Editos Psichologija

06/01/2026

Kaip mes pradedame rytą – taip dažnai ir gyvename visą dieną

Psichologiniai tyrimai rodo, kad ryto pradžia turi įtakos mūsų nuotaikai, dėmesiui ir streso lygiui visai likusiai dienai.
Sąmoningas ryto startas (be telefono, su dėkingumu, ramybe) siejamas su:
• geresne emocine savijauta,
• mažesniu nerimu
Net kelios minutės dėkingumo ar tylaus nusiteikimo gali pakeisti, kaip jaučiamės visą dieną.

Ką galima daryti kitaip?
• Pirmas 5 minutes – be telefono
• Trumpai padėkoti (už miegą, kūną, naują dieną)
• Pasiražyti, įkvėpti, neskubėti
• Mintyse nusiteikti: „Kaip aš noriu jaustis šiandien?“

Rytas – tai ne tik laikas.
Tai psichologinis pasirinkimas, kuris dažnai nulemia, ar diena bus chaotiška, ar sąmoninga.

31/12/2025

Su nenumaldomai artėjančiais 2026 metais!!!🎠

17/12/2025

TYLA
“Jis nieko neatsakė“, „ji tiesiog dingo“, „mane ignoruoja“, “apie TAI nekalbam”.
Tačiau tyla nėra neutrali tuštuma.
Tyla – tai VEIKSMAS.
Kartais net agresyvesnis nei žodžiai.
Bendravime tyla perduoda žinutę, net jei jos niekas garsiai neištaria. Ir būtent todėl ji taip skaudina.

Ką iš tikrųjų gali reikšti tyla?

Ji gali atlikti daug funkcijų – dažnai nesąmoningų:
• Pyktis pvz.:
„Aš su tavimi nekalbu“.
• Nesutikimas.
Kai žmogus neturi vidinės drąsos pasakyti „ne“, jis pasako tai tylėdamas.
• Atsitraukimas.
Tyla kaip saugus atstumas: „man per daug artumo”.
• Kerštas.
Tyla čia tampa bausme. Neaiškia, bet ilgai veikiančia.
• Ignoravimas ir nepagarba.
Ne visada sąmoninga, bet žinutė aiški: tu dabar man nesvarbus.
• Baimė.
Baimė konflikto. Baimė būti neteisiu. Baimė prarasti santykį (kaip paradoksalu).

Tyla tampa gynyba.
Donaldas Winnicottas rašė, kad žmogus traukiasi tada, kai viduje nėra pakankamai saugios erdvės išbūti santykyje. Tyla – tai ne stiprybė, o kartais ženklas, kad vidinis pasaulis perpildytas.
Kodėl tyla ypač skaudi šiandien?
Gyvename laikais, kai:
* matome, kad žmogus buvo prisijungęs,
* žinome, kad skaitė,
* bet negauname jokio atsako.
Tyla šiuolaikiniame bendravime nebėra neutrali pauzė – ji tampa aktyviu pasirinkimu.

Ir tada prasideda kito žmogaus vidinis darbas:
„Ką aš padariau ne taip?”
„Gal aš jam nerūpiu?“

Kai vienas tyli, kitas pradeda fantazuoti.
Sigmundas Freudas rašė, kad neaiškumas sukelia didesnį nerimą nei bloga, bet aiški žinia. Tyla palieka žmogų be orientyro.

Kai tyla – bandymas pasakyti daugiau

Paradoksalu, bet kartais tyla reiškia ne „man nerūpi“, o:
* „jei pradėsiu kalbėti – pasakysiu per daug“
* „aš dar nežinau, kaip tai pasakyti, kad nesužeisčiau“

Tyla kaip galia ir kontrolė

Tyla suteikia galią tam, kuris ją pasirenka.
Jis kontroliuoja tempą, artumą, nežinomybę.

Kaip reaguoti, kai kitas tyli?
1. Neužpildyk tylos savęs kaltinimu.
Tyla daugiau pasako apie tylintįjį nei apie tave.
2. Įvardink, o ne spėliok:
„Kai tu tyli, aš jaučiuosi atstumtas. Man svarbu žinoti, kas vyksta.“
3. Skirk pauzę nuo ignoravimo.
Pauzė turi ribas. Ignoravimas – ne.
Ir svarbiausia:
👉 tu turi teisę į atsaką.
Tyla nėra neutrali – todėl tu turi teisę ją įvardinti.
Pabaigai
Tyla nėra tuštuma.
Ji pilna jausmų, baimių, galios, kartais – neįvardintos meilės, o kartais – nugesinto konflikto.

Ir galbūt didžiausias brandos ženklas santykiuose yra ne gebėjimas tylėti,
o gebėjimas pasakyti tai, kas sunku – vietoje to, kad dingtum.


editospsichologija.lt

12/12/2025

Kartais išgirsta muzika, užuostas kvapas ar pamatytas vaizdas netikėtai pažadina ašaras.
Gal tai mamos jaunystės kvepalai, o gal tėvai traukiantys vaiką rogutėse..
Apie ką jos? Ar jos tavo - dabartinės suaugusios dalies? Ar tavo vidinio vaiko? Ar jos — tavo mamos? O gal visi skausmai, sutekėję į vieną vietą? Tarsi upė, kuri ilgai kaupusi vandenį pagaliau patvinsta ir ima tekėti visu pajėgumu, užliedama krantus, nebeleidžianti atskirti, kur baigiasi vieno žmogaus istorija ir prasideda visos šeimos išgyvenimai.
Nes kartais širdis neša ne tik savo naštą, bet ir mamos, močiutės, prosenelės. Ir tas skausmas, persiduodantis iš kartos į kartą, tampa tarsi nematoma gija, jungianti tyliai, giliai, be žodžių.
Vaikai kartais perima tėvų vaidmenį.
Jie stengiasi būti geri, nekelti rūpesčių, slopinti savo poreikius, kad tik tėvai nepervargtų, nenusigąstų, nepyktų. Jie bando nešti tai, ko vaikas iš tiesų nepakelia — suaugusio žmogaus skausmą.
Tuomet pasaulis susipainioja. Rolės susimaišo. Nerimas keliauja iš kartos į kartą?
Bet galbūt šiandien — tu pagaliau gali sustoti, įvardyti, gali perdirbti tai, kas buvo perduota tau. Išverkti, išsakyti, išjausti, nebeslėpti, neužspausti.
Galbūt tu pradedi atskirti savo AŠ nuo kito AŠ.
Ir išdrįsti paklausti:
O ką jaučiu aš?
Ir tame išbuvime su savo jausmais atsiranda gydanti erdvė.
Ir kartais atrodo, lyg vis dar eitum slidžiu, nelygiu keliu. Lyg po kojomis būtų plonytis ledas, kuris bet kurią akimirką gali įskilti. Kiekvienas žingsnis — atsargus, nedrąsus, tartum nežinotum, ar gali sau leisti atsipalaiduoti.
Bet kai pakeli akis, pamatai kažką kita. Pasirodo, kelias po tavimi jau ne ledas. Jis sausas, lygus ir saugus. Tik tavo žvilgsnis, tavo seniai išmokytas budrumas, tavo paveldėtas nerimas sakė priešingai.
Ir tu eini toliau — nebe ant slidžių baimės sluoksnių, o ant tvirto žemės kelio.
Galbūt kelias jau kurį laiką buvo saugus.
Gal tik jausmai priminė senas istorijas.
Gal tik vidinis vaikas dar bijojo slystelėti.
O šiandien — tu gali ramiai kvėpuoti, eiti, atsistoti tiesiai ir matyti, kad artėji ten, kur saugu jausti ir būti savimi, net jei ašara ištrykšta “ne vietoj ir ne laiku”.
#

09/12/2025

✨ Metų integracija – sustok, pažvelk, įvertink ✨

Integracija psichodinaminėje perspektyvoje – tai procesas, kuomet skirtingos mūsų vidinės dalys, sąmoningos ir pasąmoninės, susilieja į vieningą, harmoningą visumą ir leidžia gyventi autentiškai ir subalansuotai.

Metų pabaigoje galite padaryti savo „metų integraciją“:
• Sustokite ir pažvelkite, koks buvote metų pradžioje ir koks esate dabar.
• Įvardinkite savo pasiekimus, ką nuveikėte, kur keliavote, ko išmokote.
• Padėkokite sau ne tik už sėkmes, bet ir už tai, kad išlikote, kai kažkas nepasisekė, kad nepalūžote, bet žengėte toliau.💔
• Sustokite, priimkite ir pripažinkite savo augimą ir patirtis.🌱

Nebūkite kaip skruzdėlė ar bitė darbinė, kurios tik daro savo darbą, nesustoja, nesugeba sustoti ir pažvelgti į „didesnį vaizdą“. 🐝

Tegul šis metų savirefleksijos procesas, leis pabaigti metus su dėkingumu, vidine ramybe ir ryžtu naujiems žingsniams. 💛 🪞

#

06/12/2025

Apie skausmą ir artumą

Artimi santykiai paliečia jautriausias mūsų vietas, todėl natūralu, kad ne visi prie jų ryžtasi artėti .
Tačiau jeigu nori iš tiesų gyventi ir patirti tikrą ryšį, turi rizikuoti – rizikuoti patirti netektį.
Tai galioja ne tik santykiams, bet ir pačiam gyvenimui: turi priimti, kad viskas laikina, ir ateis diena, kai tavęs neliks.

Šis dėsnis galioja ir kasdienybėje. Kiekvieną dieną renkamės: būti autentiški santykyje ar užsidėti kaukę, kad tik išlaikytume ryšį. Bijome prarasti žmogų, jo palankią nuomonę ar santykį tokį, kokį įsivaizduojame. Kartais labiau norime saugoti savo įvaizdį, nei būti tikru savimi.

Bet kai mes bandome apsaugoti santykį nuo netekties, mes prarandame artumą: vengdami konfliktų, slėpdami dalį savęs, susikuriame gražią, tačiau negyvą ramybės iliuziją. Šarvai saugo, bet jie ir atskiria.

Mes visi ieškome saugumo, mėgstame komfortą, nenorime pokyčių ir situacijų, kurių negalime kontroliuoti. Tačiau autentiškas santykis reikalauja drąsos – drąsos prarasti, nepasirodyti tobulu, drąsos kartais būti nesuprastam.

Galiausiai lieka pasirinkimas: Ar išdrįsi priimti netekties riziką ir būti santykyje, kuris tikras, o ne tik išsaugotas? Ar liksi saugus, bet užsisklendęs, kuriant ryšį be tikrumo ir be gylio?
⸻

• Irvin Yalom rašo, kad žmonių artumas visada susijęs su netekties nerimu, nes kas yra brangu – galima prarasti. Todėl meilė ir skausmas egzistuoja kartu, vienas kitą provokuoja.
• Viktor Frankl pabrėžė, kad gyvenimo prasmė gimsta ne ten, kur saugu, o ten, kur žmogus atsako į gyvenimo kvietimą, net jei jame slypi kančia.
• Kierkegaard teigia, kad tikras pasirinkimas reikalauja „šuolio į nežinomybę“. Tik šokdamas žmogus tampa savimi.

Artumas nėra komfortas – jis rizika. Tikra meilė nėra bandymas garantuoti ryšį. Tai norėjimas būti su kitu, žinant, kad gali jį prarasti. Ir būtent ši drąsa suteikia santykiui gyvybę ir autentiškumą.
#

05/12/2025

Liko
viena vieta!! ❤️🌸
Nepraleisk galimybės 📖🌱💗

🌷 Kviečiame NEMOKAMAI prisijungti prie naujai formuojamos biblioterapinės saviugdos grupės moterims „Žavingoji“!

Skirta moterims, ieškančioms dvasinio augimo, įkvėpimo ir gilesnio ryšio su savimi.

Tai – galimybė:
✔️ stabtelėti ir atrasti, kas iš tiesų teikia džiaugsmą,
✔️ pažinti save per knygos skaitymą ir bendrą patirtį,
✔️ pasidalinti mintimis bei išgyvenimais saugioje aplinkoje,
✔️ atgaivinti moteriškumo pajautimą ir įkvėpimą gyventi.

Kartu skaitysime knygą „Žavingoji. Atskleidžiant moters sielos paslaptį“ (autoriai John ir Stasi Eldredge).
Knygoje gvildenamos gilios moteriškumo temos – savivertė, troškimas gyventi, mylėti, kurti ryšį ir atrasti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą.

🕔 Užsiėmimai vyks pirmadieniais 17:00–19:00
📅 Pradžia – 2026 m. sausio 5 d.
Iš viso – 13 susitikimų

Grupę ves psichoterapeutė Edita Šiškienė

Veiklos vieta: A. Juozapavičiaus pr. 7G, Kaunas
Registracija telefonu: 0686 57630

Ši veikla yra projekto Nr. 07-007-P-0001 „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ dalis.
Projektą įgyvendina VšĮ „Vilties žiedas“ kartu su Europos socialinio fondo agentūra.

17/11/2025

Nuo 2026 m. sausio 8 d. renkama nauja „Trumpalaikė asmeninio augimo psichoterapinė grupė“.🌿
Ši grupė skirta asmenims nuo 25 iki 55 m.

Grupė naudinga, jei:
* Nori geriau pažinti ir suprasti save
* Patiri sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose
* Nori išmokti atviriau reikšti savo jausmus
* Nori labiau pasitikėti savimi
* Išgyveni nerimą, liūdesį, nepasitenkinimą esamais santykiais

Kada: ketvirtadieniais 17:30-19:30 val. (Iš viso bus 16 susitikimų).
Vieta: Juozapavičiaus pr. 7 G, Kaunas
Grupę ves psichoterapeutė Edita Šiškienė.

Registruotis ir rūpimus klausimus galite užduoti:
tel.: 068657630
ar el.p.: editospsichologija@gmail.com
Vykdant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, paslaugos yra nemokamos.
Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

06/11/2025

Kabinete dar tuščia, bet jau laukiu.
Prieš kiekvieną susitikimą pagalvoju
apie žmogų, kurį netrukus sutiksiu.
Mano mintyse žmogus būna ne tik tada, kai sėdi priešais - klientas su manim dar prieš ateinant ir dar kurį laiką po to, kai išeina.
Laukimas yra terapijos pradžia -
nematoma, bet svarbi jos dalis. #
#

https://www.editospsichologija.lt/psichoterapine-grupe/

04/11/2025

Kai matome tai, ten, kur to nėra

Kartais mes žiūrime į pasaulį tarsi į balą po lietaus.
Joje atsispindi namas, dangus, medis – viskas atrodo tikra, bet jei įžengtume ar pabandytume paliesti, suprastume: tai tik atspindys. Tokiu būdu veikia ir mūsų psichika – ji dažnai projektuoja vidinius jausmus, troškimus ar baimes į išorinį pasaulį, tarsi piešdama juos kitų žmonių veiduose.

Projekcija – tai psichologinis gynybos mechanizmas, kai žmogus savo neįsisąmonintus jausmus ar mintis priskiria kitam. Pavyzdžiui, kai žmogus pats jaučia pyktį, bet mano, kad „kiti ant manęs pyksta“. Arba kai bijome būti atstumti, ir mums ima atrodyti, kad kiti mus vertina šalčiau nei iš tikrųjų.

Projekcija tarsi sako: „Dar per anksti pamatyti tai savyje, tad leisk, aš tai pamatysiu kitame.“

Tačiau, kaip ir balos atspindys, projekcija nėra tikrovė. Jei į ją žiūrime nesąmoningai, galime gyventi iliuzijoje – matyti pasaulį per savo vidinių žaizdų prizmę. Bet jei išdrįstame sustoti, pažvelgti giliau, atpažinti: „Galbūt tai, ką matau kitame, yra mano dalis?“ – tuomet projekcija tampa vertingu kelrodžiu. Ji rodo, kur slypi mūsų dar nepažintos emocijos, mūsų šešėlis, mūsų augimo kryptis.

Kaip ją atpažinti?
• Kai emocinė reakcija į kitą žmogų yra neproporcingai stipri.
• Kai „žinome“, ką kitas jaučia, nors jis to nepasakė.
• Kai kartojasi tie patys santykių scenarijai – tarsi visi aplink elgtųsi vienodai.

Ką su tuo daryti?
Ne kovoti, o stebėti. Užduoti sau klausimą: „Ką tai man primena?“, „Kur aš taip jaučiausi anksčiau?“ Tokiu būdu atspindys virsta veidrodžiu – nebe iliuzija, o kelias į gilesnį savęs pažinimą.
#
editospsichologija.lt
https://www.editospsichologija.lt/psichoterapine-grupe/
⸻

03/11/2025

Kviečiame merginas registruotis jau DABAR 🌸
Grupė prasidės nuo 2026m. sausio mėn.

🌷 Kviečiame NEMOKAMAI prisijungti prie naujai formuojamos biblioterapinės saviugdos grupės moterims „Žavingoji“!

Skirta 25–45 m. moterims, ieškančioms dvasinio augimo, įkvėpimo ir gilesnio ryšio su savimi.

Tai – galimybė:
✔️ stabtelėti ir atrasti, kas iš tiesų teikia džiaugsmą,
✔️ pažinti save per knygos skaitymą ir bendrą patirtį,
✔️ pasidalinti mintimis bei išgyvenimais saugioje aplinkoje,
✔️ atgaivinti moteriškumo pajautimą ir įkvėpimą gyventi.

Kartu skaitysime knygą „Žavingoji. Atskleidžiant moters sielos paslaptį“ (autoriai John ir Stasi Eldredge).
Knygoje gvildenamos gilios moteriškumo temos – savivertė, troškimas gyventi, mylėti, kurti ryšį ir atrasti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą.

🕔 Užsiėmimai vyks pirmadieniais 17:00–19:00
📅 Pradžia – 2026 m. sausio 5 d.
Iš viso – 13 susitikimų

Grupę ves psichoterapeutė Edita Šiškienė

Veiklos vieta: A. Juozapavičiaus pr. 7G, Kaunas
Registracija telefonu: 0686 57630

Ši veikla yra projekto Nr. 07-007-P-0001 „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ dalis.
Projektą įgyvendina VšĮ „Vilties žiedas“ kartu su Europos socialinio fondo agentūra.

02/11/2025

Laisvė ir drąsa jausti ir išreikšti save ar “saugi” vienatvė?

Jei vaikystėje už galimybę galvoti, jausti ir elgtis, kaip patinka nuolat buvai baudžiamas ar gėdintas, gal ir šiandien sunku patikėti, kad tu turi teisę:
• į pagarbų elgesį savo atžvilgiu
• neprisiimti atsakomybės už kitų problemas ar blogą elgesį
• pykti, klysti ir atsisakyti
• turėti savo jausmus, nuomonę ir įsitikinimus,
• persigalvoti ir nuspręsti elgtis kitaip,
• reikalauti pokyčių
• prašyti pagalbos ar emocinės paramos
• priešintis neteisingam elgesiui ar kritikai

💬 Patarimas:
NUSTOK TEISINTIS
Kiekvienas teisinantis ištartas žodis reiškia nerimą, susirūpinimą, baimę ir didelį pažeidžiamumą.
Kalbėjimas teisinantis – tavo priešas.
NESITEISINIMO TEIGINIAI:

🌸Gaila, kad nusiminei.
🌸Apie tai pakalbėkime, kai nusiraminsi.
🌸Ši tema – nediskutuotina.
🌸Šio pokalbio nepradėjau.
🌸Aišku
🌸Tai- tavo sprendimas
🌸Suprantu
🌸Iš tikrųjų?
🌸Turi teisę į savo nuomonę

🕊️ 🌿 Kviečiu į ilgalaikę grupinę psichoterapiją

Grupėje galima mokytis išreikšti savo mintis ir jausmus, brėžti ribas, priimti kitą žmogų ir — svarbiausia — priimti save.
Tai vieta, kur galima keistis, augti ir mokytis būti tikru savimi.
Vietų skaičius ribotas
Daugiau info: editospsichologija gmail.com
https://www.editospsichologija.lt/psichoterapine-grupe/
ribos #