https://www.facebook.com/458361054018920/

Virginija Venciūtė / Emocijų spalvos, Kaunas (2025)

08/09/2025

„𝗧𝗮𝘀 𝘂𝗿𝘃𝗮𝘀, 𝗶̨ 𝗸𝘂𝗿𝗶̨ 𝗯𝗶𝗷𝗮𝗶 𝗶̨𝗲𝗶𝘁𝗶, 𝘀𝗹𝗲𝗽𝗶𝗮 𝗹𝗼𝗯𝗶̨, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗼 𝗶𝗲𝘀̌𝗸𝗮𝗶.“
— Joseph Campbell

Mes, moterys, šiandien viską galime. Bet ar jaučiamės patogiai savo pačių odoje? Daug moterų šiandien eina į priekį pagal vyrišką scenarijų – visada lipame į naujus kalnus, siekiame dar daugiau, norime įrodyti, kad galime. Bet ar tai tikrai atneša mums pilnatvės jausmą, išsipildymą?
Joseph Campbell rašė apie Herojaus kelionę – mitą, kuriuo gyvena beveik kiekvienas mūsų. Tačiau moters kelionė yra kitokia. Ji prasideda nuo vidinio skilimo – nuo moteriškumo žaizdos, kurią nešamės tiek iš savo šeimos, tiek iš visuomenės. Ir tik ją gydydamos mes galime atrasti tikrąją savastį.

Nuo 𝗿𝘂𝗴𝘀𝗲̇𝗷𝗼 𝟭𝟭 𝗱. 𝟭𝟴:𝟬𝟬 kviečiu tave į tęstinius moterų susitikimus – erdvę, kurioje leisimės į kelionę ne išorės link, o į savo vidų.

𝗔𝗽𝗶𝗲 𝗸𝗮̨ 𝗸𝗮𝗹𝗯𝗲̇𝘀𝗶𝗺𝗲̇𝘀?
🌸 Apie moteriškumą šiandien.
🌸 Apie santykį su tėvais ir dukros vaidmenį.
🌸 Apie pasimetimą moderniame pasaulyje.
🌸 Apie perdegimą, pavargimą, tuštumą.
🌸 Apie klausimą: kas aš esu be kitų?

Tai ne dar vienas užsiėmimas apie sukneles ar laukinius šokius aplink laužą.
Tai – gili kelionė į vidinį pasaulį, į savo prasmę, į tai, kas mus daro tikromis.

Apie vidinę moterį, kuri keliauja leike iš kartos į kartą.

𝗠𝘂̄𝘀𝘂̨ 𝗹𝗮𝘂𝗸𝗶𝗮:
✨darbas su vidine mergaite;
✨metaforinės kortos, mitai ir archetipai,
✨prieraišumo tipai;
✨meditacijos, pratimai vidiniam balansui atkurti;
✨rašymo praktikos, padėsiančios išgirsti savo balsą;
✨namų užduotys, lydėsiančios gydant vidines moters žaizdas.

Tai kelionė, kurioje atrasime ne tik savo jautrumą, bet ir jėgą. Ne tik švelnumą, bet ir aiškų vidinį stuburą.
Sugrįšime į pasaulį tokios, kurios nedalyvauja sėkmės lenktynėse, bet žino, kas joms iš tiesų svarbu.

💌 Jei šis kvietimas tave palietė – prisijunk.
Tai kelionė, kurią galime nueiti tik pačios, bet daug lengviau – kartu.

Kaina - 15 eur

𝗥𝗘𝗚𝗜𝗦𝗧𝗥𝗨𝗢𝗧𝗜𝗦 𝗔𝗦𝗠𝗘𝗡𝗜𝗡𝗘 𝗭̌𝗜𝗡𝗨𝗧𝗘

27/07/2025

𝗚𝗘𝗥𝗔 𝗠𝗘𝗥𝗚𝗔𝗜𝗧𝗘̇
Gera mergaitė nenori nuvilti.
Ji jaučiasi kalta, kai renkasi save.
Ji pataikauja, kad būtų mylima.
Nutyli, kad nesukeltų konflikto.
Slepia pyktį, kad būtų patogi.

Ji visada „stipri“, atrodo nepalaužiama.
Ji visada šypsosi, padeda, išklauso.
Tačiau viduje – begalinis nuovargis. Tarsi visą gyvenimą būtų ėjusi ne savo keliu.

Aš pažįstu tą mergaitę labai gerai.
Ji – buvau ir aš.

Neturėdama vidinio stuburo, savo ribų, aiškumo, aš buvau save sulaužiusi.
Savo jausmus – užgniaužusi.
Savo tiesą – nutildžiusi.
Savo vertę – išmainiusi į trupinius dėmesio.

Aš buvau ta, kuri siūlo save su nuolaida.
Kad tik būtų priimta.

Net tada, kai praeityje matydavau neištikimybę, kai jutau, kad vyras emociškai yra kitur, – aš užmerkiau akis.
Nes bijojau pamatyti tiesą.
Buvau pasiruošusi tylėti, kad tik išlikčiau „gera“, patogi, nekelianti problemų.
Nes bijojau parodyti savo skausmą, pavydą, žmogiškumą.
Buvau pripratusi slopinti savo tiesą.
Prioritetas buvo kiti.

𝗕𝗲𝗷𝗲, 𝗮𝗽𝗶𝗲 𝗽𝗮𝘃𝘆𝗱𝗮̨.
Man sunkiausia buvo pripažinti, kad pavydžiu.
Nes tai reiškė, kad man rūpi.
Kad aš myliu.
O parodyti, kad man rūpi – reiškė nusimesti šarvus ir būti pažeidžiama.
O ta „gera mergaitė“ visada buvo stipri. Ji „neturėjo“ jausmų.

𝗢 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗶𝘀̌ 𝘁𝗼 𝗶𝘀̌𝗲̇𝗷𝗮𝘂?
Leidau sau būti nepatogia.
Nebeužsimerkiau ten, kur skauda.
Pradėjau sakyti 𝗡𝗘, net jei kažkas dėl to nusivilia.
Pradėjau sakyti 𝗧𝗔𝗜𝗣 𝘀𝗮𝘂, net jei kažkas dėl to mane smerkia.

Nusistačiau savo kainą. Ne piniginę – o 𝘃𝗶𝗱𝗶𝗻𝗲̨ 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗲̨.
Nustojau slėpti savo jausmus. Leidžiu sau jausti, kalbėti, būti.

Ir svarbiausia – pasirinkau save. Ne kaip egoistę, bet kaip žmogų, kuris pagaliau prisiėmė atsakomybę už savo gyvenimą.

Ne, tai nebuvo lengva. Ta gera mergaitė vis dar kartais šnabžda man į ausį, kai noriu vėl visiems įtikti.

𝗕𝗲𝘁 𝗱𝗮𝗯𝗮𝗿 𝗮𝘀̌ 𝘇̌𝗶𝗻𝗮𝘂 – 𝗺𝗲𝗶𝗹𝗲̇ 𝘀𝗮𝘂 𝗻𝗲̇𝗿𝗮 𝘀𝗮𝘃𝗮𝗻𝗮𝘂𝗱𝗶𝘀̌𝗸𝘂𝗺𝗮𝘀.
𝗧𝗮𝗶 𝘆𝗿𝗮 𝗽𝗮𝗴𝗮𝗿𝗯𝗮 𝗴𝘆𝘃𝘆𝗯𝗲𝗶 𝗺𝗮𝗻𝘆𝗷𝗲.

26/07/2025

𝗞𝗨𝗢 𝗗𝗔𝗨𝗚𝗜𝗔𝗨 𝗭̌𝗜𝗡𝗔𝗜, 𝗧𝗨𝗢 𝗟𝗔𝗕𝗜𝗔𝗨 𝗦𝗞𝗔𝗨𝗗𝗔?
Taip, skamba absurdiškai. Bet jei esi vienas iš tų, kurie prarijo 23 saviugdos knygas, lankė 5 kursus apie „vidinį vaiką“ ir vis dar jautiesi, lyg tavo vidinis vaikas sėdėtų kampe apsiverkęs – tu žinai, apie ką kalbu.

𝗭̌𝗶𝗻𝗶𝗼𝘀 𝗻𝗲𝗽𝗮𝗱𝗲𝗱𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝗷𝗼𝘀 𝘁𝗮𝗺𝗽𝗮 𝗽𝗮𝘀𝗶𝘁𝗲𝗶𝘀𝗶𝗻𝗶𝗺𝘂 𝗻𝗲𝘃𝗲𝗶𝗸𝘁𝗶.
Kai tiesiog sėdi ir sakai sau: „Aš žinau, kodėl taip jaučiuosi. Turiu traumas. Mano vidinis kritikas vėl išlindo.“

Nuostabu. Bet ar tau nuo to lengviau? Ne.

Nes žinojimas nieko nekeičia, jei nedarai.
Jei nejauti.
Jei bijai susidurti su tuo, ką tie faktai iš tikrųjų reiškia tavo gyvenime.

Ir tada prasideda tas tylus, nematomas žaidimas: „Kažkas su manim ne taip. Aš vis dar netobulas žmogus.“

⛔️ Stop.
Su tavim viskas gerai.
Tu tiesiog nepritaikai žinių praktiškai.
𝗚𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝗺𝗮𝘀 𝘃𝘆𝗸𝘀𝘁𝗮 𝗻𝗲 𝗺𝗶𝗻𝘁𝘆𝘀𝗲.
𝗢 𝘁𝗶𝗸𝗿𝗼𝘃𝗲̇𝘀 𝗽𝗮𝘁𝘆𝗿𝗶𝗺𝗲.
𝗕𝘂̄𝘀𝗲𝗻𝗼𝘀𝗲.
𝗩𝗲𝗶𝗸𝘀𝗺𝘂𝗼𝘀𝗲.

Tikroje konfrontacijoje su savimi – ne dar viename Insta reels’e apie savęs priėmimą.

𝗧𝗔𝗜 𝗞𝗔̨ 𝗗𝗔𝗥𝗬𝗧?
Nebespėliok, kodėl jautiesi šūdinai rytais – pasiryžk tai pajausti ir išlaisvinti.
Nustok būti „dar viena versija savęs“, kuri vėl žino, bet vis dar sėdi tam pačiam emociniam fone.
Nori keistis?
Tada junkis.
Einam dirbti.
Ne teoriškai.
Gyvai.

𝗔𝘀̌ 𝗲𝘀𝘂 𝗽𝗿𝗮𝗸𝘁𝗶𝗸𝗼𝘀 𝘇̌𝗺𝗼𝗴𝘂𝘀.
Man žinios – ne dėl žinojimo, o dėl to, kad jas pritaikyti. Gavusi žinias, aš iškart noriu patirti, pajusti, patikrinti – ar veikia.
Tik tada jos keičia mano būseną, gyvenimą, santykį su pasauliu.
Ar lengva?
Ne, ir aš tam skiriu labai daug savo laiko, dėmesio.

Dėl to niekada neįsivėliau į savęs taisymo žaidimą. 𝗔𝘀̌ 𝗻𝗲 𝘇̌𝗶𝗻𝗮𝘂, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝘁𝘂𝗿𝗲̇𝘁𝘂̨ 𝗯𝘂̄𝘁𝗶, 𝗮𝘀̌ 𝗲𝗶𝗻𝘂 𝗶𝗿 𝘇̌𝗶𝘂̄𝗿𝗶𝘂, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝘆𝗿𝗮.

Ir taip, kartais tai reiškia susidurti su skausmu.
Tokiu, kurį vienam sunku išbūti.
Bet būtent tada, kai išdrįsti ne tik žinoti, bet ir 𝗷𝗮𝘂𝘀𝘁𝗶, žinios virsta išmintimi.
Ir nuo tos akimirkos pradedi gyventi kitaip.

www.virginijavenciute.lt

23/07/2025

𝗔𝗣𝗜𝗘 𝗡𝗨𝗢𝗟𝗔𝗡𝗞𝗨𝗠𝗔̨ 𝗚𝗬𝗩𝗘𝗡𝗜𝗠𝗨𝗜
Patikrinau:
✅Nėra to, kas išduoda sertifikatą su antspaudu „pagaliau verta gyventi“.
✅Neišsipildys tas „kai numesiu 5 kg“, „kai išmoksiu nebesinervinti“ ar „kai užsidirbsiu tiek, kad galėsiu atsipalaiduoti“.
𝗧𝗶𝗲𝘀𝗮 𝘁𝗼𝗸𝗶𝗮: 𝘁𝗮𝗱𝗮 𝗶𝗿𝗴𝗶 𝘀𝘂𝗴𝗮𝗹𝘃𝗼𝘀𝗶 𝗱𝗮𝗿 𝘃𝗶𝗲𝗻𝗮̨ „𝗸𝗮𝗶“.

Ir visas šitas reikalas, vadinamas gyvenimu, nevyksta po to, kai viską sutvarkysi.

Jis vyksta dabar. Taip, su tuo raukšlėtu veidu veidrodyje ir ketvirta kava, po kurios manei, kad šį kartą jau užteks motyvacijos.

𝗗𝗲̇𝗹 𝘁𝗼 𝗺𝗮𝗻𝗼 𝘀𝗲𝘀𝗶𝗷𝗼𝘀 𝗻𝗲̇𝗿𝗮 𝗯𝘂̄𝗱𝗮𝘀 𝘁𝗮𝘃𝗲 𝗽𝗮𝘁𝗮𝗶𝘀𝘆𝘁𝗶.
𝗧𝗮𝗶 𝗽𝗿𝗼𝗴𝗮 𝘀𝘂𝘀𝗶𝘁𝗶𝗸𝘁𝗶 𝘁𝗮𝗶𝗸𝗼𝗷𝗲 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗴𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝗺𝗼 𝘁𝗶𝗸𝗿𝗼𝘃𝗲.

𝗭̌𝗶𝗻𝗮𝗶, 𝗸𝗼𝗱𝗲̇𝗹 𝘁𝘂 𝘀𝗸𝘂𝗯𝗶❓
❗️Nes tiki, kad jau esi pavėlavusi.
❗️Kad jau turėjai sukurti verslą.
Bet čia ne lėktuvo reisas. Nėra vėlavimo.
Yra tik dabar.

Nuolankumas gyvenimui – 𝗧𝗮𝗶 𝗻𝗲 𝗻𝘂𝗹𝗲𝗶𝘀𝘁𝗼𝘀 𝗿𝗮𝗻𝗸𝗼𝘀 – 𝘁𝗮𝗶 𝗽𝗶𝗿𝗺𝗮𝘀 𝗸𝗮𝗿𝘁𝗮𝘀, 𝗸𝗮𝗶 𝗮𝗽𝗸𝗮𝗯𝗶𝗻𝗮𝗶 𝘀𝗮𝘃𝗲 𝘃𝗶𝗲𝘁𝗼𝗷 𝘁𝗼, 𝗸𝗮𝗱 𝘃𝗲̇𝗹 𝗱𝗿𝗼𝘇̌𝘁𝘂𝗺.

Ir leisi sau 𝗻𝗲𝗯𝗲𝗯𝘂̄𝘁𝗶 𝗽𝗿𝗼𝗷𝗲𝗸𝘁𝘂, 𝗸𝘂𝗿𝗶̨ 𝗿𝗲𝗶𝗸𝗶𝗮 𝘂𝘇̌𝗯𝗮𝗶𝗴𝘁𝗶.

⚠️ 𝟱 𝗱𝗮𝗹𝘆𝗸𝗮𝗶, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝗲 𝘁𝘆𝗹𝗶𝗮𝗶 𝘁𝗮𝘃𝗲 𝘀𝗲𝗸𝗶𝗻𝗮 𝗹𝗮𝗯𝗶𝗮𝘂 𝗻𝗲𝗶 𝗱𝗮𝗿𝗯𝗮𝘀:

1️⃣ Pažadai, kurių sau neištęsi.
2️⃣ Apsimetinėjimas, kad viskas ok, kai viduj norisi rėkti.
3️⃣ Amžinas „dar ne laikas“.
4️⃣ Lyginimasis su Instagramo žmonėm, kurie irgi netobuli, tik su filtru.
5️⃣ Gyvenimas be artumo, be pauzės.

𝗜𝘀̌𝘁𝗿𝗮𝘂𝗸𝗮 𝗶𝘀̌ 𝘀𝗲𝘀𝗶𝗷𝗼𝘀:
…
– Atrodo, kad esu pavargusi nuo savęs. Aš nebežinau, ar gyvenu, ar tik funkcionuoju.
– O jei nieko nebereikėtų siekti – ką darytum rytoj?
– Atsikelčiau. Išgerčiau kavos. Išeičiau basomis į žolę. Ir stovėčiau. Be plano. Tiesiog su savim.
– Kaip tai skamba tavo kūne?
– (tyla…) Kaip grįžimas. Kaip pagaliau. Jausčiausi pilna, savyje.
…

💥 𝗣𝗮𝗿𝗮𝗱𝗼𝗸𝘀𝗮𝘀 - 𝗶𝗲𝘀̌𝗸𝗼𝗺 𝗽𝗶𝗹𝗻𝗮𝘁𝘃𝗲̇𝘀 𝘃𝗲𝗶𝗸𝗶𝗺𝗲, 𝗼 𝗷𝗶 𝗮𝘁𝗲𝗶𝗻𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝘀𝘂𝘀𝘁𝗼𝗷𝗮𝗺 𝗶𝗿 𝘀𝘂𝘀𝗶𝘁𝗶𝗻𝗸𝗮𝗺 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗶𝗺.

https://www.virginijavenciute.lt/pages/apie-mane

22/07/2025

𝗧𝗜𝗘𝗠𝗦, 𝗞𝗨𝗥𝗜𝗘 𝗩𝗜𝗦 𝗗𝗔𝗥 𝗚𝗔𝗟𝗩𝗢𝗝𝗔, 𝗞𝗔𝗗 𝗣𝗢𝗜𝗟𝗦𝗜𝗦 – 𝗦𝗜𝗟𝗣𝗡𝗨𝗠𝗔𝗦
(Ištrauka iš pokalbio su kliente)
– 𝘑𝘦𝘪𝘨𝘶 𝘴𝘶𝘴𝘵𝘰𝘴𝘪𝘶, 𝘢𝘵𝘳𝘰𝘥𝘺𝘴, 𝘬𝘢𝘥 𝘯𝘪𝘦𝘬𝘰 𝘯𝘦𝘷𝘦𝘪𝘬𝘪𝘶. 𝘖 𝘵𝘢𝘥𝘢… 𝘬𝘢𝘮 𝘢𝘴̌ 𝘳𝘦𝘪𝘬𝘢𝘭𝘪𝘯𝘨𝘢?
– 𝘖 𝘬𝘢𝘴, 𝘫𝘦𝘪 𝘵𝘢𝘷𝘰 𝘷𝘦𝘳𝘵𝘦̇ 𝘯𝘦𝘱𝘳𝘪𝘬𝘭𝘢𝘶𝘴𝘰 𝘯𝘶𝘰 𝘵𝘰, 𝘬𝘪𝘦𝘬 𝘱𝘢𝘥𝘢𝘳𝘢𝘪?
– 𝘛𝘢𝘥𝘢… 𝘯𝘦𝘵 𝘯𝘦𝘻̌𝘪𝘯𝘢𝘶, 𝘬𝘢𝘴 𝘢𝘴̌.

Poilsis ir man buvo silpnumo ženklas. Tarsi pasidavimas, laiko švaistymas…
Sakydavau, kad ilsisi tik tie, kurie „neturi ką veikti“…

Aš visada mačiau gyvenimą, kaip sudėtingą:
Darbas. Tikslai. Atsakomybės.

Ir dar šiek tiek.
Ir dar truputį.
Kol kūnas atsijungdavo.

🪫Ligos.
🪫Išsekimas.
🪫Tik trumpi stabtelėjimai per prievartą.

𝗢 𝗶𝗹𝘀𝗲̇𝘁𝗶𝘀 𝘀𝘂𝗽𝗹𝗮𝗻𝗮𝘃𝘂𝘀?..
𝗧𝗮𝗶 𝗶𝘀̌𝗺𝗼𝗸𝗮𝘂 𝘁𝗶𝗸 𝘃𝗶𝘀𝗮𝗶 𝗻𝗲𝘀𝗲𝗻𝗶𝗮𝗶.
𝗞𝗮𝗶 𝗽𝗿𝗮𝗱𝗲̇𝗷𝗮𝘂 𝗷𝗮𝘂𝘀𝘁𝗶, 𝗻𝗲 𝘁𝗶𝗸 𝗳𝘂𝗻𝗸𝗰𝗶𝗼𝗻𝘂𝗼𝘁𝗶, 𝗶𝘀̌𝗴𝘆𝘃𝗲𝗻𝗶𝘁.

Kai pradėjau matyti,
kad nuolatinis bėgimas kyla ne iš jėgos, o iš baimės.
Iš jausmo, kad esu pakankama – tik jei viską padarau.

Tokia savivertė, kuri matuoja save darbų kiekiu,
veda tik į vieną vietą – 𝗶̨ 𝗽𝗲𝗿𝗱𝗲𝗴𝗶𝗺𝗮̨.

🪫Poilsis anksčiau atrodė kaip pasidavimas.
🔋Dabar – tai meilė sau.

Esminiai suvokimai, ne viskas turi būti „padaryta šiandien“.
Ne viskas turi būti „tobula“.
O aš – ne robotas. Aš vadovaujuosi ne protu, o pojūčiais.

Šiandien mokausi ilsėtis ne tada, kai jau per vėlu,
o kai dar įmanoma sustoti švelniai.

O tu, ar moki ilsėtis?
Ar irgi lauki, kol kūnas sustabdys tave pačiu bjauriausiu būdu?..

𝗝𝗲𝗶𝗴𝘂 𝗸𝘆𝗹𝗮 𝗸𝗹𝗮𝘂𝘀𝗶𝗺𝗮𝘀 – 𝗻𝘂𝗼 𝗸𝗼 𝗽𝗿𝗮𝗱𝗲̇𝘁𝗶 𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮̨,
𝗺𝗮𝗻𝗼 𝗮𝘁𝘀𝗮𝗸𝘆𝗺𝗮𝘀 𝗯𝘂̄𝘁𝘂̨: 𝗻𝘂𝗼 𝘀̌𝗮𝗸𝗻𝘂̨.
Nuo to, ką išmokai apie save savo šeimoje.
Apie vertę, kurią turėjai užsidirbti.
Apie meilę, kuri buvo duodama už pasiekimus.

Ten slypi atsakymai, kodėl tau taip sunku ilsėtis.
Kodėl vertę vis dar skaičiuoji darbais.
Ir kodėl poilsis atrodo pavojingas.

𝗢 𝗽𝗼𝗸𝘆𝘁𝗶𝘀 𝗽𝗿𝗮𝘀𝗶𝗱𝗲𝗱𝗮 𝘁𝗮𝗱𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝗽𝗮𝗴𝗮𝗹𝗶𝗮𝘂 𝘀𝘂𝘀𝘁𝗼𝗷𝗶.

https://www.virginijavenciute.lt

📸 Ačiū už jautrų žvilgsnį ir saugią erdvę fotosesijoje.

02/07/2025

🌪 𝗞𝗔𝗥𝗧𝗔𝗜𝗦 𝗥𝗘𝗜𝗞𝗜𝗔 𝗡𝗘 𝗣𝗔𝗟𝗘𝗜𝗦𝗧𝗜, 𝗢 𝗣𝗔𝗞𝗘𝗜𝗦𝗧𝗜 𝗣𝗢𝗭̌𝗜𝗨̄𝗥𝗜𝗢 𝗧𝗔𝗦̌𝗞𝗔̨
Ištrauka iš konsultacijos:
…
- Vyras supyko, nes aš sau skiriu laiko.
- Kaip manaim ko jis bijo?
- Ne, jis ne bijo – jis pyksta. Piktai pirmyn atgal laipioja laiptais...
- Ar dabar tau reikia rūpintis tuo, kad jis laipioja laiptais?
- (Sutrinka) Jaučiuosi kalta...
- Gerai, ar gali pripažinti tai kaip jautiesi, bet tuo pačiu pastebėk, kad tau rūpintis jo pykčiu nereikia, jam puikiai sekasi pykti ir laipioti laiptais. Sugrįžkim prie tavęs…

❗STOP.
𝗞𝗮𝘀 𝗷𝗲𝗶𝗴𝘂 𝘁𝗮𝗶 𝗻𝗲 𝘁𝗮𝘃𝗼 𝗸𝗮𝗹𝘁𝗲̇:
💡jeigu kažkas nesusitvarko arba tokiu būdu renkasi tvarkytis su savo jausmais?
💡 tiesiog tavo pasirinkimas būti savimi išjudina kitų baimes?
💡jeigu tavo augimas gąsdina tuos, kurie nori tave laikyti pažįstamoje, senoje versijoje?

👁 𝗭̌𝗺𝗼𝗻𝗲̇𝘀 𝗽𝘆𝗸𝘀𝘁𝗮, 𝗻𝗲𝘀 𝗯𝗶𝗷𝗼.
🔥Jie jaučiasi nesaugūs, palikti, negerbiami, silpni.

Bet kai pakeiti požiūrį – pyktis praranda savo jėgą tavo galvoje.
Jis nebe atrodo pavojingas.
Tada pradedi matyti kito skausmą, o ne grėsmę.
Tada gali grįžti į SAVE – ir paleisti ne kaltę, o įsipainiojimą į kitų emocines dramas.

💥 𝗣𝗮𝗹𝗲𝗶𝗱𝗶𝗺𝗮𝗶 𝘃𝗲𝗶𝗸𝗶𝗮.
Bet pirmiausia teks paleisti 𝘁𝗮𝗶, 𝗸𝗮𝘀 𝘁𝗮𝘃𝗼.
Ir leisti kitiems tvarkytis su savo reakcijomis. Jiems irgi reikia erdvės.

✨ Jei šiuo metu jautiesi įstrigusi tarp kaltės ir baimės, bijai kitų reakcijų, jų pykčio ar nuomonės ir nepritarimo – kviečiu į asmeninę konsultaciją.
Tai saugi erdvė, kurioje galėsi pažvelgti į situaciją kitaip, susigrąžinti jėgą ir išgirsti save.

📩 Parašyk man žinutę ir susitarsime dėl laiko. Pirma 30 min konsultacija - NEMOKAMA.

www.virginijavenciute.lt

30/06/2025

𝗝𝗔𝗨𝗖̌𝗜𝗨𝗢𝗦𝗜 𝗩𝗘𝗥𝗧𝗜𝗡𝗚𝗔 𝗧𝗔𝗗𝗔, 𝗞𝗔𝗜 𝗔𝗧𝗦𝗜𝗣𝗜𝗦𝗨 𝗡𝗨𝗢 𝗦𝗔𝗩𝗘̨𝗦

Savaitgalį manęs paklausė: „𝗞𝗮𝗱𝗮 𝗷𝗮𝘂𝘁𝗶𝗲𝘀𝗶 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗶𝗻𝗴𝗮?“
Sustojau. Sunku buvo atsakyti.
Bet kai paklausiau savęs: „𝗞𝗮𝗱𝗮 𝗷𝗮𝘂𝗰̌𝗶𝘂𝗼𝘀𝗶 𝗻𝗲𝘃𝗲𝗿𝘁𝗶𝗻𝗴𝗮?“ – atsakymai plaukė greitai:
Kai save graužiu, kai kaltinu, kai smerkiu save už sprendimus. Už tai, kad jaučiu, kad darau ne taip, kad esu nepakankama.

Ir tada atėjo atsakymas:
„𝗝𝗮𝘂𝗰̌𝗶𝘂𝗼𝘀𝗶 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗶𝗻𝗴𝗮 𝘁𝗮𝗱𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝗮𝘁𝘀𝗶𝗽𝗶𝘀𝘂 𝗻𝘂𝗼 𝘀𝗮𝘃𝗲̨𝘀.“
Kai liaujuosi analizuoti, teisti, kritikuoti.
Kai leidžiu sau būti. Tiesiog.
Netobula, bet gyva.

Aš esu kitokia.
Ir tu – taip pat kitokia.

Bet ilgai galvojau, kad su manimi kažkas ne taip.
Kad esu nenormali.
Per jautri. Per daug galvoju. Per mažai darau.

Ir žinai ką?
𝗧𝗮𝗶𝗽 𝗷𝗮𝘂𝗰̌𝗶𝗮𝘀𝗶 𝗯𝗲𝘃𝗲𝗶𝗸 𝘃𝗶𝘀𝗶 – 𝗶𝗸𝗶 𝘁𝗼𝗹, 𝗸𝗼𝗹 𝘁𝗶𝗲𝘀𝗶𝗼𝗴… 𝗮𝘁𝘀𝗶𝗽𝗶𝘀𝗮 𝗻𝘂𝗼 𝘀𝗮𝘃𝗲̨𝘀.
Nuo to įsitempimo būti kažkokiais.
Nuo bandymo įtikti, atitikti, būti „normaliomis“.

Nėra normos.
Nėra kopijos.
𝗧𝘂 – 𝘃𝗶𝗲𝗻𝗶𝗻𝘁𝗲𝗹𝗲̇.

💭 𝗜𝗿 𝘁𝗮𝘃𝗼 𝘃𝗲𝗿𝘁𝗲̇ 𝗻𝗲𝗽𝗿𝗶𝗸𝗹𝗮𝘂𝘀𝗼 𝗻𝘂𝗼 𝘁𝗼, 𝗸𝗮𝗶𝗽 „𝗴𝗲𝗿𝗮𝗶“ 𝘁𝗮𝘂 𝘀̌𝗶𝗮𝗻𝗱𝗶𝗲𝗻 𝘀𝗲𝗸𝗲̇𝘀𝗶 𝗯𝘂̄𝘁𝗶 𝘁𝗼𝗯𝘂𝗹𝗮.
💬 Parašyk komentaruose – Ar ir tu taip jautiesi?
📩 Jei nori panerti giliau – kviečiu į asmeninę konsultaciją. 𝗞𝗮𝗿𝘁𝗮𝗶𝘀 𝘁𝗶𝗸 𝘁𝗶𝗲𝗸 𝗶𝗿 𝘁𝗲𝗿𝗲𝗶𝗸𝗶𝗮 – 𝙨𝙖𝙪𝙜𝙞𝙖𝙞 𝗮𝘁𝘀𝗶𝗽𝗶𝘀𝘁𝗶 𝗻𝘂𝗼 𝘀𝗮𝘃𝗲̨𝘀.

www.virginijavenciute.lt

28/06/2025

❤️𝗧𝗜𝗘𝗦𝗔 𝗧𝗨𝗥𝗜 𝗞𝗘𝗜𝗦𝗧𝗔̨ 𝗚𝗔𝗟𝗜𝗔̨ – 𝗝𝗜 𝗡𝗨𝗚𝗜𝗡𝗞𝗟𝗨𝗢𝗝𝗔❤️

Ne kartą matau, kaip žmogus ištaria ją garsiai pirmą kartą.
„Aš bijau, kad mane paliks.“
„Aš jau seniai nebenoriu šito gyvenimo.“
„Aš neleidžiu sau norėti daugiau.“

Mes visi turim tą vietą, kurioje slepiasi tiesa.
Ją saugom, lyg ji būtų grėsmė.
𝗡𝗲𝘀 𝘇̌𝗶𝗻𝗼𝗺 – 𝗸𝗮𝗶 𝘁𝗶𝗸 𝗷𝗮̨ 𝗽𝗿𝗶𝗽𝗮𝘇̌𝗶𝗻𝘀𝗶𝗺, 𝘃𝗶𝘀𝗸𝗮𝘀 𝗸𝗲𝗶𝘀𝗶𝘀.

-Tu ją jauti. Kiekvieną kartą, kai priverstinai šypsaisi.
-Kai sakai „viskas gerai“, o viduj – tyli panika.
-Kai darai tai, ko nebenori, tik tam, kad nebūtum „egoistas“.
-Kai sėdi šalia žmogaus, kuris seniai nebe tavo žmogus.
-Kai gesini save, kad tik niekas nepastebėtų, kaip stipriai iš tiesų pyksti.

Kai ištari savo tiesą…

Tos akimirkos nesuvaidinsi.
Jos nesuplanuosi. Ji tiesiog nuskamba…
Ir stoja tyla.
Niekas nebekovoja.
Viduje pasidaro švaru. Jautru. Tikra.

Ir tada atsiveria erdvė.
Ne self-care patarimams, ne dar viena afirmacijai.
O tikram klausimui:

𝗝𝗲𝗶 𝗻𝗲𝗯𝗶𝗷𝗼𝘁𝘂𝗺 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝘁𝗶𝗲𝘀𝗼𝘀 – 𝗸𝗮̨ 𝘀̌𝗶𝗮𝗻𝗱𝗶𝗲𝗻 𝗱𝗮𝗿𝘆𝘁𝘂𝗺 𝗸𝗶𝘁𝗮𝗶𝗽?

Tada pradedi girdėti save.
Ir pagaliau nustoji laukti leidimo būti gyvas.

Tikiu, jog tam, kad atrastume kelią, reikia šių dalykų:
Reikia 𝗱𝗿𝗮̨𝘀𝗼𝘀 pasakyti sau: aš pavargau nuo vaidmenų.
𝗔𝘁𝗷𝗮𝘂𝘁𝗼𝘀, kai pajunti, kiek ilgai gyveni ne savo gyvenimą.
Ir 𝗮𝗿𝘁𝘂𝗺𝗼 – to tylaus buvimo su savimi, kai niekas nebekuria istorijų.

Jei šitas tekstas tave palietė – vadinasi, esi arti savo tiesos.
O jei nori ją ištarti sau garsiai, kviečiu tave į 𝗲𝗺𝗼𝗰𝗶𝗷𝘂̨ 𝗽𝗮𝗹𝗲𝗶𝗱𝗶𝗺𝗼 𝘀𝗲𝘀𝗶𝗷𝗮̨.

Aš kuriu erdvę, kurioje gali išgirsti save.
Čia nekuriam istorijų. Čia ieškom tiesos.
Ir randam tave.

www.virginijavenciute.lt

23/06/2025

𝗗𝗥𝗔̨𝗦𝗔 – 𝗧𝗔𝗜 𝗥𝗜𝗭𝗜𝗞𝗔
Rizika būti nesuprastam.
Rizika būti atstumtam.
Rizika būti per daug…

Bet ar yra kitas būdas, kai eini autentišku keliu?

Drąsa – tai ne šaukti garsiau.
Drąsa – tai tyliai likti ištikimam sau.
Net, kai viduje drebi.

𝗕𝗶𝗷𝗮𝗶 𝗯𝘂̄𝘁𝗶 𝗻𝗲𝘀𝘂𝗽𝗿𝗮𝘀𝘁𝗮𝘀?
Tai ženklas.
Tu jau radai save, tik baisu parodyti.
To nebegali “atmatyti” savyje.

𝗡𝗲𝘀 𝘁𝗮𝘃𝗼 𝘃𝗶𝗲𝘁𝗮 – 𝗻𝗲 𝘁𝗲𝗻, 𝗸𝘂𝗿 𝘁𝗶𝗹𝗽𝗮𝗶, 𝗼 𝘁𝗲𝗻, 𝗸𝘂𝗿 𝗸𝘃𝗲̇𝗽𝘂𝗼𝗷𝗶 𝘃𝗶𝘀𝗮 𝗲𝘀𝘆𝗯𝗲.

Tu nebe tik žmogus, kuris ieško drąsos.
Tu – tas, kuris gyvena drąsiai.
Šiandien. Dabar. Net drebančiomis rankomis.

Ir tai – tavo laisvė.
Tavo jėga.
Tavo nauja tapatybė, kurią buvai pamiršęs.

🎯 𝗡𝗼𝗿𝗶 𝘂𝘇̌𝗶𝗺𝘁𝗶 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗲𝗿𝗱𝘃𝗲̨ 𝗽𝗮𝘀𝗮𝘂𝗹𝘆𝗷𝗲 𝗻𝗲𝘁 𝘁𝗮𝗱𝗮, 𝗸𝗮𝗶 𝗯𝗮𝗶𝘀𝘂?
Kviečiu į emocijų paleidimo sesijas – tai kelias, vedantis iš baimės į ramybę.

www.virginijavenciute.lt

20/06/2025

𝗦𝗢𝗖𝗜𝗔𝗟𝗜𝗡𝗜𝗦 𝗡𝗘𝗥𝗜𝗠𝗔𝗦 – 𝗞𝗔𝗜 𝗡𝗢𝗥𝗠𝗢𝗦 𝗜𝗦̌ 𝗧𝗔𝗩𝗘̨𝗦 𝗔𝗧𝗜𝗠𝗔 𝗧𝗔𝗩𝗘

Socialinis nerimas dažnai vaizduojamas kaip asmeninė problema: „nesi pakankamai pasitikintis“, „tiesiog daugiau bendrauk“.
Bet ar tikrai tai vien tik tavo problema?

𝗞𝗮̨ 𝗷𝗲𝗶𝗴𝘂 𝘀𝗼𝗰𝗶𝗮𝗹𝗶𝗻𝗶𝘀 𝗻𝗲𝗿𝗶𝗺𝗮𝘀 – 𝗻𝗲 𝘃𝗶𝗱𝗶𝗻𝗶𝘀 𝗱𝗲𝗳𝗲𝗸𝘁𝗮𝘀, 𝗼 𝗻𝗮𝘁𝘂̄𝗿𝗮𝗹𝗶 𝗿𝗲𝗮𝗸𝗰𝗶𝗷𝗮 𝗶̨ 𝗻𝗲𝗻𝗮𝘁𝘂̄𝗿𝗮𝗹𝗶𝗮̨ 𝘀𝗶𝘀𝘁𝗲𝗺𝗮̨?

Mes augome pasaulyje, kuriame 𝗻𝘂𝗼 𝘃𝗮𝗶𝗸𝘆𝘀𝘁𝗲̇𝘀 𝗯𝘂𝘃𝗼 𝗺𝗼𝗸𝗼𝗺𝗮 𝗯𝘂̄𝘁𝗶 „𝘁𝗶𝗻𝗸𝗮𝗺𝗮𝗶𝘀“, o ne tikrais. Kur pagarba pelnoma per paklusnumą, baimę, o ne autentiškumą. Kur šeima dažnai nbuvo saugumo uostas, o buvo pirmoji vieta, kur mokomasi slopinti jausmus ir prisitaikyti.

🦠 Nesaugumas, kaip koks virusas, 𝗯𝘂𝘃𝗼 𝗶𝗿 𝘆𝗿𝗮 įrašytas į branduolinės šeimos modelį ir visą mūsų visuomenės struktūrą.

🦠 Dogmos mus atskiria nuo mūsų autentiškumo ir maitina baimę.

🦠Tai – genialiai sukonstruota, bet žiauri sistema.

Mes bijome būti matomi, nes mūsų vidinė sistema giliai jaučia: „Jei būsiu tikras – nebūsiu priimtas.“
Ir daugelis taip disfunkciškai išmokome gyventi, kad priimame visas „raudonas vėliavas“: netikrus santykius, paviršutiniškus pokalbius, tuščias normas. Nes taip paprasčiau. Nes tai pažįstama.

✨ Mes negauname to, ko norime.

✨ Mes gauname tai, kokie esame.

✨ Ir jei esame pripratę prie vidinio nesaugumo – mes vėl ir vėl rinksime nesaugias situacijas. Nes jos jaučiasi kaip namai.

𝗦𝗼𝗰𝗶𝗮𝗹𝗶𝗻𝗶𝘀 𝗻𝗲𝗿𝗶𝗺𝗮𝘀 – tai ne problema, kurią reikia „pataisyti“. Tai 𝗸𝗼𝗺𝗽𝗮𝘀𝗮𝘀, rodantis, kad esi per ilgai priverstas tilpti į per mažus sau rėmus.
Ir jei jauti diskomfortą būti tarp žmonių – galbūt tavo kūnas tiesiog sako 𝘁𝗶𝗲𝘀𝗮̨ 𝗮𝗽𝗶𝗲 𝘁𝗮𝗶, 𝗸𝗮𝘀 𝗰̌𝗶𝗮 𝗻𝗲𝗴𝗲𝗿𝗮𝗶.

🌿 Jei nori sugrąžinti saugumą kūne ir santykiuose – kviečiu į asmenines sesijas, kuriose derinu 𝗘𝗺𝗼𝗰𝗶𝗷𝘂̨ 𝗽𝗮𝗹𝗲𝗶𝗱𝗶𝗺𝗼 𝘁𝗲𝗰𝗵𝗻𝗶𝗸𝗮̨, 𝗿𝗲𝗴𝗿𝗲𝘀𝗶𝗻𝗲̨ 𝗵𝗶𝗽𝗻𝗼𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮̨ 𝗶𝗿 𝗜𝗙𝗦 (𝘃𝗶𝗱𝗶𝗻𝗶𝘂̨ 𝗱𝗮𝗹𝗶𝘂̨ 𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮̨).
Kartu galime išlaisvinti tą tikrąjį „aš“, kuris visada buvo pakankamas.

https://www.virginijavenciute.lt/collections/konsultacijos

19/06/2025

𝗭̌𝗠𝗢𝗡𝗘̇𝗦 𝗡𝗔𝗨𝗗𝗢𝗝𝗔 𝗭̌𝗠𝗢𝗡𝗘𝗦
Kad tik nejaustų.
Kad užsimirštų.
Kad išgyventų.
Tada atsibunda šalia žmogaus, kurio net nemėgsta.
Su vaikais, su pareigomis, su tyla.
Lyg būtų kažkieno gyvenimo fonas.
Tai 𝗻𝗲𝗺𝘆𝗹𝗶𝗺𝗼𝘀 𝘀𝗮𝘃𝗲̨𝘀 išraiška.

𝗡𝗼𝗿𝗶 𝗸𝗲𝗶𝘀𝘁𝗶?
Skirk laiko sau.
Tik tu ir tavo vidus.
Tik tu ir tavo skausmas.
Tik tu ir tavo vaikas viduje, kuris vis dar laukia, kol bus apkabintas.

✨Verk.
✨Klyk.
✨Rėk.
✨Krisk ant žemės.
Bet nelipk ant kito žmogaus, kad tik išvengtum savo skausmo.

Tu esi daugiau.
Bet tai turi pajausti per kūną.
Per tylą.
Per sustojimą.

𝗧𝗮𝗰̌𝗶𝗮𝘂 𝘁𝗮𝘂 𝘀𝗸𝗮𝘂𝗱𝗮 𝗻𝗲 𝘁𝗶𝗸 𝗱𝗲̇𝗹 𝘀𝗮𝘃𝗲𝘀.
Tavyje – visos tavo linijos moterys.
Močiutė, kuri tylėjo, nes negalėjo pasirinkti.
Mama, kuri liko, nes bijojo būti viena.
Ir visa tai kalba per tavo kūną.

Jos perdavė baimę – kaip išgyvenimo instinktą.
Skausmą – kaip gyvenimo foną.
Tylą – kaip meilės kalbą.
Bet tu gali sustoti.
Tu gali būti ta, kuri pasirenka kitaip.

𝗡𝗼𝗿𝗶 𝗸𝗲𝗶𝘀𝘁𝗶?
Skirk laiko sau.
Ne tam, kad pataisytum save.
O tam, kad pamatytum viską, kas tavimi teka.
Kad tavo skausmas netaptų tavo dukros likimu.
Kad tavo vidinis vaikas – ir jų – pagaliau būtų apkabintas.

🕊️ Šios eilutės – 𝗺𝗮𝗻 𝗽𝗿𝗶𝗲𝘀̌ 𝘁𝗮𝗶, 𝗸𝗮𝗶 𝘀𝘂𝘀𝘁𝗼𝗷𝗮𝘂 𝗶𝗿 𝘀𝘂𝘀𝗶𝘁𝗶𝗸𝗮𝘂 𝘀𝘂 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗽𝗶𝗹𝗻𝘂 𝘀𝗸𝗮𝘂𝘀𝗺𝘂, tai sau, kuri dar ieškojo savęs per kitus.

Jei šis tekstas rezonuoja – kviečiu į 𝗿𝗲𝗴𝗿𝗲𝘀𝗶𝗻𝗲̇𝘀 𝗵𝗶𝗽𝗻𝗼𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗼𝘀 𝘀𝗲𝘀𝗶𝗷𝗮̨.

Tai gili, švelni kelionė atgal į 𝘀𝗸𝗮𝘂𝘀𝗺𝗼 𝘀̌𝗮𝗸𝗻𝗶𝘀 – ten, kur gimė tavo ilgesys būti matoma, mylima, reikalinga.

𝗥𝗲𝗴𝗿𝗲𝘀𝗶𝗻𝗲̇ 𝗵𝗶𝗽𝗻𝗼𝘁𝗲𝗿𝗮𝗽𝗶𝗷𝗮 𝗽𝗮𝗱𝗲𝗱𝗮:
🌿 Saugiai susitikti su savo vidiniu vaiku ir jo emociniais išgyvenimais.
🌿 Atpažinti ir išlaisvinti giluminius emocinius žaizdos sluoksnius, kurie gali būti susiję su santykių dinamika.
🌿 Nutraukti pasikartojančius vidinius scenarijus, kuriuose santykiai tampa priemone kompensuoti meilės trūkumą.
🌿 Atkurti sveiką ir pagarbiu ryšiu grįstą santykį su savimi, savo kūnu ir emocijomis.

✉️ Parašyk man – jei jauti, kad metas sustoti ir susitikti su savimi.

https://www.virginijavenciute.lt/collections/konsultacijos

11/06/2025

𝗡𝗨𝗢𝗟𝗔𝗡𝗞𝗨𝗠𝗔𝗦: 𝗔𝗧𝗦𝗜𝗦𝗔𝗞𝗔𝗨 𝗕𝗨̄𝗧𝗜 𝗧𝗘𝗜𝗦𝗜 – 𝗥𝗘𝗡𝗞𝗨𝗢𝗦𝗜 𝗥𝗬𝗦̌𝗜̨
Nuleisti galvą.
Ne iš gėdos.
Ne iš baimės.

O iš noro išgirsti. Iš drąsos sustoti.
Iš ramybės, kuri ateina tada, kai nebereikia įrodyti savo vertės.

Man nuolankumas ilgą laiką atrodė kaip silpnumo ženklas. Kažkas, kas prilygsta pasidavimui. Bet kai pradėjau gilintis į jausmus, kai pradėjau klausyti savo vidinio balso, pamačiau – tikras nuolankumas nėra apie pasidavimą.

Jis apie priėmimą. 💜

Nuolankumas gimsta tada, kai leidžiuosi būti mokine.
Kai atsisėdu šalia vaiko ir pasakau:
„𝗔𝘀̌ 𝗻𝗲𝘇̌𝗶𝗻𝗮𝘂, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝘁𝗮𝘂 𝗽𝗮𝗱𝗲̇𝘁𝗶. 𝗕𝗲𝘁 𝗮𝘀̌ 𝗲𝘀𝘂 𝘀̌𝗮𝗹𝗶𝗮. 𝗞𝗮𝗿𝘁𝘂 𝗶𝗲𝘀̌𝗸𝗼𝗸𝗶𝗺𝗲.“

Kai paleidžiu savo norą būti teisi. Kai vietoj to renkuosi ryšį.
Kai nesiekiu būti „gera mama“, „tobula specialistė“, o tiesiog esu.
✨Klystanti. Besimokanti. Auganti
Ir tame – tikra.

Nuolankumas nepažemina.
Jis atveria duris į pokalbį. Į artumą. Į klausimą:
„Kaip tu matai šitą situaciją?“
„Ką jaučia tavo širdis?“ 💜

Tai dovana, kurią galiu duoti vaikams, partneriui, draugui, bet svarbiausia – sau.
𝗡𝗲𝘀 𝗸𝗮𝗶 𝘁𝗮𝗺𝗽𝘂 𝗻𝘂𝗼𝗹𝗮𝗻𝗸𝗶 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝗽𝗿𝗼𝗰𝗲𝘀𝘂𝗶, 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝘇̌𝗮𝗶𝘇𝗱𝗼𝗺𝘀, 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝘁𝗲𝗺𝗽𝘂𝗶 – 𝘁𝘂𝗼𝗺𝗲𝘁 𝗴𝗮𝗹𝗶 𝗶̨𝘃𝘆𝗸𝘁𝗶 𝘁𝗶𝗸𝗿𝗮𝘀 𝗴𝗶𝗷𝗶𝗺𝗮𝘀.

Aš žinau, kaip kartais norisi stiprybės...
Bet tikros stiprybės – kuri gimsta iš švelnumo sau.
Jei jauti, kad nori pabūti su savimi kitaip – kviečiu tave į sesiją.
Tyliai, jautriai, saugiai – kartu. 💜
https://www.virginijavenciute.lt/collections/konsultacijos

Virginija Venciūtė / Emocijų spalvos

08/09/2025

27/07/2025

26/07/2025

23/07/2025

22/07/2025

02/07/2025

30/06/2025

28/06/2025

23/06/2025

20/06/2025

19/06/2025

11/06/2025

Address

Website

Alerts

Shortcuts

Share

Category