Editos Psichologija

11/03/2026

25/02/2026

Laisvas laikas dar negarantuoja poilsio.

Galima gulėti, žiūrėti serialą, gerti arbatą – ir vis tiek nepailsėti.
Nes poilsį lemia ne tai, ką darome, o ar tuo metu išjungiame vidinį „sprendimų režimą“.

Jeigu laisvu laiku vis dar:
– galvoji apie kitus,
– planuoji,
– analizuoji,
– sprendi problemas galvoje,
tavo nervų sistema negauna signalo, kad jau saugu ilsėtis.

💡 Mažas klausimas sau šiandien:
ar mano poilsis tik užpildo laiką, ar iš tikrųjų leidžia man atsigauti?

Kartais didžiausia poilsio forma – leisti sau bent trumpam nieko “netaisyti”.

Optimalus kasmetinis poilsio periodas būtų bent:
apie 8–10 dienų iš eilės, kad kūnas ir protas pradėtų tikrai „persijungti.

15/02/2026

Ar kada nors pastebėjai paradoksą – žmogus turi darbą, šeimą, kolegų, draugų, bet viduje vis tiek jaučiasi… vienišas?

Psichologiniai tyrimai rodo labai aiškią žinutę:
👉 vienišumas nėra apie žmonių skaičių.
👉 jis yra apie ryšio kokybę.

Štai 5 dažniausios priežastys, kodėl kai kurie žmonės jaučiasi nuolat vieniši.

1️⃣ Neigiami įsitikinimai apie save ir kitus
„Aš neįdomus.“
„Kiti greitai nusivilia.“
„Geriau per daug neatsiverti.“
Tokie vidiniai įsitikinimai verčia žmogų laikytis atstumo net tada, kai artumas galėtų būti saugus.

2️⃣ Nuolatinis vidinis budrumas bendraujant
Vieniši žmonės dažniau pasąmoningai ieško grėsmės ženklų:
žvilgsnio, tono, pauzės, kuri gali reikšti atstūmimą.
Dėl to bendravimas tampa varginantis, įtemptas – ir mažiau natūralus.

3️⃣ Sunkumas kurti emocinį artumą
Galima gražiai kalbėtis apie darbą, buitį ar orą –
bet nemokėti pasakyti:
„man sunku“,
„man reikia“,
„man skauda“.
Be emocinio atvirumo santykiai lieka paviršiuje.

4️⃣ Ankstesnės atstūmimo ar nesaugaus ryšio patirtys
Jeigu ankstesniuose santykiuose artumas buvo susijęs su skausmu, kritika ar apleidimu, viduje dažnai lieka tylus signalas:
artėti – pavojinga.

Ir žmogus net pats nepastebi, kaip pradeda saugotis ryšio.

5️⃣ Mažas patiriamų santykių kokybės jausmas

➡️ vienas saugus, artimas ryšys yra vertingesnis nei dešimtys paviršinių kontaktų.

Galima kasdien bendrauti – ir vis tiek nejausti, kad kažkas iš tikrųjų tave pažįsta.

🌿 Labai svarbu suprasti vieną dalyką:

nuolatinis vienišumas dažniausiai nėra žmogaus „charakterio problema“.
Tai dažniau – ilgainiui susiformavęs vidinis santykio su žmonėmis modelis.

Ir gera žinia ta, kad modeliai gali keistis.
Ryšio galima mokytis.
Artumo – taip pat.

04/02/2026

Netikras aš (False Self) – kas tai? 🎭

„Netikras aš“ (angl. false self) – terminas, kurį pirmą kartą aprašė britų psichoanalitikas Donald W. Winnicott. Tai mūsų vidinė dalis, kuri prisitaiko prie kitų lūkesčių ir slopina tikrus jausmus, kad palaikytų ryšį ir išliktų santykyje.

Kaip susiformuoja:
• Vaikystėje, kai reikia išlaikyti ryšį su tėvais ar svarbiais žmonėmis, o tikri jausmai (pyktis, liūdesys, norai) gali būti nepriimti ar pavojingi.
• Jei tėvai ar svarbūs žmonės dažnai ignoravo vaiko jausmus ar kritikavo, vaikas gali išmokti: „Kad mane mylėtų, turiu prisitaikyti.”
• Tai buvo išgyvenimo mechanizmas, padėjęs palaikyti santykius.

Kaip pasireiškia suaugus:
• Mes nesąmoningai elgiamės taip, kad būtume „geri, paklusnūs, malonūs“, nors viduje jaučiame stresą ar nepasitenkinimą.
• “Netikras aš” slopina tikrąjį „aš“, todėl gali būti sunku išgirsti ir priimti save ir jausti savo vertę.

Svarbu:
• Atpažinus šią dalį, galima palaipsniui grąžinti vietą tikrajam „aš“, būti autentiškam ir kurti sveikus santykius.

Trumpi patarimai:
1. Stebėk, kada elgiesi „gerai“ kitų akimis, bet ne taip, kaip iš tiesų jautiesi viduje.
2. Leisk sau jausti ir išreikšti tikrus jausmus saugioje aplinkoje.
3. Pradėk mažais žingsneliais sakyti „ne“, išreikšti poreikius, nenukreipdamas energijos tik į kitus.
4. Tavo “netikras aš” buvo reikalingas vaikystėje – pamatyk šį elgesio modelį lyg seną nutrintą žaislą - dabar jo nebūtina nešiotis 🧸
5. Stiprink save per mažus, kasdienius žingsnius: rūpinkis savimi, klausyk savo poreikių.

✨ “Netikras aš” – adaptacija, kuri buvo reikalinga vaikystėje, bet suaugus ji gali slopinti autentiškumą ir meilę sau.
Praktiniai patarimai :
🌸Terapija
🌸Savistaba / dienoraštis – rašyk savo jausmus, norus, pyktį; stebėk, kada veiki per „false self“
🌸Santykių pasirinkimas – bendrauk su žmonėmis, kurie leidžia tau būti savimi, nesmerkia jausmų, palaiko autentiškumą, išbūna su tavo jausmais
🌸
Psichologija

24/01/2026

Kai nuryti žodžiai vėliau gydomi vaistais
“Toksiški” santykiai vadinami taip, nes veikia kaip nuodai.
Kai aplinka nepalanki, kai santykiuose nuolat tenka slopinti savo jausmus ir poreikius, imuninė sistema silpsta, o organizmas gyvena nuolatinėje įtampoje.

Kūnas “užstringa” kovos režime, o kepenys apkraunamos vaistais (antibiotikai, skausmą malšinantys, antidepresantai ir kt.)
Taip meilė, draugystė ar darbo santykiai pamažu virsta vaistų dėže.
Psichosomatika primena paprastą tiesą: kūnas neserga „be priežasties“. Jis “kalba”- reaguoja į ilgalaikį stresą.

Nelik vienas su savo sunkumais. Ieškok profesionalios pagalbos – individualios ar grupinės psichoterapijos, nemokamos psichologinės pagalbos telefonu. Kalbėkis su draugais, kurie gali išklausyti ir suprasti. Išsikalbėjus ateina palengvėjimas, atsiranda poilsis ir ramybė.
O kai nebespaudžia galvos ir širdies – gali atsikvėpti ir kepenys.

https://www.editospsichologija.lt/konsultacija/

06/01/2026

Kaip mes pradedame rytą – taip dažnai ir gyvename visą dieną

Psichologiniai tyrimai rodo, kad ryto pradžia turi įtakos mūsų nuotaikai, dėmesiui ir streso lygiui visai likusiai dienai.
Sąmoningas ryto startas (be telefono, su dėkingumu, ramybe) siejamas su:
• geresne emocine savijauta,
• mažesniu nerimu
Net kelios minutės dėkingumo ar tylaus nusiteikimo gali pakeisti, kaip jaučiamės visą dieną.

Ką galima daryti kitaip?
• Pirmas 5 minutes – be telefono
• Trumpai padėkoti (už miegą, kūną, naują dieną)
• Pasiražyti, įkvėpti, neskubėti
• Mintyse nusiteikti: „Kaip aš noriu jaustis šiandien?“

Rytas – tai ne tik laikas.
Tai psichologinis pasirinkimas, kuris dažnai nulemia, ar diena bus chaotiška, ar sąmoninga.

31/12/2025

Su nenumaldomai artėjančiais 2026 metais!!!🎠

17/12/2025

TYLA
“Jis nieko neatsakė“, „ji tiesiog dingo“, „mane ignoruoja“, “apie TAI nekalbam”.
Tačiau tyla nėra neutrali tuštuma.
Tyla – tai VEIKSMAS.
Kartais net agresyvesnis nei žodžiai.
Bendravime tyla perduoda žinutę, net jei jos niekas garsiai neištaria. Ir būtent todėl ji taip skaudina.

Ką iš tikrųjų gali reikšti tyla?

Ji gali atlikti daug funkcijų – dažnai nesąmoningų:
• Pyktis pvz.:
„Aš su tavimi nekalbu“.
• Nesutikimas.
Kai žmogus neturi vidinės drąsos pasakyti „ne“, jis pasako tai tylėdamas.
• Atsitraukimas.
Tyla kaip saugus atstumas: „man per daug artumo”.
• Kerštas.
Tyla čia tampa bausme. Neaiškia, bet ilgai veikiančia.
• Ignoravimas ir nepagarba.
Ne visada sąmoninga, bet žinutė aiški: tu dabar man nesvarbus.
• Baimė.
Baimė konflikto. Baimė būti neteisiu. Baimė prarasti santykį (kaip paradoksalu).

Tyla tampa gynyba.
Donaldas Winnicottas rašė, kad žmogus traukiasi tada, kai viduje nėra pakankamai saugios erdvės išbūti santykyje. Tyla – tai ne stiprybė, o kartais ženklas, kad vidinis pasaulis perpildytas.
Kodėl tyla ypač skaudi šiandien?
Gyvename laikais, kai:
* matome, kad žmogus buvo prisijungęs,
* žinome, kad skaitė,
* bet negauname jokio atsako.
Tyla šiuolaikiniame bendravime nebėra neutrali pauzė – ji tampa aktyviu pasirinkimu.

Ir tada prasideda kito žmogaus vidinis darbas:
„Ką aš padariau ne taip?”
„Gal aš jam nerūpiu?“

Kai vienas tyli, kitas pradeda fantazuoti.
Sigmundas Freudas rašė, kad neaiškumas sukelia didesnį nerimą nei bloga, bet aiški žinia. Tyla palieka žmogų be orientyro.

Kai tyla – bandymas pasakyti daugiau

Paradoksalu, bet kartais tyla reiškia ne „man nerūpi“, o:
* „jei pradėsiu kalbėti – pasakysiu per daug“
* „aš dar nežinau, kaip tai pasakyti, kad nesužeisčiau“

Tyla kaip galia ir kontrolė

Tyla suteikia galią tam, kuris ją pasirenka.
Jis kontroliuoja tempą, artumą, nežinomybę.

Kaip reaguoti, kai kitas tyli?
1. Neužpildyk tylos savęs kaltinimu.
Tyla daugiau pasako apie tylintįjį nei apie tave.
2. Įvardink, o ne spėliok:
„Kai tu tyli, aš jaučiuosi atstumtas. Man svarbu žinoti, kas vyksta.“
3. Skirk pauzę nuo ignoravimo.
Pauzė turi ribas. Ignoravimas – ne.
Ir svarbiausia:
👉 tu turi teisę į atsaką.
Tyla nėra neutrali – todėl tu turi teisę ją įvardinti.
Pabaigai
Tyla nėra tuštuma.
Ji pilna jausmų, baimių, galios, kartais – neįvardintos meilės, o kartais – nugesinto konflikto.

Ir galbūt didžiausias brandos ženklas santykiuose yra ne gebėjimas tylėti,
o gebėjimas pasakyti tai, kas sunku – vietoje to, kad dingtum.


editospsichologija.lt

12/12/2025

Kartais išgirsta muzika, užuostas kvapas ar pamatytas vaizdas netikėtai pažadina ašaras.
Gal tai mamos jaunystės kvepalai, o gal tėvai traukiantys vaiką rogutėse..
Apie ką jos? Ar jos tavo - dabartinės suaugusios dalies? Ar tavo vidinio vaiko? Ar jos — tavo mamos? O gal visi skausmai, sutekėję į vieną vietą? Tarsi upė, kuri ilgai kaupusi vandenį pagaliau patvinsta ir ima tekėti visu pajėgumu, užliedama krantus, nebeleidžianti atskirti, kur baigiasi vieno žmogaus istorija ir prasideda visos šeimos išgyvenimai.
Nes kartais širdis neša ne tik savo naštą, bet ir mamos, močiutės, prosenelės. Ir tas skausmas, persiduodantis iš kartos į kartą, tampa tarsi nematoma gija, jungianti tyliai, giliai, be žodžių.
Vaikai kartais perima tėvų vaidmenį.
Jie stengiasi būti geri, nekelti rūpesčių, slopinti savo poreikius, kad tik tėvai nepervargtų, nenusigąstų, nepyktų. Jie bando nešti tai, ko vaikas iš tiesų nepakelia — suaugusio žmogaus skausmą.
Tuomet pasaulis susipainioja. Rolės susimaišo. Nerimas keliauja iš kartos į kartą?
Bet galbūt šiandien — tu pagaliau gali sustoti, įvardyti, gali perdirbti tai, kas buvo perduota tau. Išverkti, išsakyti, išjausti, nebeslėpti, neužspausti.
Galbūt tu pradedi atskirti savo AŠ nuo kito AŠ.
Ir išdrįsti paklausti:
O ką jaučiu aš?
Ir tame išbuvime su savo jausmais atsiranda gydanti erdvė.
Ir kartais atrodo, lyg vis dar eitum slidžiu, nelygiu keliu. Lyg po kojomis būtų plonytis ledas, kuris bet kurią akimirką gali įskilti. Kiekvienas žingsnis — atsargus, nedrąsus, tartum nežinotum, ar gali sau leisti atsipalaiduoti.
Bet kai pakeli akis, pamatai kažką kita. Pasirodo, kelias po tavimi jau ne ledas. Jis sausas, lygus ir saugus. Tik tavo žvilgsnis, tavo seniai išmokytas budrumas, tavo paveldėtas nerimas sakė priešingai.
Ir tu eini toliau — nebe ant slidžių baimės sluoksnių, o ant tvirto žemės kelio.
Galbūt kelias jau kurį laiką buvo saugus.
Gal tik jausmai priminė senas istorijas.
Gal tik vidinis vaikas dar bijojo slystelėti.
O šiandien — tu gali ramiai kvėpuoti, eiti, atsistoti tiesiai ir matyti, kad artėji ten, kur saugu jausti ir būti savimi, net jei ašara ištrykšta “ne vietoj ir ne laiku”.
#

09/12/2025

✨ Metų integracija – sustok, pažvelk, įvertink ✨

Integracija psichodinaminėje perspektyvoje – tai procesas, kuomet skirtingos mūsų vidinės dalys, sąmoningos ir pasąmoninės, susilieja į vieningą, harmoningą visumą ir leidžia gyventi autentiškai ir subalansuotai.

Metų pabaigoje galite padaryti savo „metų integraciją“:
• Sustokite ir pažvelkite, koks buvote metų pradžioje ir koks esate dabar.
• Įvardinkite savo pasiekimus, ką nuveikėte, kur keliavote, ko išmokote.
• Padėkokite sau ne tik už sėkmes, bet ir už tai, kad išlikote, kai kažkas nepasisekė, kad nepalūžote, bet žengėte toliau.💔
• Sustokite, priimkite ir pripažinkite savo augimą ir patirtis.🌱

Nebūkite kaip skruzdėlė ar bitė darbinė, kurios tik daro savo darbą, nesustoja, nesugeba sustoti ir pažvelgti į „didesnį vaizdą“. 🐝

Tegul šis metų savirefleksijos procesas, leis pabaigti metus su dėkingumu, vidine ramybe ir ryžtu naujiems žingsniams. 💛 🪞

#

06/12/2025

Apie skausmą ir artumą

Artimi santykiai paliečia jautriausias mūsų vietas, todėl natūralu, kad ne visi prie jų ryžtasi artėti .
Tačiau jeigu nori iš tiesų gyventi ir patirti tikrą ryšį, turi rizikuoti – rizikuoti patirti netektį.
Tai galioja ne tik santykiams, bet ir pačiam gyvenimui: turi priimti, kad viskas laikina, ir ateis diena, kai tavęs neliks.

Šis dėsnis galioja ir kasdienybėje. Kiekvieną dieną renkamės: būti autentiški santykyje ar užsidėti kaukę, kad tik išlaikytume ryšį. Bijome prarasti žmogų, jo palankią nuomonę ar santykį tokį, kokį įsivaizduojame. Kartais labiau norime saugoti savo įvaizdį, nei būti tikru savimi.

Bet kai mes bandome apsaugoti santykį nuo netekties, mes prarandame artumą: vengdami konfliktų, slėpdami dalį savęs, susikuriame gražią, tačiau negyvą ramybės iliuziją. Šarvai saugo, bet jie ir atskiria.

Mes visi ieškome saugumo, mėgstame komfortą, nenorime pokyčių ir situacijų, kurių negalime kontroliuoti. Tačiau autentiškas santykis reikalauja drąsos – drąsos prarasti, nepasirodyti tobulu, drąsos kartais būti nesuprastam.

Galiausiai lieka pasirinkimas: Ar išdrįsi priimti netekties riziką ir būti santykyje, kuris tikras, o ne tik išsaugotas? Ar liksi saugus, bet užsisklendęs, kuriant ryšį be tikrumo ir be gylio?
⸻

• Irvin Yalom rašo, kad žmonių artumas visada susijęs su netekties nerimu, nes kas yra brangu – galima prarasti. Todėl meilė ir skausmas egzistuoja kartu, vienas kitą provokuoja.
• Viktor Frankl pabrėžė, kad gyvenimo prasmė gimsta ne ten, kur saugu, o ten, kur žmogus atsako į gyvenimo kvietimą, net jei jame slypi kančia.
• Kierkegaard teigia, kad tikras pasirinkimas reikalauja „šuolio į nežinomybę“. Tik šokdamas žmogus tampa savimi.

Artumas nėra komfortas – jis rizika. Tikra meilė nėra bandymas garantuoti ryšį. Tai norėjimas būti su kitu, žinant, kad gali jį prarasti. Ir būtent ši drąsa suteikia santykiui gyvybę ir autentiškumą.
#

05/12/2025

Liko
viena vieta!! ❤️🌸
Nepraleisk galimybės 📖🌱💗

🌷 Kviečiame NEMOKAMAI prisijungti prie naujai formuojamos biblioterapinės saviugdos grupės moterims „Žavingoji“!

Skirta moterims, ieškančioms dvasinio augimo, įkvėpimo ir gilesnio ryšio su savimi.

Tai – galimybė:
✔️ stabtelėti ir atrasti, kas iš tiesų teikia džiaugsmą,
✔️ pažinti save per knygos skaitymą ir bendrą patirtį,
✔️ pasidalinti mintimis bei išgyvenimais saugioje aplinkoje,
✔️ atgaivinti moteriškumo pajautimą ir įkvėpimą gyventi.

Kartu skaitysime knygą „Žavingoji. Atskleidžiant moters sielos paslaptį“ (autoriai John ir Stasi Eldredge).
Knygoje gvildenamos gilios moteriškumo temos – savivertė, troškimas gyventi, mylėti, kurti ryšį ir atrasti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą.

🕔 Užsiėmimai vyks pirmadieniais 17:00–19:00
📅 Pradžia – 2026 m. sausio 5 d.
Iš viso – 13 susitikimų

Grupę ves psichoterapeutė Edita Šiškienė

Veiklos vieta: A. Juozapavičiaus pr. 7G, Kaunas
Registracija telefonu: 0686 57630

Ši veikla yra projekto Nr. 07-007-P-0001 „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ dalis.
Projektą įgyvendina VšĮ „Vilties žiedas“ kartu su Europos socialinio fondo agentūra.