25/11/2025
Kviečiu Jus į savo ADHD gyvenimą, įsijaust tik į dvi valandas drauge.
Kviečiu pasidalinti kiek tai artima ir kaip išgyvenat?
O neurotipinius irgi kviečiu diskusijai, kiek tas jūsų gyvenimas toks paprastas, kad toje galvoje mintis minties nepermuša?
Žinau tekste gali būti klaidų, ar sumaišytų raidžių vietoj, ne lietuviškų žodžių ir stilistiškai netvarkingų sakinių, tiesą pasakius man šiuo metu įsijungus hiperkompensacija ir tikrai vienodai kas ką galvoja.
Keliaujam
Aš Jums papasakosiu vieną istoriją, bet jūs ją padauginkit iš kelių kartų per dieną, keliasdešimt per mėnesį ir dar nepamirškit, kad gyvenime scenarijai, dinamika atsikartoja per kitus santykius, veiklas ir pasirinkimus.
Tai žodžiu metai laiko bandau prisiverst sportuot. Praeitą sav. gavau mėnesį dovanų nuo savo žmogaus. Galvoju, gerai, kad ne metinis, nes metinį pradėt galima ir po savaitės ir po dviejų, o čia mėnuo labai paprastas laikas, kur greit prabėga ir greit tuos kartelius nueitus teks skaičiuot.
Vyksta pasiruošimas, ką ten ruoštis? reikia nuspręst kada. Nuspręsta- geriausias laikas rytoj. Įsimetu maudymke, rankšluostį, make up'o, nes galvoju nuvaryt tarp sesijų.
Nuvarau, prie durų prisimenu, kad mano oda sausėja, nuo chlorkių ir reikia aliejuko. Ir šampūnas, būtinai šampūnas. Ok varom į artimiausią droga, eurokos ar dar kokį velnią. Aij dar gumytės.....jo.
Viską turiu jau tikrai. Šimtu šimtu procentų. Susimoku, sėdu į mašiną, šampūną įsimetu į dureles, aliejuką su gumytem ant priekinės sėdynės. Varom, gerai kad viskas tame pačiame kieme.
Išlipu iš mašinos, praeinu pro vartelius, bl... pamiršau aliejuką ir gumytes, bėgu atgal. Pasiimu, dabar jau viskas, viską turiu 100 proc. Pasitikrinu, pagalvoju, taip, tikrai užtikrintai.
Persirenginėju, susirišu plaukus... BLET. ŠAMPŪNAS. Vėl atgal. Dzin yra. Kam nepasitaiko? Grįžtu, jei ką pamiršau- grįšiu juk jau 10 kartų šiandien taip buvo. NO BIG DYL.
Persirengiu, bepersirengdama pametu ir akinukus, ir tą aliejuką ir ląstus (pardon plaukmenis) ir akinius, tiesiog visko too much. Žiūriu šalia jauna moteris persirenginėja viskas normaliai, tvarkingai net ausų kaištukus turi (kurių ir man reiktų) ir net tapkes. Tapkės baseine man yra aukščiausias lygis sąmoningumo ir dėmesio, nes jas gali prisimint pasiimt iš namų, gali prisimint einant į baskę, bet kaip prisimint jas išlipus iš baskės? todėl aš jų ir neimu. Ir taip jaučiuosi overloaded ir everwhelmed.
Paplaukioju, plaukiojant tai žinau labai tiksliai kiek ten nuplaukiau kaip, bet po visų jau procedūrų, jau nesu tikra ar nuplaukiau 1km ar 500m.
Tos procedūros pobaskės gana paprastos, bet kartu ir pasirodo labai ypatingos, kaip aukštoji matemetika, ne visiems įveikiama.
Žodžiu stoviu po karštu dušu, nelabai jis ten karštas, kol suprantu į kurią pusę karštas į kurią šaltas praeina laiko nemažai sakyčiau, tuo tarpu į saują to aliejuko, išsitepu kūną stovint po dušu, greita ir pakankamai paprasta, nelieka pertekliaus. Tada užsiknisu beplaudama galvą. Niekaip tas šampūnas neputoja. Kad varau iš širdies varau, gal koks neblogas tikrai, be putokšlių, bet kad jau labai daug jo išsinaudoja- pasižiūriu- o ten ne šampūnas, o kondicionierius. ZJB pagalvoju...
Ok buvo- nebuvo, viskas praėjo daugmaž be didelių nuotykių. Varom rengtis ir mozotis veidą. Išsimozojam, aišku ne viską įsimetėm, ne viską ko reikėjo pasiėmėm, bet kažkaip ištversim, 100 metų.
Džiovinamės plaukus, ieškom šukų... daugiskaita kalbu, nes jau manyje daugybė asmenybinių dalių trigerinasi... Kur padėjom šukas? Šukų tiesiog nepasiėmėm.
Dzin yra. KAM TOS ŠUKOS?
O galvoje skamba milijonai kritikų iš praeities "Vika, Vika, tai gerai, kad galvą psiėmi".
Tai gal ir palikčiau šiaip ją, bet ji pritvirtinta.
