04/06/2024
Henrika Varnienė ·
KADA BAIGSIS MEDINIŲ SMEGENŲ ERA?
Suskaičiavau - septyni metai aktyvaus pozicionavimo, daugiau nei 20 metų situacija ta pati – mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi abejotinos kokybės pagamintiems ortopediniams batams, ortopedinių batų kokybės niekas nekontroliuoja ir nereikalauja, kad būtų kokybė, o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nusiplauna rankas.
Ir kaip visada – kenčia labiausiai nuskriausti – vaikai su negalia, kuriems ne šiaip reikia ortopedinių basučių, o basučių, kurios padėtų jiems išmokti vaikščioti, batų, kurie padėtų kovoje su daugeliu ligų ir ligelių prikaustančių vaikus prie kėdės amžiams. Geriausiu atveju laiku nesuteikiant pagalbos praleidžiamas momentas, kada dar galima padėti vaikui, o blogiausiu atveju – vaikai luošinami dar labiau, nes nekokybiškai pasiūti batai kraipo kojas, tempia raumenis, kūprina vaiką. Mes juk kalbam apie medicininį produktą – kuris iš pavadinimo reiškia, kad turi veikti mediciniškai – t.y. gydyti, veikti sveikatinančiai ir gydančiai vaikų kojas. Tai ne kroksai į pležą!
Ir vertinant visus šiuos septynerius gana griežtos kovos viešoje erdvėje metus – aš reziumuoju – procesas pasidarė lygiai toks pat kaip socialinių įmonių atveju – kuriama darbo grupė po darbo grupės, o sprendimų nebuvo ir nebus:
1. Ortopedinių batų gavimo sistema, mano nuomone, yra korupcinė – batų receptą išrašinėja gamintojų įmonėse įdarbinti gydytojai (tuomet ir batai siuvami tik tokie, kokias kompetencijas ir medžiagas turi gamintojas, o ne tokie, kokių tikrai reikia vaiko kojoms). Tokia sistema veikia puikiai gamintojo naudai – ką turiu, - tą ir siuvu ir luošinančiai vaikų su negalia atžvilgiu.
2. Ortopedinių batų kokybės niekas netikrina. Lietuvoje sukurta labai paranki sistema – atėjus klientui, kuriam reikalingas individualus ortopedinis batas – bato „modelis” jau iš anksto suderintas su Akreditavimo tarnyba, kuri tiesiog masiškai tvirtina modelį. Ar geras jis ar blogas – kas gi žino? Žinojimui reikia išmanymo, o ne medinių smegenų…
3. Į darbo grupę dėl ortopedinių batų kokybės – kviečiami tie patys gamintojai, kurie net nesuinteresuoti kokybe. Taip pat kviečiamos mokymo įstaigos, kurių steigėjai yra taip pat gamintojai. Viskas vienose rankose – ir mokymo procesas ir gamybos – toks pat Š (kvietimas pridedamas komentare). Beje, kokybe nesuinteresuota netgi Valstybinė ligonių kasa, nors jai labiausiai turėtų rūpėti už ką moka mokesčių mokėtojų pinigus.
4. Vadovaujantis ES teisės aktais, už pagamintų ortopedinių batų kokybę atsako pats gamintojas. Ok. Bet tuomet gamintojas turi mokėti gaminti, siūti, matuoti, koreguoti ir tt.! Pagal ES reikalavimus, tokiai veiklai (avalynės gaminimas pagal užsakymą) turi būti išduoti tik specialūs leidimai – kurių LT nėra išduoto nė vieno (natūralu, juk nėra ir kompetencijų). Artimiausia – Lenkijoje. Ir Lenkijos sistema – n kartų griežtesnė – su n reikalavimų kiekvienai specialiai siuvamo bato detalei – pradedant nuo pado, sąsagų ar ženklinimo. Kiekvienas individualiai pasiūtas batas turi savo vardinį autorių, kurio atestacija ir kompetencijos ir atitinka visus ES reikalavimus. Na, tai tikrai ne profkės lygio reikalavimai… Vadinasi, akredituojamas gamintojas – jam suteikiamas leidimas gaminti batus, vertinamos jo kompetencijos ir kt.
5. Lietuvos negalios organizacijų forumas siūlėsi net kokybinę apklausą organizuoti ir interviu pagalba apklausinėti vaikų su negalia tėvus, kad detaliai identifikuoti problemas - tačiau palaikyti idėjos nei VLK nei akreditavimo tarnyba nepanoro...
6. Sveikatos apsaugos ministerijai patiems siūlėm inicijuoti susitikimą su STT ir užsakyti korupcinį šios sistemos vertinimą – klerkai atsisakė ir to.
7. Pernai metais veikusi darbo grupė “išgimdė” sprendimą kompensuoti antrą porą batų suaugusiems, bet su 30 proc. priemoka. Toks sprendimas yra tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, nes iki 18 metų vaikams su tomis pačiomis diagnozėmis dvi poros batų suteikiamos nemokamai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Ir šiai dienai galiu pasakyti, kad Valstybinės ligonių kasos visiškai nevaldo situacijos – jų sprendimai yra nelogiški, pavyzdžiui, kad ir paskutinis fintas: todėl, kad kažkokie ortopediniai gamintojai urmu ir savo iniciatyva privežė kompensuojamų ortopedinių batų į vaikų darželius – nubaudžiami ne gamintojai – o vaikai! VLK sprendimas – vaikai iki 7 metų ortopedinius batus gali gauti tik su sudėtingomis diagnozėmis, to pasekoje nukenčia vaikai, kuriems reikėjo kokybiškos ortopedinės avalynės pėdučių taisyklingam vystymuisi. O vaikams su negalia (daugeliui TLK ligų kodų) palikta galimybė gauti avalynę tik su gydytojų konsiliumu. O konsiliumo problemą sunku išspręsti gyvenantiems regionuose.
Tai kaip taip išeina – baudžiamas ne gamintojas naglai prievartaujantis valstybės biudžetą, o vėl vaikai???
Dar noriu pažymėti apie kokias sumas mes kalbam. Mano preliminariais skaičiavimais sudėtingą ortopedinę avalynę per metus gauna apie 700 vaikų. Vaikų, kuriems nesugebama garantuoti teisės į sveikatą suteikiant bent dvejus ortopedinius kokybiškus batus. Vaikų, kuriems avalynė yra vienintelis būdas pradėti vaikščioti – todėl tai ir yra taip svarbu. Lietuva labai atsilikusi šioje srityje – mes turime ne išsimušinėti kokybę batams, bet kalbėti apie nuoseklią vaiko eisenos ir pėdų formavimosi priežiūrą, pradėti kalbėti apie batus įtvarams ir realią sveikatinimo programą.
Todėl šiuo komentaru kreipiuosi į medikus, kineziterapeutus, mamas ir tėčius, kurie susiduria su minėtomis situacijomis, - ar galim sutelkti jėgas? Vytautas Kasiulevicius – gal atėjo laikas mums susitikti?
Straipsnis prieš 7 metus:
https://www.15min.lt/.../henrika-varniene-dovanotam...
Straipsnis prieš pusmetį:
https://www.lrt.lt/.../neigaliuju-atstovai-zeria-kritika...
