09/10/2024
TRUPUTIS INFORMACIJOS APIE TEIPUS IR TEIPAVIMĄ
Kalbant apie sportą, nieko nėra blogiau už traumą. Patemptos nugaros ir blauzdų įtvarai gali trukdyti sportininkui savaites, mėnesius ar net visą sezoną. Tarp daugelio traumų gydymo metodų atsirado naujas gydymo būdas - kineziologinis teipavimas.
Kineziologinis teipavimas – tai metodas, kai per odą yra stimuliuojama propriorecepcija, funkcionaliai stabilizuojami sąnariai ir mažinamas skausmas.
1970-aisiais daktaras Kenzo Kase sukūrė kinesio teipavimo metodą, kad užpildytų tuo metu galimų gydymo galimybių tuštumą. Jis ieškojo būdo, kaip palengvinti natūralų kūno gijimo procesą ir pratęsti gydymo naudą po to, kai pacientai palika jo kliniką.
Turėdamas chiropraktiko išsilavinimą, įgimtą gebėjimą per odą pajusti vidinį skausmą bei kūrybingą terapinį protą, daktaras Kase sugebėjo sukurti naujus savo diagnozių gydymo metodus. Tarp šių metodų gimė Kineziologoinis teipavimas. Jis nustatė, kad švelnus odos judėjimas teigiamai veikia sąnarių judesių diapazoną ir skausmą. Buvo siekiama tęsti gydymo poveikį po gydomojo masažo. Ši idėja paskatino sukurti elastinę juostą, kuri įvairiomis technikomis dedama ant odos.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sukūręs ir patobulinęs kineziologinio teipavimo metodą, sukėlė susidomėjimą visoje sveikatos priežiūros bendruomenėje. Neilgai trukus daktaro Kase buvo paprašyta pasidalyti savo išvadomis ir pateikti informaciją, kad kiti gydytojai galėtų suteikti naudą savo pacientams.
Pirmiausia kineziologinė juosta buvo populiari Japonijos klinikinės reabilitacijos įstaigose ir buvo pristatyta JAV 1995 m., o Europoje – 1998 m.
Tik 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse kineziologinė juosta, dar vadinama teipu, susilaukė pasaulinio dėmesio, nes daugelis atletų buvo ją užsiklijavę. Nuo tada kineziologinė juosta tapo dar populiaresnė tarp sportininkų.
Dr. Kase sukrtas teipavimo metodas, padeda praktikams klijuoti kineziologinę juostą ( teipą) pagal paciento poreikius. Teipavimas gali būti taikomas atskirai arba kartu su kitomis terapinėmis procedūromis, tokiomis kaip krioterapija, hidroterapija, elektrostimuliacija, akupunktūra, chiropraktika, osteopatija, masažo terapija ir ultragarsas.
Manoma kad:
teipas atlieka audinių įtempimo ir atpalaidavimo funkciją;
koreguojama fascijos (jungiamojo audinio plėvės) funkcija;
kad gerinama kraujotaka, taip patpadeda mažinti skausmą;
gerinamas metabolizmas esant audinių uždegimams;
gerinamas limfos tekėjimas.
Šiuo metu teipavavimas populiarėja ir Grožio srityje, nes manoma, kad teipai taip pat gali būti veiksmingi veido odai – juos naudojant galima sumažinti veido raukšles, pagerinti odos tonusą ir raumenų struktūrą.
Veido teipavimo technika tapo populiari per socialinius tinklus ir grožio blogerius, kurie dalijasi šio metodo privalumais – natūralia veido odos stangrinimo alternatyva be injekcijų ar chirurginės intervencijos.
