Biodinaminė Osteopatija

Home
Lithuania
Kaunas
Biodinaminė Osteopatija

Žilvinas Kasteckas
Gydytojas Osteopatas
LSMU ir Latvijos universitetas Konsultacija: 1 val. - 100,- Eur. Anatomija ir fiziologija – kūno pasakojimas.

HOLISTINĖ PAGALBA

"Ieškoti sveikatos turėtų būti gydytojo tikslas, nes ligą surasti gali kiekvienas" - knygoje "Philosopy of osteopathy" 1899, rašė A.T. Still.

Savo praktikoje remiuosi holistine sveikatos ir sveikimo pasaulėžiūra. Ši pasaulėžiūra pabrėžia organizmo biodinamišką savireguliaciją ir visų sudedamųjų dalių tarpusavio ryšius bei priklausomybę, nes viskas tarpusavyje sąveikauja ir atlieka tam tikrą vaidmenį platesniame ir gilesniame visumos suvokime. Holistinis požiūris padeda matyti žmogų kaip visumą, susieti jo fizinę, psichinę ir dvasinę būkles ir atsižvelgti į visus aspektus sprendžiant jo sveikatos problemas.

Gilintis į kūno, proto ir dvasios funkcionavimo paslaptis pradėjau nuo beveik dešimtį metų trukusių medicinos studijų Kauno medicinos akademijoje, vėliau tęsiau studijuodamas psichologiją, įvairią holistinę ir netradicinę terapiją. Tyrinėjau kūną praktikuodamas Hatha ir Sivananda jogą, Zhong Yuan Qigong, Tai Chi, Reiki ir kitas praktikas. Ilgus metus kaupta patirtis ir trijų metų osteopatijos rezidentūra Latvijos universitete, stažuotės JAV, Vokietijos ir Latvijos osteopatijos mokyklose, realizavosi į gydytojo osteopato holistinės pagalbos ir mokymų praktiką, kurioje stengiuosi įsiklausyti, pajausti ir kiekvienam apsilankiusiam suteikti tai, kas padėtų susigrąžinti pusiausvyrą ir sveikatą, pasitikėjimą ir ramybę bei primintų apie pagalbą sau.

Žilvinas Kasteckas

Gydytojas - Medicinos gydytojo rezidentūra, Kauno medicinos akademija, dabar - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
Osteopatas - Osteopatijos rezidentūra, Latvijos universitetas;
Stažuotės - JAV, Vokietijos, Latvijos Osteopatijos mokyklos. Konsultacijos metu: pokalbis, ištyrimas, pagalba, rekomendacijos bei gairės sveikatos palaikymui. KAIP VYKSTA KONSULTACIJA

Pirmiausia Istorija – Jūsų sveikatos kelionė. Pokalbio metu kartu panirsime į Jūsų sveikatos istoriją, siekdami suprasti, kaip formavosi dabartinė būklė. Aptarsime Jūsų įpročius, gyvenimo būdą, buvusias traumas, emocinį foną ir kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos Jūsų sveikatai. Kartu įvertinsime nusiskundimus, jų kaitą, dinamiką bei gilumines priežastis. Šis etapas leidžia sukurti išsamų ir individualų supratimą apie Jūsų kūną ir jo poreikius. Kiekvieno žmogaus organizmas – unikalus, todėl svarbu išsiaiškinti, kaip jis prisitaikė prie gyvenimo iššūkių ir kokie signalai rodo, kad pusiausvyra sutrikusi. Tai – ne tik kruopšti analizė, bet ir gilus, asmeniškas žvilgsnis į Jūsų kūno istoriją, leidžiantis geriau jį suprasti. Išnagrinėsime Jūsų kūno anatominius ir fiziologinius pokyčius, įvykusias kompensacijas ir dekompensacijas. Aptarsime, kaip kūnas prisitaikė prie patirtų iššūkių ir kokios struktūros šiuo metu yra labiausiai paveiktos. Paprastai ir suprantamai paaiškinsiu, kaip vykstantis patologinis procesas veikia bendrą organizmo funkcionavimą, kokia yra jo kilmė ir biodinamika. Suprasite, kaip skirtingos kūno dalys sąveikauja tarpusavyje ir kaip galite atkurti natūralią pusiausvyrą. Mūsų kūnas yra gyvas ir nuolat besikeičiantis, todėl net mažos disbalanso užuomazgos ilgainiui gali tapti didesnėmis problemomis. Kartu ieškosime subtilių ženklų, rodančių, kaip organizmas šiuo metu jaučiasi, ir ką galima padaryti, kad jis vėl jaustųsi laisvas, lengvas ir gyvybingas. Holistinė pagalba – aktyvus dalyvavimas sveikimo procese.

Šiame beveik 40 min. trukmės etape ne tik gausite vertingų įžvalgų, bet ir kartu praktiškai išbandysime įvairius metodus bei holistines technikas. Stebėsime, kaip kūnas reaguoja į Jūsų veiksmus ir neutralų buvimą, fiziologinių funkcijų valdymą ir dėmesio nukreipimą, kaip tuo metu keičiasi audinių tonusas, simptomai ir pojūčiai. Aptarsime, kokie savipagalbos metodai gali būti efektyviausi Jūsų atveju, ir kaip juos galima įtraukti į kasdienybę, siekiant ilgalaikės sveikatos ir gerovės. Kiekvienas prisilietimas, kiekviena technika – tai ne tik mechaninis veiksmas, bet ir gilus, jautrus dialogas ne tik su kūnu ir jo audiniais. Šio proceso metu padėsiu Jums patekti į gilią atsipalaidavimo ir neutralumo būseną, atrasite naujus būdus jausti savo kūną ir atkursite ryšį su juo bei geriau suprasite jo siunčiamus signalus. Rekomendacijos ir gairės – kelias į harmoniją. Vizito pabaigoje kartu sudarysime individualų planą, kuriame numatysime svarbiausius žingsnius sveikatai ir fiziologinei organizmo savireguliacijos funkcijai atkurti. Aptarsime gyvenimo būdo pokyčius, praktines priemones, rekomenduojamus pratimus bei savipagalbos metodus. Tai bus aiškios ir lengvai pritaikomos gairės, padėsiančios Jūsų organizmui palaipsniui grįžti į natūralią pusiausvyrą ir užtikrinsiančios ilgalaikę gerovę. Svarbu suprasti, kad sveikata – tai ne vienkartinis sprendimas, o nuolatinė kelionė. Todėl drauge ieškosime būdų, kaip į šią kelionę įtraukti natūralius, kasdienius ritualus, kurie ne tik padės palaikyti gerą savijautą, bet ir suteiks daugiau džiaugsmo bei lengvumo kasdienybėje. Net ir maži pokyčiai gali turėti didelę įtaką – svarbiausia atrasti tai, kas tinka būtent Jums.

03/12/2025

Svarba išblėsta.
Ir tai, kas užima jos vietą,
yra ne tuštuma,
o tyli pilnatvė,
kuri ten buvo visą laiką.

Importance fades.
And what takes its place
is not emptiness,
but the quiet fullness
that has been there all along.

https://substack.com/

The quiet dignity of being begins where importance ends.

26/11/2025

Kartais gyvenimas primena tylų klausimą, kuris lydi mus nuo vaikystės. Kartais – atsakymą, ateinantį tik tada, kai sustojame ir leidžiame kūnui bei sąmonei kalbėti savu ritmu.

Pastaruoju metu pradėjau versti savo tekstus į anglų kalbą. Todėl sukūriau savo Substack — vietą, kurioje galiu dalintis tuo, kas man artimiausia ir anglų kalba: apie buvimą ir tylą, kūno atmintį ir išmintį. Apie tai, kas atsiveria tada, kai nustoji reikalauti ir tikėtis, kai priimi ir paleidi.

Pirmoji esė — “The Secret of Life” — jau ten. Tai istorija apie vaikystę, radiją, tylą ir vieną mažą akimirką, kuri pakeitė mano supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra gyva.

Jei jauti, kad tokios temos anglų kalba gali būti svarbios tau ar tavo draugams — kviečiu užsukti, paskaityti ir pasidalinti. Prenumerata nemokama.

Sometimes life feels like a quiet question we carry from childhood. Sometimes it feels like an answer — the kind that appears only when we pause and let the body and the mind speak in their own rhythm.

Lately I’ve been translating my writings into English. That’s why I created my Substack — a place to share what feels most essential to me, also in English: reflections on presence and stillness, the memory and wisdom of the body. On what opens when we stop demanding, stop expecting, and simply allow things to be.

My first essay — “The Secret of Life” — is already there. It’s a story about childhood, a radio, silence, and a small moment that changed how I understand what is truly alive.

If these themes in English resonate with you — or might resonate with your friends — I invite you to read, visit, and share. Subscriptions are free.

https://substack.com/

Every path begins with a quiet question. This is the first one I ever asked.

14/11/2025

RAMYBĖS TRINTIS ARBA DRĄSA SUSTOTI

Fizikoje yra sąvoka – ramybės trintis. Ji sulaiko kūną nuo pajudėjimo, kol neatsiranda pakankama jėga ar energija, kuri jį pajudina.

Sustojus iškart pajuntame vidinį pasipriešinimą – ramybės trintį, kuri iškelia klausimus, kurių vengėme: kur einame, kodėl judame, ar šis kelias tikrai mūsų, kam visa tai? Iš inercijos vėl bėgame į veiklą, į kontrolę, į nuolatinį judesį, nes judant lengviau nepastebėti to, kas tyliai gyvena mūsų viduje.

Gyvenime taip dažnai renkamės judėjimą vietoj sustojimo todėl, kad bijome prarasti inerciją – tą iliuzinę atramą, kuri užgožia vidinį jautrumą. Bet būtent ramybėje atsiveria tai, ką reikia keisti, ir tai, ką reikia priimti.

Ramybė nėra kliūtis. Ji – tik pirmasis slenkstis, subtilus patikrinimas mūsų intuityviam pradui: ar tai, ko siekiu, verta? Ar galiu keisti, ar turiu priimti?

Jei išdrįstame sustoti ir leisti kūnui pajausti, mintims nurimti, o kvėpavimui sugrįžti į savo ritmą, atsiranda tikra motyvacija ir tikra jėga. Tuomet judėjimas kyla natūraliai, be pastangos – tarsi pati gyvybė įveiktų ramybės trintį iš vidaus ir imtų vėl tekėti.

Kartais didžiausias žingsnis į priekį prasideda nuo drąsos sustoti.

zilvinas@kasteckas.lt

03/11/2025

TERAPIJA IR AUTOREGULIACIJA

Kartais žmogus ateina manydamas, kad jį pataisys. Kad kūnas – tarsi mechanizmas, kuriam tereikia sureguliuoti vieną ar kitą dalį, ir sistema vėl veiks. Iš dalies taip gimė visa manualinė terapija – kineziterapija, masažas, osteopatija, chiropraktika. Tačiau vis labiau suprantame, kad žmogaus kūnas nėra statiškas objektas, o gyva, nuolat kintanti visuma, kurios prigimtinė logika – ne taisymas, o prisitaikymas ir autoreguliacija.

Terapeutas čia nėra taisytojas. Jis – tiltas. Tiltas tarp to, ką žmogus jaučia ir to, ko dar negali pajausti. Tarp proto, kuris nori kontroliuoti, ir kūno, kuris gali gyti tik tada, kai kontrolė paleidžiama.

Kai žmogus guli ant stalo, jo kūnas dažnai tyliai sako: „Pailsėk nuo kontrolės.“ Ir jei terapeutas sugeba išlikti neutralus – nekovoti, nespausti, netaisyti, o žmogus paleisti ir pasitikėti – tada įvyksta kažkas subtilaus: kūnas ima veikti iš vidaus. Įsijungia tie patys savireguliacijos dėsniai, kuriuos dar praėjusio amžiaus pradžioje aprašė Walter Bradford Cannon, vienas šiuolaikinės fiziologijos pradininkų, kalbėdamas apie homeostazę – gebėjimą palaikyti vidinę pusiausvyrą, net kai išorės sąlygos keičiasi.

Tačiau pusiausvyra – ne tik biocheminė sąvoka. Ji apima ir mūsų santykį su savimi, aplinka, kitais žmonėmis. Kaip rašė prancūzų fenomenologas Maurice Merleau-Ponty, kūnas nėra tik objektas tarp objektų – jis yra mūsų būdas būti pasaulyje. Kūnas jaučia, suvokia, kalba sava kalba. Per jį mes ne tik gyvename, bet ir pažįstame. Vėliau čilietis neurobiologas Francisco Varela, tyręs sąmonės ir biologijos ryšį, pasiūlė terminą „įkūnytas pažinimas“ – mintis, kad sąmonė ir suvokimas gimsta ne galvoje, o nuolatiniame dialoge tarp kūno ir pasaulio. Tai, ką terapijoje vadiname „procesu“, iš tiesų yra šis gyvas dialogas: tarp raumenų tonuso, kvėpavimo, jutimo, emocijų ir sąmoningumo.

Todėl svarbu ne tai, ką terapeutas darė, o kaip jis buvo. Kaip jis jautė audinių kvėpavimą, ritmą, tėkmę. Kaip leido žmogaus kūnui prisiminti, kad jis gali. Jis žino kelią atgal į save. Neuromokslininkas Antonio Damasio rašo, kad emocijos – tai kūno būsenos, o sąmonė nuolat keičiasi kartu su kūno patirtimi. Kai kūnas išsilaisvina iš įtampos, sąmonė taip pat ima kvėpuoti kitaip. Todėl gijimas vyksta ne vien per prisilietimą. Kartais – be jo. Terapija yra būsena, o ne technika. Ji leidžia natūraliai atsinaujinti ryšiui tarp kūno, proto ir sąmonės.

Šiuolaikinė fiziologija šią patirtį jau ima aprašyti savais terminais: autonominės nervų sistemos balansas, vagalinio tono reguliacija, neuroplastiškumas, širdies ritmo variabilumas. Visa tai – skirtingi būdai įvardinti tą patį reiškinį: kai kūnas patenka į saugumo ir pasitikėjimo būseną, atsiveria jo savireguliacijos gebėjimas. Tai – ne „magiškas“ efektas, o natūrali biologijos kalba. Todėl sakau: terapeutas ne gydo, jis sujungia. Ne keičia kūną, o padeda jam prisiminti savo ritmą. Ne įsako kvėpuoti, o kviečia leisti kvėpavimui vesti. Iš šalies rodos, kad nieko ypatingo nevyksta – tik tylus buvimas, lėtas kvėpavimas, vos juntamas prisilietimas. Bet būtent čia, šioje tyloje, prasideda tikras gijimas. Nes kūnas – ne mechanizmas, o būsena, kuri nuolat ieško harmonijos.

Ir nors atrodo, kad dirbu vienas, žinau – šis suvokimas nėra vien mano. Jį liudija tiek senosios gydymo tradicijos, tiek šiuolaikinė neurofiziologija, tiek kiekvienas žmogus, kuris bent kartą pajuto, kad paleidęs kontrolę, jis vėl pradeda kvėpuoti ir gyti. Gal todėl tikroji terapija dažniausiai prasideda ne nuo veiksmų, o nuo tylos. Tylos, kuri gydo.

zilvinas@kasteckas.lt

24/10/2025

APIE AUTIZMĄ

Kartais kelias į pasitikėjimą eina per rūką.

Kiekvienas žmogus kuria savo būdą būti pasaulyje. Kartais tas būdas atrodo keistas ar uždaras – bet galbūt tai tik kitokia kalba, kuria kalba kūnas.

Nors tiksli autizmo priežastis nėra žinoma, manoma, kad ją lemia tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai. Specialistai dažnai aprašo autizmą per stokas: akių kontakto, noro bendrauti, emocinio abipusiškumo, kalbos, kūrybiškumo ar iniciatyvos stoką. Tačiau, bandydami įvardinti šias stokas, neretai pamirštame sąlygas – sąlygas, kurios palaiko visas šias išraiškas. Išraiškas, kuriomis žmogus bando mums kažką pasakyti.

Ribotas, stereotipinis ar pasikartojantis elgesys, kontrolė, prisirišimas prie rutinos ar ritualų, pasikartojantys judesiai – visa tai kalba apie atsiribojimą ir padidėjusį saugumo poreikį. Jei pažvelgtume į save, pastebėtume, kad panašiai elgiamės situacijose, kai esame įsitempę, nežinomybėje ar nesaugume: sūpuojame koją, barbename pirštais, sukame plaukų sruogą... Tai būdas nusiraminti, sugrįžti į savęs pojūtį. O kas, jei šis nepasitikėjimo ir nežinomybės jausmas tampa nuolatiniu? Tuomet ir visas elgesys ima suktis aplink kontrolę, apsaugą, atsiribojimą nuo per stipraus išorės srauto. Kai to nebepavyksta suvaldyti, tai išsiveržia stipresnėmis emocijomis – pykčiu, agresija, rauda ar užsidarymu.

Pagalbos būdų yra daug, tačiau universalios formulės nėra. Kiekvienas žmogus unikalus. Svarbiausia – kuo anksčiau pastebėti, įsiklausyti, o padedant – matyti ne tik detales, bet ir visumą.

Pastaraisiais metais požiūris į autizmą keičiasi. Iš deficito ir „sutrikimo“ sampratos vis dažniau pereinama prie neuroįvairovės ir jutiminio jautrumo supratimo – pripažįstant, kad tai ne tiek liga, kiek kitoks būdas patirti pasaulį. Vis daugiau kalbama apie autonominės nervų sistemos, saugumo pojūčio ir jutiminio apdorojimo vaidmenį - apie tai, kad daugelis elgesio formų gali būti adaptacijos, o ne sutrikimo išraiškos.

Man pačiam per praktiką ir stebėjimą vis aiškiau matosi, kad šios adaptacijos nėra atsitiktinės – jos kyla iš bandymo susitvarkyti su pasauliu, kuris jaučiamas kaip pernelyg stiprus, pernelyg nenuspėjamas. Ir galbūt čia slypi svarbiausia pagalbos kryptis: ne taisyti žmogų, o padėti jam vėl pasitikėti, atkurti saugumo pojūtį kūne ir santykyje.

Nors praeities traumų ar patirčių mes negalime ištrinti, galime padėti atkurti prarastą pasitikėjimą. Atkurti savo pavyzdžiu ir neutralumu, kantrybe ir pagarba. Atkurti jį tyra širdimi ir ketinimais. Atkurti dėkingumu ir meile.

zilvinas@kasteckas.lt

29/09/2025

VIENTISUMAS IR LAIKAS

Amžina tema. Norai ir galimybės. Juk panašiai yra ir su sveikata. Mes dažnai norime greito rezultato: kad skausmas išnyktų, negalavimai liautųsi, o audiniai atgautų funkciją. Tačiau pamirštame paprastą gyvybės, gyvenimo ir fiziologijos logiką.

Sulūžusio kaulo galus, jei atsitiko lūžgalių dislokacija, gydytojas traumatologas sujungia ir įmobilizuoja – taip atstato prarastą kaulo vientisumą, sutvarsto ir palieka kūną ramybėje. Palieka ramybėje, kūno autoreguliacijos globai, mėnesiui, pusantro ar ilgiau.

Kaulo vientisumo praradimas mums kaip ir aiškus – mes jį galime pamatyti rentgeno nuotraukoje ar įvertinti kitais tyrimais. O kaip tada, jei vientisumas pažeistas mikro lygmenyje ir net prieinamais tyrimo metodais jo nematome? Įtrūkusį raumenį ar raištį galime pamatyti tik tam tikrų specializuotų tyrimų metu, o ką jau kalbėti apie mikroįtrūkimus ar kitokio pobūdžio vientisumo pažeidimus. Kiek laiko reikia kiekvienam iš jų sugyti? Ar reikia pratimų, kad audiniai greičiau sugytų? Toks klausimas nekyla kaulo lūžio atveju – tai akivaizdus vientisumo pažeidimas.

Tikriausiai taip pat yra ir su mūsų norais. Kai prarandame vientisumą su gyvenimu, kai mūsų norai tampa neadekvatūs galimybėms – mums skaudu, skauda, mes kenčiame. Norisi greičiau. Tačiau gyvenimo logika panaši į fiziologiją – ji yra inertiška. Viskam reikia laiko. Kaului suaugti – mėnesio ar pusantro, pjūviui odoje – savaitės ar kitos, žaizdai burnos gleivinėje – kelių dienų ar daugiau. Be laiko būtina sąlyga yra sąlygos… ir būsena.

Kaip audiniams reikia laiko sugyti, taip ir mūsų norams reikia subręsti galimybėse. Ar laikas yra tyliausias ir ištikimiausias gydytojas – tiek kūnui, tiek sielai? Tikriausiai atsakyti gali tik jis.

zilvinas@kasteckas.lt

20/09/2025

APIE GYVENIMO PASLAPTĮ

Kartą vaikystėje bandžiau surasti muziką ten, kur jos negalėjo būti. Šiandien man atrodo, kad tai buvo pirmoji pamoka apie gyvenimo paslaptį.

Man buvo gal penkeri ar šešeri. Žaisdamas namuose, vis prisimindavau mažą radijo imtuvą, kurį tėtis buvo parsivežęs iš Vokietijos ir kurio atostogaudami klausydavomės. Sovietmečiu tai buvo tikras lobis: nedidelė radija, įvilkta į minkštą rudą odinį dėklą su dirželiu. Ji kvepėjo savaip – tartum oda savyje būtų sukaupusi kelionių įspūdžius ir paslaptis.

Mažam man rūpėjo vienas klausimas: kur toje dėžutėje slepiasi muzika? Kur pasakos, kur dainelės, kur istorijos? Kaip jos ten telpa? Vieną popietę, kai žinojau, kad niekas netrukdys, nutariau išsiaiškinti. Iš spintos išsitraukiau tėčio įrankius ir, vargais negalais atidaręs stebuklingą dėžutę, radau… ne pasakas, ne daineles, o tik daugybę smulkių detalių – geležėlių, laidelių, kažkokius mazgelius. Viską iškrapščiau, apžiūrėjau, bet muzikos neradau. Surinkau radiją, kaip mokėjau, bet įjungus – ji jau tylėjo.

Tąsyk buvau nusivylęs. Bet istorija tuo nesibaigė. Po kelių dienų aš tą radiją, norėdamas nuslėpti įkalčius, padovanojau seneliui, o tėtis, prisiminęs šį nutikimą, tyliai sau į ūsą šypsodavosi. Jau vėliau sužinojau, kaip iš tiesų veikia radijo imtuvas, kad už kiekvienos dainos yra kompozitorius, už pasakos – rašytojas, už balso – aktorius ir studija, iš kurios bangomis sklinda viskas, ką girdime.

Brangiausias buvo pirmasis suvokimas, kad ne viską galima pačiupinėti. Kad pasaulio esmė neslypi vien detalėse. Ardyk, kiek nori – ten nerasi gyvos dainos ar istorijos. Lygiai taip pat, išardę pasaulį iki mažiausios dalelės – ląstelės, atomo – mes nerandame pačios gyvybės. Ji atsiveria tik tada, kai priimi visumą.

Šiandien, prisimindamas šią istoriją, suprantu: toji muzika, kaip ir gyvybė. Ji sklinda iš visumos. Pasiekia mus per atodūsį, džiaugsmo juoką ar sielos raudą… Kai sustoji ir klausaisi, pajunti, kad visuma kalba – ne žodžiais, o ritmu, pusiausvyra ar tyla. Ir toje akimirkoje atsiveria paslaptis…

zilvinas@kasteckas.lt

06/09/2025

NEUTRALUMAS IR MOKSLAS

Mano straipsnis (preprint) tarptautinėje mokslinių tyrimų duomenų bazėje Zenodo!

Ką tik paskelbtas mano preprint: Somatic Dominance and the Suppression of Autonomic Self-Regulation, kuris jau buvo aptartas tarptautinių medicinos leidinių recenzentų ir patobulintas pagal jų rekomendacijas:

https://doi.org/10.5281/zenodo.17057733

Zenodo – tai Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) prižiūrima atvirojo mokslo platforma, kurioje saugomi ir viešinami tyrimai, suteikiant jiems unikalų DOI. Nuo šiol ir mano darbas yra šioje tarptautinėje duomenų bazėje, todėl gali būti laisvai skaitomas ir cituojamas visame pasaulyje.

Apie ką šis darbas:

Šiuolaikinė medicina dažnai mato kūną dalimis – organą, molekulę, simptomą. Bet kartais praleidžiame tai, kas jungia. Aš tyrinėju, kas nutinka, kai kūne ima dominuoti nuolatinė raumenų įtampa. Ši būsena, kurią vadinu somatiniu dominavimu, apriboja diafragmos judrumą, pakeičia spaudimus krūtinėje, pilve ir kaukolėje, o kartu slopina ir mūsų vidinį gebėjimą autoreguliacijai.

Sveikatą siūlau matyti kaip neutralumą – ne pasyvumą, bet gyvą pusiausvyrą. Ją galime netgi pamatuoti: kvėpavimo ritmu, širdies variabilumu, raumenų tonusu, kraujotaka ir daugeliu kitų objektyvių rodiklių. Neutralumas nėra duodamas iš išorės – jis jau gyvas mumyse. Tik kartais mes jį pamirštame.

Apie visa tai plačiau mano darbe Zenodo:

https://zenodo.org/records/17057733

zilvinas@kasteckas.lt

09/08/2025

PRABUDIMAS

Kartais užtenka sustoti.
Įkvėpti taip, lyg pirmą kartą.
Iškvėpti taip, lyg paleistum viską...

Ir aplink viskas teka ir keičiasi
- kaip bangos, kaip debesys,
kaip pats kvėpavimas.

Ir tu jauti –
nereikia skubėti į prabudimą.
Jis ateina savaime,
kai leidiesi nešamas…

zilvinas@kasteckas.lt

03/08/2025

APIE KONTROLĘ

Kam skamba skambalas?!

Kartais mes tik norim žinoti, kur yra „mūsų karvės“. Ramybės vardan. Bet kiek kontrolės virsta triukšmu?!

Karvė ganosi laisvai, bet žmogus palieka ženklą — garsą. Kad žinotų, kur ji. Kad galėtų stebėti. Kad ramiai miegotų. Skambalas — tai kontrolė, pavirtusi garsu. Ir tas garsas įsiskverbia į tylą, kaip mūsų baimės, norai, nuogąstavimai — viskas, ką bandome sutramdyti. Bet jei kiekvienas mūsų noras kontroliuoti turėtų savo skambalą — jei viskas, ką bandome suvaldyti, pradėtų skambėti… ar dar girdėtume tylą?

Ir tada iš kažkur atsklinda sena anglų poeto Johno Donne frazė: „Never send to know for whom the bell tolls; it tolls for thee.“ („Niekada neklausk, kam skamba varpai — jie skamba tau.“)

Kai kontroliuojame kitą — ar begirdime save. Gal ne juos norime surasti, o savęs neprarasti? Bet šis skambesys — ne tik apie rūpestį. Jis ir apie triukšmą, kurį atsinešame į tylą. Jei visa, ką mėginame kontroliuoti, turėtų savo skambalą — ar ištvertume tą garsų chaosą? Ar dar girdėtume vėją, paukščius, medžius, savo kvėpavimą… tikrąjį save ir savo varpą?

Yra dalykų, kuriuos galime keisti. Yra dalykų, kuriuos turime išmokti priimti. Bet didžiausia išmintis — atpažinti, kur vieni baigiasi, o kiti prasideda…

zilvinas@kasteckas.lt

24/07/2025

KRENTANČIO VANDENS PASLAPTIS

Krentantis vanduo – tai gamtos šokis su žemės trauka. Vanduo nesipriešina. Jis pasiduoda, bet tame pasidavime – jėga.

Kaip krioklys krenta žemyn – visą savo galybę atiduodamas tekėjimui, taip ir mes galime paleisti kontrolę, bet neprarasti galios. Vanduo krenta, kad atsinaujintų. Krenta, kad tęstų savo kelią. Kad girdytų, maitintų, keistųsi ir keistų…

Mes – kaip vanduo. Tekam, krentam ir kylam. Kartais sustingstam, bet visada – prabundam. Kaip krioklys – galingi tuomet, kai esame lankstūs.

Leiskim sau kristi ir kilti. Leiskim sau tekėti...

zilvinas@kasteckas.lt

12/07/2025

APIE TERAPIJĄ

Galbūt tai ne nauja technika. Ne dar vienas metodas. Galbūt – tai galimybė suprasti, kaip veikia gamta. Ir netrukdyti jai veikti…

Kai kūnas tyliai gyja ir tvarkosi, o mes klausomės. Kai nespaudžiam, bet savo dėmesiu lydim ir liudijam. Kai nevaldome, bet atsitraukiame, kad tai vyktų...

Šiandien, kai tiek daug siūloma „pataisyti“, verta prisiminti: sveikata ne visada gimsta iš veiksmo. Dažniausiai – iš pagarbaus stebėjimo ir tylos. Iš tylos, kuri liudija…

zilvinas@kasteckas.lt

Address

Karaliaus Mindaugo Prospektas 64
Kaunas
LT-44351

Telephone

+37069835191

Website

http://www.biodinamineosteopatija.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Biodinaminė Osteopatija posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Kaunas?

Osteopato Praktika

ŽILVINAS KASTECKAS

Osteopatas - Osteopatijos rezidentūra, Latvijos universitetas; Gydytojas - Medicinos gydytojo rezidentūra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; Stažuotės - JAV, Vokietijos, Latvijos Osteopatijos mokyklos.

OSTEOPATIJA Pagrindinis osteopatijos principas - žmogus, jo kūnas, protas ir dvasia yra darni sistema, kur struktūra ir funkcija veikia pusiausvyroje bei paklūsta savireguliacijos dėsniams. Visos organizmo sistemos susijusios tarpusavyje. Kurios nors struktūros ar sistemos sutrikimas sukelia kitų disfunkciją. Pagrindinius osteopatijos principus suformulavo Andrew Taylor Still (1828-1917) remdamasis ilgamečiu žmogaus anatomijos ir fiziologijos tyrimu bei savo manualinių technikų sinteze. OSTEOPATIJOS METODAS Išsamių žmogaus anatomijos ir fiziologijos žinių bei osteopatijos principų pagalba osteopatas nustato ligos priežastį ir padeda organizmui atsikratyti skausmingų bei nepageidaujamų simptomų. Osteopatijos metodai pagrįsti saugiu, švelniu bei visa apimančiu poveikiu ir gali būti taikomi bet kokio amžiaus ir sveikatos žmonėms. BIODINAMINĖ OSTEOPATIJA

Šiomis dienomis, garsaus osteopato J. Jealous ir jo apibendrinančios biodinaminės osteopatijos koncepcijos dėka, osteopatijoje vėl atsirado vietos ne tik kaulams ar jų svertams, fascijoms ar membranų balansui, vidaus organams ar jų palpacijai, bet ir psichoemocinei būsenai, pirminiam kvėpavimui, embriogenezę ir vystymąsi įtakojančioms, homeostazę palaikančioms bei visą apimančioms gydomosioms jėgoms.