Pagalba poroms ir šeimoms

17/09/2025

🛡️ Šiandien smurtinio elgesio keitimo grupės dalyviai kūrė savo saugos planus.
Saugos planas – tai konkretūs žingsniai, padedantys sustoti prieš pratrūkstant ir pasirinkti kitokį elgesį. Maži sprendimai keičia didelius įpročius.

08/09/2025

🧩 Kodėl porų ir šeimos terapijoje terapinis objektas yra santykis, o ne individas?

Vienas iš dažnų klausimų, su kuriuo susiduriu praktikoje: „Ar galiu pirmas/pirma ateiti į konsultaciją vienas, o tik vėliau kartu su partneriu?“

Nors toks pageidavimas yra suprantamas – dažnai jį lydi nerimas, abejonės ar tiesiog noras „pasitikrinti“ – svarbu suprasti, kad porų ir šeimos terapijoje pagrindinis terapinis objektas yra santykis tarp žmonių, o ne kuris nors vienas iš jų.

Kai vienas partneris pradeda terapiją vienas, o tik vėliau prisijungia antrasis, neišvengiamai formuojasi asimetrija: terapeutas jau būna išklausęs vieno žmogaus istoriją, perspektyvą, emocinį foną. Nors stengiamasi išlikti nešališkiems, terapinis laukas jau būna paveiktas. Tokiu atveju prarandama galimybė nuo pat pradžių kurti bendrą santykinę erdvę, kurioje abu partneriai būtų vienodai matomi, girdimi ir kviečiami tyrinėti savo ryšį.

🔍 Porų ar šeimos terapija – tai ne dviejų individualių problemų suma. Tai darbas su tuo, kas vyksta tarp žmonių. Su tuo, kas dažnai lieka neišsakyta, neišgirsta ar iškreipta konfliktų kontekste.

Todėl kviečiu pradėti terapinį procesą kartu – net jei kyla abejonės ar baimės. Kartais tai jau yra pirmasis žingsnis link gilesnio supratimo ir ryšio atkūrimo.

📌 Jei jaučiate, kad porų ar šeimos terapija galėtų būti naudinga – registruokitės bendrai pirmai konsultacijai, kurioje bus saugi erdvė išgirsti abi puses.

05/09/2025

Mūsų komanda padidėjo atsinaujino, esame pasiruošę naujam darbo sezonui. Pagrindinė naujiena: klientus priimsime ir šeštadieniais. Tad ypatingai gera gauti tokius gerus palinkėjimus ir įvertinimus. :) Didžiuojamės jumis, mūsų komanda Psichologė Dalia Guzaitienė, Rita Bagdonaite, Renata Dubauskė Pagalba poroms ir šeimoms, Dovilė Zorskienė, Erika Damaševičienė, Vilma Judenienė, Andželika Leikuvienė, Jūratė Marcinkevičienė, Danutė Padelskaitė, Vida Grigaliūnaitė - Plerpienė, Rūta Šeštokaitė ir Milita Judzinskė!

11/08/2025

Ar kada jautėtės, kad turite gyventi taip, jog nenuviltumėte tėvų? Arba, kad jų laimė priklauso nuo jūsų pasirinkimų?

Psichologas J. Burokas LRT laidoje „Gero gyvenimo receptai“ primena:
✨ Vaikai nenėra skolingi savo tėvams – kaltės ar kontrolės pagrindu kuriami santykiai ilgainiui tampa našta.
✨ Net perdėtas rūpestis („ar pavalgai?“, „ar nešalta?“) gali slėpti norą kontroliuoti ar nepasitikėjimą.
✨ Sveikas ryšys tarp suaugusių vaikų ir tėvų remiasi pagarba ribomis, savarankiškumu ir pasitikėjimu.

🎧 Visa pokalbio įrašą rasite čia 👉 LRT mediatekoje

31/07/2025

Bendradarbiavimo, įsiklausymo ir prasmingos sinergijos rezultatas.
Dėkoju Gabrielei už gebėjimą vizualiai perteikti mano veiklos esmę: ryšį, saugumą ir augimą.


https://www.facebook.com/share/19xHdePKf1/

27/07/2025

🧠 Kai terapija virsta algoritmu…

Kai kurie vartotojai patiria psichozinius epizodus po intensyvaus bendravimo su AI – vadinamąją „ChatGPT sukeltą psichozę“. Šis reiškinys primena, kodėl svarbus gyvas, ribas turintis „pakankamai geras“ terapeutas, o ne tobulas veidrodis.

🤝 Tikras terapinis santykis skatina ne vien pritarimą, bet ir vidinį augimą.

psychologytoday.com – Lisa Marchiano

https://www.psychologytoday.com/us/blog/the-archetypal-angle/202507/chatgpt-induced-psychosis-and-the-good-enough-therapist

Interactions with AI can be destabilizing for some people. Looking at why can help us understand what's unique about the therapeutic relationship.

11/07/2025

Kai nėra blogai, bet ir nėra tikrai gerai...

Santykiuose ne visada būna audros ar dideli nesutarimai. Kartais viskas atrodo tvarkoje — pagarba išlieka, stengiamasi, kalbamasi. Tačiau gilumoje kažko trūksta: artumo, emocinio atliepimo, vidinio ryšio.

Šiuose tylos momentuose dažnai gimsta sudėtingiausi klausimai:

Ar tai yra pakankamai?

Kiek ilgai galima gyventi be to, kad jaustumeisi iš tikrųjų matomas, girdimas, pažintas?

Kada rinktis mus, o kada – save?

💬 Emocinis atliepimas – tai gebėjimas reaguoti į kito žmogaus giluminius jausmus ir poreikius. Pasak dr. Sue Johnson, viena iš santykių saugumo sąlygų yra atsakas į šiuos signalus: Ar aš tau rūpiu? Ar tu su manimi, kai man sunku? Ar galiu tavimi pasitikėti?

Kartais partneriai tikrai stengiasi, tačiau jų emociniai „radijo dažniai“ skiriasi – vienas šaukiasi artumo, kitas gina save atsitraukimu. Ilgainiui tai virsta skausmingu gyvenimu šalia, bet ne kartu.

❓ Tad kaip suprasti – rinktis mus ar save?

🔹 Rinktis „mus“ – kai abu partneriai nori gilinti ryšį ir yra pasirengę mokytis atliepti vienas kito poreikius. Kai yra atvirumo, augimo ir dialogo galimybė.

🔹 Rinktis „save“ – kai nuolatinių pastangų atsakas – tyla ar gynyba. Kai ilgainiui prarandi ryšį ne tik su kitu, bet ir su savimi. Kai santykiai ima slopinti tavo gyvybingumą, tapatybę ir jausmus.

❤️ Tai nėra pasirinkimas tarp savanaudiškumo ir aukos. Tai – pasirinkimas už gyvus, autentiškus ryšius. Kur esame ne tik kartu, bet ir iš tikrųjų susitikę.

Psichoterapijos centras "Menas padėti"

Foto iš interneto platybių

04/07/2025

🎯 Ar gyvenimas šeimoje prilygsta darbui?

Daugelis porų, ypač ilgalaikiuose santykiuose ar auginančių vaikus, tam tikru momentu pajunta, kad buitis, atsakomybės ir kasdieniai rūpesčiai ima dominuoti prieš spontaniškumą, artumą ir emocinį ryšį. Kartais net išgirstame: „Gyvenimas šeimoje jaučiasi kaip darbas – nebe džiaugsmas, o pareiga.“

🔍 Tačiau ar iš tiesų tai reiškia, kad kažkas ne taip? Ar tai natūrali santykių raida, ar signalas, kad prarandame emocinį ryšį?

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikių santykių kokybę palaiko sąmoningas įsipareigojimas, emocinis įsitraukimas ir gebėjimas spręsti konfliktus (Gottman & Silver, 1999). Kitaip tariant – tam tikra „darbo“ forma išties būtina, bet ji neturėtų užgožti žmogiško ryšio.

🧠 Klausimai apmąstymui:

Kiek jūsų šeimoje skiriama dėmesio emocinei investicijai, o kiek – tik funkciniams reikalams?

Ar santykių priežiūrą suvokiate kaip pareigą ar vertingą pasirinkimą?

Psichoterapijos centras "Menas padėti"

💬 Kviečiu pasidalinti savo mintimis: kaip jūs matote – ar šeimos gyvenimas yra darbas, ar vis dėlto kažkas daugiau?

30/06/2025

Kodėl verta ateiti į porų terapiją?

Porų terapija – tai saugi erdvė atviram pokalbiui, emocijų išraiškai ir gilesniam vienas kito supratimui. Ji padeda:

🧠 Atpažinti ir išspręsti pasikartojančius konfliktus
💬 Pagerinti bendravimą ir klausymosi įgūdžius
💞 Sustiprinti emocinį ryšį bei artumą
🔄 Išmokti naujų būdų spręsti nesutarimus konstruktyviai

Net ir stiprioms poroms verta reguliariai skirti dėmesio santykiams – terapija padeda augti ne tik kaip individams, bet ir kaip komandai.

📅 Kviečiu drąsiai žengti žingsnį link tvirtesnio ryšio.
Psichoterapijos centras "Menas padėti"

23/06/2025

🎭 Kai smurtas tampa „normalia“ bendravimo forma: apie legalizuotą smurtą poroje 💔

Kartais smurtas poroje nevyksta rėkiant ar mušant. Jis pasireiškia tyliai – per žeminančius žodžius, emocinį ignoravimą, kaltės permetimą ar nuolatinį partnerio kontrolės poreikį. Baisiausia – kai tokie elgesio modeliai tampa įprasta santykių „norma“, kurią abu partneriai priima kaip neišvengiamą realybę. Tai – legalizuotas smurtinis bendravimas.

📌 Kas tai? Legalizuotas smurtas – tai ilgainiui priimtas, normalizuotas, o kartais net nesąmoningai abiejų partnerių palaikomas smurtinis elgesys, kuris nėra atpažįstamas kaip problema. Jis gali būti:

Emocinis smurtas: nuvertinimai, šantažas, tylos bausmės.

Psichologinė kontrolė: pavydas, manipuliacijos, grasinimai pasitraukti.

Prievartinis „aukštesniojo“ vaidmuo: vienas iš partnerių nuolat sprendžia už kitą, ištrina ribas tarp „aš“ ir „mes“.

🧠 Tokie santykiai dažnai išsilaiko, nes yra „pritaikyti“ – partneriai išmoksta gyventi su skausmu, nes tiki, kad „visi taip gyvena“ arba „santykiai reikalauja aukų“. Tačiau tai ne meilė – tai patologinė dinamika, kuri dažnai remiasi ankstyvųjų gyvenimo patirčių modeliais (pvz., vaikystėje matyta smurto dinamika šeimoje).

👁‍🗨 Terapijoje padedama:

Atpažinti žalingus elgesio modelius.

Atskirti meilę nuo priklausomybės.

Atstatyti asmenines ribas ir savivertę.

📣 Smurtas nebūtinai rėkia – kartais jis kalba tyliai, bet skaudžiai. Nebūkite abejingi. Kalbėkite. Ieškokite pagalbos.

Psichoterapijos centras "Menas padėti"