02/01/2026
Kuo daugiau mokausi, tuo aiškiau suprantu, kad kūnas nėra atskiras nuo jausmo, o mokslas – nuo aistros. Nes mokytis iš tikrųjų, supratimui, klausimų kėlimui, smalsumui - reikalauja ne motyvacijos antplūdžių, kurie greitai baigiasi, bet rimto darbo, laaaaaabai laaaabai daug noro, laiko, pastangų, tęstinumo, praktikos…ir svarbiausia - ilgalaikės meilės pasirinktai profesijai, tai tampa gyvenimo būdu, dalimi Tavęs. Bet jei aš jau turėjau dalį savęs??? Jogą….
Pradžioje, kai pradėjau mokytis, Joga ir kineziterapija man taip priešinosi viena kitai… lyg tie du ožiukai kur per siaurą tiltelį sunkiai praeina🙈 tačiau, kažkuriuo metu…natūraliai…mokantis iš nuostabių žmonių, praktikuojant, dirbant, girdint ir analizuojant, jaučiant…kineziterapija ir Joga man nustojo būti skirtingos – jos abi pradėjo klausti to paties: kaip žmogus jaučiasi savo kūne?…
Tik tada supratau, kad žinios be santykio su žmogumi, gali nepaliesti to žmogaus…nes skausmas labai jau sudėtingas mechanizmas :))) tai nėra kažkas, ką gali apčiuopti. Smegenys dažnai elgiasi ne logiškai, o saugiai. Problemos gali jau nebebūti, bet skausmas lieka – nes kūnas prisimena…
O kartais todėl, kad smegenys vis dar nori laikytis skausmą Sau…kodėl??? kažkas užjaus, kažkas parodys daugiau dėmesio, kažkam numesiu atsakomybę ir pan.🙂 Manau, kad dažnai žmogui reikia ne to, kuris žino daugiau, o to, kuris ir žino ir jaučia giliau🩷 labai tikiuosi, kad su laiku žinių tik daugės, žmogaus kūno puzlė vis labiau dėliosis į savo vietas ir svarbiausia - gebėsiu matyti ne tik diagnozę, bet ir žmogų. O tai rimta misija man. Kažkaip sukasi ratas, aplink atsiranda žmones, kurie įkvepia, moko ieškoti puzlės detalių, skiria savo laiką, kartais “nuleidžia švelniai ant žemės”.
Šitą tekstą įkvėpė parašyti - Jogos stovykloje pamatyta citata🔆
“Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja.“
Leonardas da Vinčis
Parašyta ne DI, o manęs🩷
