi esminiai socialinio kapitalo elementai: žmonių tarpusavio ryšiai, socialiniai tinklai, normos ir vertybės, pasitikėjimas ir abipusiškumas.“
Straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-01-11-socialinis-kapitalas-kokybiskai-bendraudami-stipriname-savo-ir-kitu-visuomenes-nariu-gerove/178692

Ilgalaikė psichologinio darbo patirtis rodo, kad žmonių gyvenimo istorijose dažnai išryškėja bendravimo su aplinkiniais žmonėmis tema. 

22/11/2019

Žurnale Sporto mokslas (2019 m. Nr.2(96), psl. 24-35) publikuotas dviejų autorių Indrės Piličiauskaitės ir Aušros Griciūtės straipsnis
"Traumą patyrusių sportininkų vyrų psichologinių ir socialinių veiksnių reabilitacijos metu vertinimas: kokybinis tyrimas".

Su visu straipsniu galima susipažinti žurnalo Sporto mokslas svetainėje
https://www.loa.lt/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-sporto-mokslas/104

Santrauka
Traumos yra neatsiejama sporto pasaulio dalis. Komandinės sporto šakos pasižymi aukšto intensyvumo sportine veikla, kurios metu dažnai pasireiškia sportinės traumos. Psichologinis atsigavimas, kaip ir fizinis pasveikimas, yra traumos reabilitacijos proceso dalis, todėl mokslininkams ir su sportininkų traumomis dirbantiems specialistams svarbu suprasti, kokią patirtį išgyvena sportininkai sportinės traumos reabilitacijos metu...

Straipsnyje pristatomas traumą patyrusių sportininkų išgyventos emocinės ir socialinės patirties vertinimas reabilitacijos proceso metu.

Raktažodžiai: sportinė trauma, komandinių sporto šakų sportininkai, reabilitacijos etapai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, kokybinis tyrimas.

Pastaba: Senesnių (imtinai iki 2002 m.) numerių nedidelė dalis puslapių (sveikinimuose), kur buvo naudajamas imantrus šriftas, gali būti iškraipyti lietuviški simboliai.

04/03/2019

Savaitraštyrje „Ave vita“ publikuotas straipsnis „Sporto psichologų rengimas ir praktinis darbas Lietuvoje“. Straipsnio autoriai A.Griciūtė, A.Liachovičius, P.Bielinytė
Įvadas „Šiuo metu sporto psichologija vertinama kaip greitai besivystanti ir galinti suteikti vis daugiau žinių apie žmonių, dalyvaujančių sportinėje veikloje, elgesio, psichologinių procesų sąsają su sportinės veiklos ypatumais, sporto pasiekimais, gerove. Tačiau sporto srityje dirbančių psichologų praktikų integravimasis į sportininkų rengimo veiklas arba darbą su fiziškai aktyviais žmonėmis nėra greitas procesas...“ pilną straipsnį galite rasti adresu PDF (2019 vasario 22 d. Nr. 7, psl. 4) adresu

http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/kiti-padaliniai-ir-organizacijos/leidybos-namai/leidiniai/.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – vienas didžiausių universitetų Baltijos šalių regione. Lithuanian university of health sciencies – one of the largest university in the Baltic States region.

17/07/2018

Dažnai tenka matyti situacijas, kai vaikai, išgyvenę tėvų skyrybų sukeltus sunkumus, po kurio laiko susiduria su ne mažesniais iššūkiais, kai jų biologinis tėvas arba mama sukuria pakartotinos partnerystės šeimą. Gana dažnai tėvai, net suprasdami vaiko sudėtingą situaciją dėl vy...