01/07/2024
“Turiu būti geriausias savo darbe”, “privalau atrodyti nepriekaištingai”, “turiu būti tobula mama/žmona/draugė” - šios ir kitos panašios mintys yra reikalaujančio vidinio kritiko mintys. Tai balsas, kuris reikalauja iš mūsų būti tobuliems visokiose gyvenimo sferose, reikalauja iš mūsų siekti vis daugiau, niekada neklysti. Šis vidinis kritikas nuolat kelia kartelę, skatindamas mus siekti nepasiekiamų standartų ir nuolat jaustis, jog nesame pakankamai geri. Iš kur kyla šis balsas ir kokią įtaką jis daro mūsų gyvenimui?
Schemų terapijos perspektyva teigia, kad reikalaujantis vidinis kritikas formuojasi vaikystėje. Tai gali būti tėvų, mokytojų ar kitų svarbių asmenų įtvirtintos taisyklės ir normos, kurios giliai įsišaknija mūsų pasąmonėje. Labai dažnai tai yra reikalavimai, kuriuos mes girdėjome iš aplinkinių arba reikalavimai, kuriuos sau iškėlė tam, kad susitvarkytume su skausmingomis ar iššūkį keliančiomis situacijomis.
Nors ir vidinio kritiko tikslas yra skatinti mus patenkinti vidinius poreikius, labai dažnai pasiduodami tiems reikalavimams mes iš tiesų tų poreikių nepatenkiname. Jei patikime šiuo vidiniu kritiku, poreikiai būti mylimiems, priimtiems, suprastiems ir vertinamiems tokiais, kokie esame, lieka tik iš dalies patenkinti. Be to, mokame už tai didelę kainą: galime jausti nuovargį, nerimą, nepasitenkinimą, nusivylimą.
Svarbu suvokti, kad būti žmogumi reiškia turėti trūkumų, klaidų ir ribotumų. Priimkime save tokius, kokie esame, ir supraskime, kad mūsų vertė nepriklauso nuo tobulumo siekimo. Kartais reikia sustoti ir įsiklausyti į save, pasitikrinti, ar mūsų tikslai ir lūkesčiai tikrai atitinka mūsų poreikius ir vertybes. Leiskime sau būti žmogiškais.
Kaip tai padaryti?
Apie tai pasakosiu Mandala festivalyje, užsiėmime “Meilės sau link” ir artėjančioje savivertės augimo grupėje “Taika su savimi”, kuri prasidės rudenį.
