https://www.instagram.com/utopia_rechargeyourself/

Utopia: recharge yourself, Prieplaukos Krantinė 6-19, Kaunas (2025)

15/12/2022

Pridėkite indišką akcentą ir tai skambės labai linksmai.

dvasinės kelionės pasidalinimas 🙏 🧘📿

27/11/2022

Lūžis, kaip mažas nušvitimas, prieš jį būtinai reikia įbristi į emocinę pelkę.
Tai ir nutiko. Kai leidausi į kelionę, kur visą savo gyvenimą palikau už 3543 km, bandžiau viską tobulai atkartoti.
Disciplina, rutina, joga ir kakava, pusryčiai, knyga, kaip traukinys, kuris važiuoja savo bėgiais, kurio nesustabdysi ir vairu nepasuksi sankryžoje į kairę ar dešinę, juk tu ant tų pačių bėgių.

Tik vat kad tie bėgiai stipriai pasikeitė, kitas pasaulis, kita kultūra, „chill“ vietoj „make it happen“, „relax“ vietoj „achieve“, „enjoy“ vietoj „try harder“. Kad ir kur ėjau, kad ir ką sutikau, visi kartojo tą patį, o aš priešinaus.
Gyveni gyvenimą, pinigai krenta iš dangaus, darbai sekasi, ritmas važiuoja, kaip ir viskas turėtų būti ok, bet eini ir supranti, kad daugiau grieži nei mėgaujiesi. Juokingas tu padaras esi žmogus, kuris tiek dirbi, tiek ari, tiek save disciplinuoji, o laimingiausias esi vis tiek, kai nuoga rūra kiurksai ežere arba užsisakai picą, išjungi notification‘us ir žiūri serialą.

Bet juk vis tiek vidumi taip trokšti kažką sukurti, kažkam padėti, kažkokią prasmę įnešti.

Kai taip atitolsti, pradedi pastebėti kiekvieną savo veiksmą, mintį, tų veiksmų ir minčių priežastis ir pasekmes. Matai viską kaip ant lėkštutės ir išgyveni pirmą akistatą su savo EGO. Jei būtų anoniminių EGOistų klubas, užsirašyčiau, ego nėra blogai, bet kai supranti kaip jis tave valdo ir veikia, o vaikyti, reikėtų pasigydyt. :D

And then again. Blaškaisi tu ant tų savo senų bėgių, daugiau chaoso nei ramybės ir supranti, kad bent jau šiuo duotuoju momentu tas tavo buvęs yogic lifestyle čia visa neveikia.

Draugė emigrantė atsiunčia voicą‘ą su patarimu: žiūrėk, kai išvyksti į kitą šalį tau reikia ATŽINOTI viską. Pamiršti tai, ką žinojai apie save, ką žinojai apie gyvenimą ir koks jis neva turėtų būti ir įsileisti visa tai, kas yra nauja tavo realybėje. Patikėjau jos žodžiais, išvariau out, prisigėriau ir ryte galvojau, kad gal ne visai reikia viską įsileist į savo gyvenimą. :D nu bet you get it, moralkės ir pachmelas yra gyvenimo dalis.

Tęsinys pabraukus į šoną. 👉

11/11/2022

Ką gi, long story short.
Kažkada sedėjau Kaune ir galvojau, kaip fainai būtų vest jogą studentams, Erasmusams, kurie toli nuo namų - tyrinėja pasaulį ir užsienį.

Kažkodėl man dar atrodė, kad ir jiems bus labai fainai. 🤭 5€ už jogą? C’mon, aukso puodas!

Jau ko ko, optimizmo iš manęs neišvarysit, oi ne, oi ne, oi ne. 😁

Būriau, manifestavau, vizualizavau…

Ir pirmąją savaitę šiaip ne taip surinkau 12 žmonių. Manifestavau 15-ka.

Viena susirgo, kita persigalvojo, na o 15-ta gal buvau aš? 🧚‍♀️

Bet jau iš pradžių vyko keisti dalykai, prieš pirmąjį workshop’ą su kakavos ceremonija - baisiai susirgau.
Kai papostinau reklamikę Erasmus whatsapp grupėje - mane užbanino.
Jau tada galvojau, hm, keistai čia, kažkas neeina, nevažiuoja.

Pravedžiau tą jogą, visi buvo laimingi ir patenkinti. O koks dar gali būti po jogos? 🙈

Šiandien ketvirtadienis. Į jogą užsiregistravo 4 žmonės. Vakar, rytinės praktikos metu, vidinis balsas pradėjo sufleruoti, kad bšk visko too much, kažką reikia paleisti.

Joga dalintis noriu, bet noriu ja ir gyventi. O dabar mano ašrame dar gyvena 4 kambariokai, šansai padoriai išsimiegoti, tokie patys kaip laimėti loterijoje, mokytis mėgstu, bet portugališkai mokausi pirmą kartą, o kur dar visas corporate life ir marketingas…

Tai priimiau sprendimą Jogos čia nebevesti.
Dar vienas been there, done that.
Įvykis ir prisiminimas, patirtis, kur kaip ir su viskuo gyvenime - ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Rinka irgi ištirta. Erasmus MOTO: jei savaitėje yra 7-nios dienos - 6-ias iš jų mes geriam! 😂

Tai apie kokią jogą mes kalbam? 🥸

Dabar guliu draugo išnuomuotame Airbnb ant sofos ir gali būti, kad pirmą kartą per pus trečio mėnesio girdžiu tylą.
Neliūdžiu, džiaugiuos, mano asmeniniai pasimatymai su joga bus dar ilgesni ir gilesni.
Dar truputį savanaudiškai norisi pasimėgauti tais drūgeliais, sielos plazdėjimu, kai niekur neskubi ir gali ilgai, lėtai, sau, su savimi, praktikuoti.

Toks tas gyvenimas. Testuoju koks jis, kai pradedi 100% klausyti savo širdies balso. Įdomu, kuom visa tai baigsis. 😁

10/11/2022

Knygos yra maistas sielai, tikrai taip, ir ne kitaip. 📖

Viskas prasidėjo nuo OSHO "Sąmoningmo", o vėliau į rankas pakliuvusi D. Trockij "Kol aš nesu AŠ" išvis apsuko gyvenimą aukštyn kojom.

Jei pradedi eiti sąmoningumo keliu - reikia pradėti nuo šaknų.
Išsispręsti santykius su mama ir su tėčiu.
Kiek daug saugumo ir kokybės duoda šis žingsnis, žinot, jei turit gražų santykį su jais, neįsivaizduojat, jei vis dar ant jų griežiat... 😉

O toliau, lengvesnės, paprastesnės:
📚 G. Swire - PS I love ME (ai tokia labai faina, apie meilę sau, dovanočiau jaunoms merginoms arba toms, kurios labai pergyvena dėl savo išvaizdos).
📚 OSHO - Meilė. Laisvė. Vienuma.
📚 Sadhguru - Vidinė Inžinerija (gal labiau praktikuojantiems jogą).
📚 M. Gray - Raudonasis mėnulis (sakyčiau moteriška biblija)
📚 Sekso aušra - istoriškai paaiškina mūsų seksualumą ir instinktus.

Rimtesnės:
📚 Paleidimas
📚 Iš esmės visos Joe Dispenza knygos.
📚 Kūnas mena viską (P R I V A L O M A).
📚Ajurveda - toks gražus harmoningo gyvenimo vadovėlis.
📚 Budha on Bike - 9,5 savaitės (jei gilinatės į kvėpavimo technikas).
📚 E. Tolle - Šios akimirkos jėga (reikia).

Tai tiek.

09/11/2022

Išgirdau per pokalbius. Labai patiko.

07/11/2022

Nu ir papurtė tas užtemimų koridorius, kurio kulminacija mūsų laukia rytoj.
Bet apie rytojų - rytoj. 😁

Buvo toks laikotarpis ne iš lengvųjų ir dažniausiai, kai pasibaigia ta gera banga ir prasideda sunkesnė: su išbandymais, iššūkiais, kažkokiais nemalonumais...

Pamiršti viską: visas praktikas, viską ką žinojai, visas meditacijas, kvėpavimus ir jogas. Sunku prisiversti kažką normalaus padaryti.

Na ir taip gyvenime būna, būna reikia išbūti, prabūti, nesipriešinti.
Juk viskas praeina, praeis ir tai. 😉

Bet galima ir pabandyti kažką padaryti, ar gi ne taip? 😁

Tau štai jums praktikų ir metodų sąrašiukas, ką darome mes, kai esame žemumose ir kai norisi pakelti tas vibracijas į viršų.

Gėris traukia gėrį, laimė traukia laimę, gausa traukia gausą, kai tu esi taikoje ir džiaugsme ir kitas prisėdęs šalia - pavirsta taika ir džiaugsmu.

Meilės ir švelnumo sau,
Mes juk per vieną naktį dideli užaugom
Ir mes galime būti galingi iš naujo (jė-jė, jė-jė, jė-jė)... 🎶

_______________________________________________________________

03/11/2022

Skaitymai. 📖

_____________

**ra

02/11/2022

Žodžiu, maksimalistai ir perfekcionistai žino, kaip ten viskas veikia galvelėj, nė minutės ramiai, nė minutės be prasmės gyvenime. 😁

Ir aš tokia, atvykau į Portugaliją žinoma su dar didesniais tikslais.
Gerai, kad pasitaikė į šią kelionę įsidėti OSHO knygą apie Tantrą.

Visų tikslų įkarštyje atsiverčiu, o ten parašyta - neturėk jokių tiklsų, drauguže.
Skaitau skaitau, tuo pat metu draugas atsiunčia OSHO video, kuris kalba apie tą patį.

Hehe, galvoju, tik užtvirtinimas, kad reikia bšk "feel the chill" įjungti.

O plačiau apie knygą ir Tantrą - pabraukus į šoną.

____________________________________________

**ra

01/11/2022

Draugiškas priminimas visiems, kurie stojas, lipa, krenta, kyla, stengias, bando, ieško, pameta kelią, tikslą, save, bet vėl ... sugrįžta ir vėl bando.

Žinau, kad norisi greičiau, greičiau pasveikti, greičiau atsistoti ant kojų, greičiau "susitvarkyti gyvenimą". Tu ne viena, tu ne vienas.

Mes visi šioje kelionėje esame kartu ir esame vienis.

Kantrybės, pasitikėjimo visata, Dievu, savimi, po kiekvienos nakties pateka saulė, patekės ir mums. 🙏

_____________________________________________

31/10/2022

Taigi “shadow work” prasideda nuo vidinio vaiko.

Kiekvienas iš mūsų viduje nešiojamės tą mažą mergaitę arba berniuką, kuriam kažkas kažkada nutiko ir taip paliko įspaudą pasąmonėje.

Žinot, kai kartais sakome, kad patys elgiamės nepaaiškinamai?
Reaguojam per jautriai?
Bijom per stirpiai?
Kenčiam per giliai?
Kaltė?
Nepasitikėjimas savimi?

Tai viskas dėl to, kad esame veikiami pasąmonėje įstrigusių įspaudų apie kuriuos net nenutuokiam.

Aš net nenutuokiau, kaip man buvo skaudu ir liūdna matyti liūdną mamą, kai man buvo vos 3-eji, bet tada nieko negalėjau padaryti, buvau labai mažytė. O šiandien, jei atsiduriu aplinkoje, kur kažkas liūdi, metu viską ir bėgu “gelbėti”, nes jau esu suaugusi ir galiu, o pasąmonėje užkoduotas įspaudas tiesiog verčia mus daryti dalykus, nesąmoningai.
Čia tik vienas mažas pavyzdys elgesio modelio, kuris priklauso nuo to, kas ten kažkur giliai galvelėj ir širdelėj užsiliko.

Visas tas vidinis darbas su vidiniu vaiku iš pradžių atrodo labai keistas, toks vidinis wtf kyla, tai ką man čia dabar su tuo vidiniu vaiku daryti? Kaip su juo elgtis?

Mano mažoji aš - visą savaitę kartoja: meilės ir dėmesio, meilės ir dėmesio.
Mano suaugusi aš - visą savaitę vaikšto ir galvoja, tai kaip čia tau tą dėmesį ir meilę parodyt.
Į savaitės galą paaiškėja, kad lygiai taip pat kaip tai rodyčiau realiam žmogui, pokalbiais ir žodžiais, prisilietimais, buvimu kartu.

Šiaip čia ilgas ir nenutrūkstamas darbas, bet po savaitės meditacijų ir pašnekesių su savo mano mažąja aš - galiu pasakyti tik tiek, kad nustojau ėsti, jaučiuos daug saugiau ir daug labiau kontroliuojanti savo kasdienybę.

Sakau - verta! O kaip bus toliau? Žiūrėsim, leidžiu sau klysti, jei norėsis - ir vėl paėsti, svarbiausia bandysiu sau duoti tai, ko prašosi mano siela, širdis, protas ir mano mažoji aš.

27/10/2022

Viskas prasidėjo nuo OSHO Taro Kortų.

Osho buvo pirmasis mano spiritual dievukas, po to, kai vieno jogos užsiėmimo metu… per šavasaną, mūsų mylimiausia mokytoja Monika paskaitė jo knygos “Sąmoningumas” ištrauką.

Tada čiupau skaityti tą jo knygą, buvo tik neseniai prasidėję panikos priepoliai, o kol skaitydavau OSHO jausdavau ramybę ir aiškumą gyvenime. Man jo knygų skaitymas kaip terapija, toks pozityvus smegenų plovimas, skaitai ir lengvėja…

Tada keliai nuvedė į Kaune esančią ezoterikos ir spiritual woo-woo dalykėlių parduotuvę - Aum. Kur pamačiau TAS kortas. Užsinorėjau. Ir gavau dovanų.

Visiškai jomis netikėjau, absoliučiai, bet ir pats OSHO parašė tų kortų knygelės pradžioj, kad nežiūrėtume į jas rimtai, kad tai žaidimas, skirtas savirefleksijai, apmąstymams…

Bet po to, kai po skyrybų 5 kartus iš eilės kiekvieną dieną ištraukiau kortą “Paskutinė puzlės detalė”, kuri ir kalba apie skyrybas ir paleidimą. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik pradėti jomis tikėti. Nes c’mon, kokia tikimybė, kad iš visos kortų kaladės 5 kartus iš eilės ištrauktum tą pačią kortą?!

Dabar su jomis check’inam visus savo bernus, kasdienius įvykius, pasicheckinam koks bus naujas mėnulio ciklas, į ką atkreipti dėmesį ir t.t.

Jų yra pačių įvairiausių ir visokiausių.
Turiu ir tas rimtas, tikrąsias Taro kortas, bet vos pirmą kartą jas traukiau, iškart ten prasidėjo kalavijai, kryžiai, galvoju ai… kam man čia tie sudėtingumai. Su anom linksmiau, tai likau prie tų paprastų.

Pabraukus į šoną - apie visas jas šiek tiek plačiau. 😉

26/10/2022

Antra valanda, keturiasdešimt dvi minutės, tavęs nėr šalia, nebus ir ryte... 🎶

Tai ta proga, pavarom astrologijos. 😁

Nežinau ar ja tikiu, bet kol rašau šią eilutę, galvoju, kad matyt jau tikiu.
Prabudau vidurį nakties, nebegalėjau užmigti: parašiau dienoraštį, patraukiau kortų, pasidekoravau kambarį, vėl pabandžiau užmigti, vėl nepavyko...

Na ką gi, gyvenam absoliučioje gausoje ir visiškai nemokamai, bet kuriuo paros metu galime kažko naujo išmokti ir sužinoti.

Scrollinau per MEMES internetuose ir kažkaip atsidūriau rimtame astrologiniame page'e su užtemimų koridoriaus išaiškinimu. Uopa! Pagalvojau, gi kaip tik jaunaties užtemimas.

Tai štai, viskas nuo A iki Z, aiškiai ir paprastai, dabar ir tu, ir aš, ir mes visi žinosim, čio, pačiom ir što čia su mumis vyksta. 😁

Skanaus skaitymo, draugai!

Myliu, bučiuoju ir iki. 🧚‍♂

18/10/2022

✨ Vakarėlis ir joga ✨

Viskas labai paprasta, tikroji ir šventoji joga yra blaivi. Ir tik pabandžius visko, po disko ir San Francisko supranti, kad blaivus gyvenimo būdas labiausiai svaigina.

Bet turim mes, savam rately, tokį pasisakymą, kuris skamba irgi labai paprastai: mes ne šventbezdžiai (manęs ką tik vos nepartrenkė mašina, bet ir vėl vos, nes angelai sargai saugo! 😁🤞)

Manau reikėtų atskirti jogą: tą tikrą ir autentišką bei moderniąją.

Labai gerbiu ir žaviuosi visais, pilnai pasišventusiais ir gyvenančiais pagal visus Jogos principus Jogais.

Laikau čiurus ir už mus, kad ir mes vieną dieną įvaldytume šį meną taip, kaip tai daro tikri meistrai.

Ir žinokit, sąžinę tai graužia baisiai, kai nešiojies jogos mokytojos iniciaciją ir leidi sau išgert vynelio taurę, kitą, butelį, gal du… neišsiplėskim. 😉

Galbūt reikėtų pasirinkti: arba, arba.
O galbūt vakarų pasaulyje galima turėti a little bit of both worlds?

Ten, kur Indija, kur visko šaknys. Moko nemesti visko iš inercijos, o atsivalgyt, atsigert, atsiragaut, atsibūt, ir jau kai būsi pilnume, nebereikės “mesti”, tai natūraliai bus nebeaktualu ir nebereikalinga.

Aš galvoju, kad bent jau šiandien, mes esam prie tų moderniosios jogos atstovų ir mūsų joga yra tiems, kurie nori turėti a little bit of both worlds.

Žydintis ir svaiginantis hedonizmas kartu su dvasiniu augimu ir sielą bei padus kutenančiu spiritualumu.

Ir kaip mes, galėsime padėti tiems, kurie ateis pas mus, nežinant, ką reiškia prasti pasirinkimai, ką reiškia slysti per savo pažadus, ką reiškia pasiduoti EGO ir pagundoms, iš naujo nusivilt savim. Man atrodo, tik tie, kurie buvo visoje šitoje pasakoje be galo, savo patirtimi gali suprasti ir padėt. 🙏

Kiek dar, čią tų, kurie nori abiejų: saldžių gyvenimo nuodų ir jogos? 🙋‍♀️

Ir aš tikiu, gal net žinau, kad viskas keisis, nes kai pradedi eiti visu sąmoningumo ir dvasingumo keliu, pradedi užuosti, kad laukia stirpūs pokyčiai, o substancijų, kurios iš esmės yra toksiškos atsisakymas yra dalis šios kelionės.

Bet dar ne dabar, ir dar ne šiandien. 😇

17/10/2022

Darai jogą, medituoji, eini sąmoningumo keliu, skaitai įvairiausias saviugdos knygas, o kartais vis tiek esi varnų varna, pušų pušis, vištų višta… Ir kai vėl aplanko prašviesėjimas, pasižiūri į save ir galvoji: nu wtf?

Tai kur ta joga, koks čia sąmoningumas, skaitai ir praktikuoji vieną, o visu kūnu ir siela darai visai priešingai.
Aiškini visiems kaip reikia klausytis savo širdies balso, o pati klausai tik savo EGO.

Perfekcionizmas, maksimalizmas, o gal tiesiog vaikystėje užkoduota programa, kad tik nuvertus kalnus - jauties verta.
Kūnas ir ženklai sakė, wowowow, lėtink tempą, o aš kėliaus dar anksčiau ir dar labiau save spaudžiau.
Iš pradžių dingo mėnesinės, jau ženklas, kad c’mon, nors tau ir atrodo, kad fainai ir linksma, bet kūnui tai bšk stresas ir įtampa.
Tada ištraukiau TARO kortą „Perdegimas“, bet akys buvo užlietos EGO tikslais ir norais, ką jau čia… pfff, tos kortos.
Na ir finišo tiesioji, seminarai, webinarai, mokslai, darbai, joga… BAC ir 38,4*C. Nei rankyčių, nei kojyčių, nei jėgų, nei sveikatos.
Labai netikėta, rugilyte, ir kas galėjo numanyti…

Atsimenu, kai mokiausi matematiką, visada eidavau prie lentos, nes žinojau, kai sufail’ini prieš visą klasę - tai jau tikrai išmoksi.

Dieve padėk, kad bent po šio karto, šios formulės liktų ne tik protingomis linksniuojamomis mintimis, bet ir veiksmais.

Formulės pabraukus į šoną. 👉

Jogo kelias yra deimantinis kelias ir kiekviena praktika yra mažas žingsnelis nušlifuoto deimanto link, net jei ir atsisakysi visko, atsiribosi nuo draugų, išjungsi pasaulį ir kasdienybės malonumus - tikslo greičiau nepasieksi, labai tikėtina - reiks grįžt ir vėl pradėt viską iš naujo, nes jei bandai greičiau atsistoti ant galvos - vadinasi tu visiškai nesupranti, kas yra joga.

Ir nepamiršk, kad ir ant tos galvos atsistoti visai nebūtina, gi ant kojų stovint pasaulis daug aiškesnis ir gražesnis.

11/10/2022

Dieviškasis planas

Jogai tiki, kad yra toks dieviškasis planas.
Ir ne, nemaišykite jo su likimu.

Pasirinkimų, kelių ir klystkelių yra galybė, nereiškia, kad viskas už mus jau suplanuota, tai bus ir padaryta.

Bet vis tik, į gyvenimą ateiname mokytis sielos pamokų, tad patirtys, kurios turi būti išgyventos ir išmoktos - vis tiek pasieks mus.

Žmonės, su kuriais pasirašėme sutartį tapt bendrasuoliais gyvenimo mokykloje, vis tiek atsidurs mūsų kelionėje, anksčiau ar vėliau.

Sutiksim mylimuosius, atpažinsim draugus, patirsim, ką reiškia išdavystė, skausmas, netektis, o tai patyrę sakysim: tai viskas pagal dieviškąjį planą.

Ši frazė mane veikia kaip koks Carpe Diem arba Hakuna Matata.
Susifailini - viskas pagal dieviškąjį planą.
Nepasiseka - viskas pagal dieviškąjį planą.
Paeina korta - viskas pagal dieviškąjį planą.

Iškart nusimeta įvykio ir skausmo reikšmė, netgi kažkokia atsakomybės dalis papildomai dėl visko gyvenime pasinervinti.

Tam tikra emocinė atrama.

Tai va, linkiu ir jums, kartais, kai norisi viską labai sukontroliuoti… paleisti tą kontrolę ir tiesiog atsiduoti “dieviškajam planui”.

Pamatysit, gali būti, kad niekas nepasikeis, bet sutaupysit keletą neuronų. O sako, kas jų daugiau turi, ilgiau ir sveikiau gyvena. 😉

10/10/2022

O po Utopios saule ir Lietuvoj, ir Porto - ištiko lietuviškas ruduo, kur truputį liūdna, truputį nuovargis, truputį nebežinai už kurio siūlo galo čiupt, kad išvynioti tą susipynusią raizgalynę.

Taip jau nutinka, kad einant dvasingumo keliu ima ir užpuola beprasmybės jausmas, vien dėl to, kad tiek daug žinai ir tiek daug supranti apie aplinkinį pasaulį ir po visų tų žinių apsidairius aplink atrodo, kad esame visiškoje šūdų duobėje, nu arba vilkų duobėje, kaip kam norisi ir kur kam baisiau.

Dar žinau tokį dalyką, kad prieš kiekvieną didelį pagerėjimą, būna didelis pablogėjimas, nes sunku priimti tą faktą, kad reikia susitaikyti su tuo kaip yra.

O kur dar juodoji sielos naktis, cepelininis dangus, šaltis, tamsa ir nepadaryti darbai, nenuveikti planai ir neatliktos praktikos. Kartais taip būna visiems, visiems žmonėms. Juk vis gi esame nedalomas vienis, visi labai skirtingi ir visi labai panašūs. Šį rugsėjį labai pykau ant savęs, kad kaip taip, tokia medituotoja ir protinguolė niekaip nesusitvarko su savimi, kol atėjo žinutė, kad nereik susitvarkyti, tiesiog leisk sau išbūti taip kaip yra.

Gerk kakavą, medituok, daryk jogą, susitik su draugais, skaityk knygą ir nesvarbu, kad liūdna ir atrodo, kad iš lovos nepakilsi, tiesiog imk ir daryk, o padaręs galvok kaip dėl to jautiesi.

Nesustok daryti dalykų, kad ir labai nenori. Pasiimk tą nenorą kartu su savimi ir varyk daryti.

09/10/2022

O vaikyti, tas Mėnulis Žuvyje, o dabar dar pilnatėle Avine...
Ir dar girdėjau, kad po jos prasideda užtemimų koridorius. 🤦‍♀️

Nežinau kaip jūs, aš paskutines tris savaites stipriai praktikavau ir skraidžiau ant vienaragio. 🦄

O tada bac ir nebežinojau, ką su visa ta energija daryti, atrodė galėjau eiti kiaurai sienas ir nuo to negerėjo, o blogėjo.
Žodžiu, dar nemoku tos visos sukultivuotos energijos nukreipti ... ai, iš tikro net nežinau dar kur ten ją kreipti? Chakras? Kūrybą? Eit gatvių šluot?
Na žodžiu, ateis su laiku.

Vis dar ėdu, "sveikai", bet porcijomis, kurios skirtos: tau, man ir arkliui. 😁
Mėnesinės vis dar vėluoja, o man PMS būna tas didžiausias abejonių ir savimi nepasitikėjimo metas. Kur viskas, ką darai kelia abejones, o kartais išvis tokias mintis kaip: "ką aš čia b*** darau iš viso"...

Ta proga išėjau vakar pasisocializuoti ir pagyventi žemišką gyvenimą, išgėriau vyno, galvojau padės įsižeminti. Na ir tikrai, atsikėlus ryte, eiti kiaurai sienomis nebenorėjau...

O toliau ką, Pilnatis, kad ir kaip jaučiuos, kaip ir kaip nelabai esu alignment'e, bet mano role model, mano cuucherė sakė, kad būtent tada, kai kankina didžiausios abejonės, norisi viską mesti, reikia parodyti visatai "what you're made of" ir nenustoti siekti savo tikslų.

Tai šiandien iš paskutiniųjų, ruošiu erdvę vakaro praktikai, ritualams ir ceremonijai.

DESPACHO Ceremonija, kurią testuosiu pirmą kartą, žiūrėsim, veikia ar neveikia.

O jums linkiu bent paimti popieriaus lapą, užsirašyti, ką norite paleisti ir sudeginti ... 🙏

06/10/2022

Jei nori gilinti savo kelią eidamas sąmoningumo keliu turi žinoti ir patirti, kas yra dėkingumas.

Dėkingumas, kaip jausmas,
Dėkingumas, kaip praktika,
O galiausiai, dėkingumas, už viską, ką matai, regi ir patiri.

Turi išmokti, netgi tada, kai viskas griūna, dūžta ir nebetenka prasmės išlikti dėkingume, už pamokas, už iššūkius, kurie mus augina, verčia eiti pirmyn, keistis, augti.

Labai dažnai, kai mums nesiseka mes pradedame viskuo skųstis, būti nepatenkinti, visko mums pasidaro negana.
O kas jeigu, to darbo netekai tik tam, kad rastum geresnį?
O kas jeigu, tave paliko mylimasis, tik tam, kad rastum ramybę ir meilę sau?
O kas jeigu, kad ir kaip atrodo, kad vyktų ne pagal tavo planą, iš tikrųjų gręžia tave link tavo tikrojo pašaukimo ir kelio?

Bet kokiu atveju, geriau jau praktikuoti dėkingumą ir vaikščioti su šypsena, nei skųstis, piktintis ir nekęsti.

Visatėlė myli tuos, kurie moka džiaugtis gyvenimu ir jį vertinti.

Keliam vibracijas, draugai! Nepasiduodam! 🧚‍♂

Utopia: recharge yourself

15/12/2022

27/11/2022

11/11/2022

10/11/2022

09/11/2022

07/11/2022

03/11/2022

02/11/2022

01/11/2022

31/10/2022

27/10/2022

26/10/2022

18/10/2022

17/10/2022

11/10/2022

10/10/2022

09/10/2022

06/10/2022

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category