GRINKEVIČIŪTĖ DALIA [1927 05 25 Kaune – 1987 12 25 Kaune; palaidota Eigulių kapinėse; 2004 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Jonas Jagėla)], gydytoja, memuaristė.
1927–1941 m. gyveno Kaune. Gimė ir iki 14 m. augo Kaune. Sovietų armijai okupavus Lietuvą, Grinkevičių šeima 1941 06 14 naktį buvo ištremta į Jakutiją, Trofimovsko salą Laptevų jūroje.
1949 m. Grinkevičiūtė trumpam pabėgo ir s
u sergančia mama grįžo Kauną. Čia mirusią mamą palaidojo, o tremtyje rašytus dienoraščius bei kitus rankraščius sudėjo į stiklainį ir užkasė sode. Besirūpindama dokumentais vėl buvo suimta, apkaltinta pabėgimu ir uždaryta į kalėjimą A. Mickevičiaus gatvėje. Čia ją mėgino užverbuoti į saugumo agentus. Nepavykus to pasiekti, buvo nuteista ir 1953 m. vėl ištremta.
1954 m. pradėjo studijuoti mediciną Omske. 1956 m. grįžo į gimtinę ir įstojo į KMI III kursą. 1960 m. gavo aukštąjį medicininį išsilavinimą ir paskyrimą dirbti gydytoja Laukuvoje, kur gyveno nuolat persekiojama sovietinio saugumo. Nesitikėdama rasti užkastųjų dienoraščių, slapta rašė prisiminimus. 1972 m. juos pavyko perduoti akademiko A. Sacharovo žmonai J. B***r, kuri pasirūpino, kad tie rankraščiai būtų išleisti užsienyje lietuvių, rusų, anglų ir ispanų kalbomis.
1988 m. žurnale „Pergalė“ pasirodė D. Grinkevičiūtės memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1997 m. išleista rinktinė, į kurią pateko visi jos parašyti darbai: atsiminimai, miniatiūros, laiškai. Pataisyta ir naujai išleista „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (Vilnius, 2005). Aktorė R. Staliliūnaitė 75-osioms D. Grinkevičiūtės gimimo metinėms parengė programą „Sofoklis ir lietuviškoji Antigonė“.
