11/10/2024
Išbūti šalia nevaisingumo. Būna dienų lyg tyčia, kai sunku, svyra rankos, netenku vilties vienos ar kitos situacijos atžvilgiu. Kalbu konsultacijoje žodžius, bet pati jais netikiu. Gaunu užklausą iš savo klientų: „galbūt jūs žinote ir galite rekomenduoti, kas atlieka dirbtinio apvaisinimo procedūras Kaune”; “patarkite, kaip elgtis, norime daryti IVF ir kurti vieną embrioną, gal nebus morališkai neteisinga?“; „ačiū už jūsų pastangas, apsvarstėme ir eisime pagalbinio apavaisinimo keliu“ ... būna atsakau į šias užklausas savo kompetencijos ir etikos kodekso rėmuose, kad rekomenduoti negaliu; kad vaikai turi prigimtinę teisę būti pradėtais santuokinio lytinio akto metu; kad vaikai yra dovana, kurią gauname arba ne, o ne tai, kas tarsi daiktas, sukuriamas, kokybiškai matuojamas, šaldomas ar redukcijos būdu pašalinamas, donuojamas ar naikinamas. Primenu apie tėvų atsakomybę prieš vaiką. Būna nieko neatsakau, nes suprantu, kad bet kuris mano parašytas žodis greičiausiai sukels pyktį, įniršį, liūdesį ir nebus paguoda, o ir klausimas kiek tas atsakymas liūdesio apimtam padės priimti atsakingą sprendimą. Išbūti nevaisingumo kelyje nėra lengva ypač juo einančiam, tačiau ir šalia būnančiam. Man dažnai, padeda tik malda. Yra porų, kurios nuslenka užmarštin, yra tokių, kurios nuolat sukasi tarp rožinio karoliukų. Ir ką jūs galvojate! VISOS aukščiau pasidalintos istorijos (nevaisingumo „stažas“ 4 metai, 7 metai, 2 metai) baigėsi vienu ir daugmaž tuo pačiu sakiniu: „Ingrida, gavau teigiamą nėštumo atsakymą, kaip man dabar elgtis? Taip netikėta, visiškas netyčiukas!” :D :D :D Ir čia vėl ir vėl prisimenu - tikėjimas, viltis ir meilė leidžia išbūti šalia nevaisingumo kalnų ir pakalnių. Ir nors kiekviena diena sužiūrėta, kiekvienas tyrimas išanalizuotas, vaistai sudėlioti, papildai sustatyti, vaisingumo funkcija styguojama maksimaliai ir galų gale suprantame, kad gyvybės pradėjimas nepriklauso nuo žmogaus plano, įnorio ar užgaidos. Kiekvienas vaikas yra ir stebuklas ir dovana ir labai jau dažnai, kad ir kaip planuotas, nėštumas tampa staigmena.
O čia dar vienos šaunios poros pasidalinimas kaip nevaisingumo sprendimas į jį gilinantis per vaisingumo pažinimą padeda ne tik susilaukti vaikų, bet ir dar labiau vienas kitą pamilti bei gerbti, ar net atrasti profesinę kryptį.
Jokūbas (33 m.) ir Agnė (32 m.), augina 2,5 ir 4 metų sūnus. Aštuoni metai santuokoje. Jokūbas sako, kad iškarto...