https://www.facebook.com/100113659207692/

Sielos Terapija, I. Kanto Gatvė 22-1a, Klaipeda (2025)

26/11/2025

Atsisveikinimas yra toks didelis dalykas. Kartais atrodo, kad jis turi tik pradžią, bet kur pabaiga, ar ji būna? Ar ateina diena, kai galiu sau tyliai pasakyti, šiandien paskutinė atsisveikinimo diena. Šiandien aš galutinai paleidau. Iš savo rankų. Iš akių. Iš širdies. Iš gyvenimo. Akimirką po akimirkos.
O gal būna, kad atsisveikinam kiekvieną dieną. Visą gyvenimą.
Ir visą gyvenimą mokomės nebebūti kartu.

Po 6 metų, kartu su psichoterapijos mokslais, baigėsi mano psichoterapinė grupė, kurią lankiau. Tai yra tokia didelė pabaiga. Sunku dar sąmoningai suvokti, kad daugiau niekada taip nesėdėsim ratu, nepasakosim to, ko daugiau gal niekam gyvenime nepasakotum. Kad buvo. O dabar nėra. Tiesiog nėra.
Psichoterapinė grupė yra tokia didelė patirtis. Ji suteikia šansą gyvenimui ne iš trauminės patirties, o iš patirtos sveikos. Ji padeda patikėti savimi. Ir kitais. Tapti laisvesniu, lengvesniu gyvenimui.
Einu atostogų, nes noriu duoti laikui laiko išgyventi pabaigą. Ne bėgant nuo, o sustojant.

14/11/2025

Ir ta meilė
Kiek kartų atrodė, kad jos užtektų pasauliui
Ir ji niekada nesibaigs.
Kol ištiestų rankų atstumas
Pavirto į du pasaulius atskirai.

Nuotrauka Laura Maar Photography

09/11/2025

Atpirkimo ožys narcizinėje – patologinėje šeimos sistemoje.
Jis dažnai tas „nevisprotis“, „nenormalus“, „nedėkingas“, „savanaudis“, „nesveikas“, tas, kurio nekviečia į svečius, o jei ir kviečia, tai tik tam, kad patikrintų, ar dar „nesunormalėjo“. Tai, kas nesveikoje šeimos sistemoje yra blogai, yra jo „kaltė“. Visa vidinė šeimos narcizo/narcizų gėda, nevisavertiškumas, neapykanta sau, už savo menkumą, yra sudėta į jį.
Nes tokioje sistemoje kažkas turi būti „blogas“, kad kiti liktų „geri“.
Problema tokioje šeimoje jis tampa tada, kai nusprendžia nebebūti problema sau. Kai išdrįsta gyventi kitaip, mąstyti kitaip, nekentėti „kaip visi kiti“, kai pamato tą labai nepatogią tiesą, kurios kiti matyti nenori. Ir nustoja meluoti sau ir kitiems, kad juoda yra balta.
Jis tampa nebepatogus, grėsmingas sistemai, kuri pastatyta ant netikrumo, gėdinimo, kaltės permetimo ir kontrolės.
Tas, kuris išdrįsta pasakyti, kad „karalius nuogas“, neišvengiamai tampa pavojingu.
O tai, kas pavojinga, turi būti ištremta.
Tai nelengvas kelias, bet atpirkimo ožys turi daugiausia šansų išsilaisvinti iš šitos beprotybės. Ir kurti kitokį gyvenimą, sveikesnius santykius. Gyti ir atrasti ramybę.

02/11/2025

Ilgesys. Su laiku, jį skauda gal ir mažiau. Tik jis darosi vis ilgesnis.

15/10/2025

Nelengva išeiti iš to, kas yra skaudu, bet labai ilgai įprasta. Bet kai išeini, tai tampa lengviausiu dalyku gyvenime.

04/10/2025

Kartais vienintelis įmanomas būdas išlaikyti santykį yra nesusitikti. Pravažiuoti tyliai pro namus ir palinkėti geros dienos.
Kartais tai būna apie tuos, kurie turėtų būti artimiausi, bet taip nėra. Kartais niekaip nesurandi būdo būti kartu, kad neskaudėtų, kad tavęs nesužeistų, ir tenka nebūti.
Kartais vienintelis įmanomas bendravimas vyksta tavo galvoje.
/ Ar prisimeni. Kaip susirinkom sekmadienio pietų, švietė saulė ir buvo ramu. Tu paklausei, kaip man sekasi, ir tau rūpėjo. Pasakei kažką gero apie mane. Mes valgėm ir juokėmės. Ir niekam neskaudėjo. Ar prisimeni. To niekada nebuvo. /
Kartais vienintelis įmanomas bendravimas vyksta tavo galvoje. Nes tu jau daug kartų bandei, ir tiek pat kartų tau nepavyko. Važiuodavai pilna širdimi vilties, kad gal šį kartą bus kitaip. Bet tu jau žinai, kad nebus. Kad susitiksit, ir viskas vėl apkars, apsiniauks, išsipurvins.
Kartais santykyje netelpa sekmadienio pietūs, netelpa net Kalėdos ir gimtadieniai, netelpa rūpestis ir atidumas, nes daug vietos užima tai, ką vis dar skauda.

09/09/2025

“Kam man tas psichologas/psichoterapeutas, aš juk draugei viską papasakoju.”

Gana neretai ta draugė, kuri viską visada - dieną ar naktį - išklauso - neatsižvelgia į savo ribas ir poreikius / nori įtikti ir patikti / bijo pykti / perdega / tyliai ima jūsų nemėgti ir tolti / “pamiršta” atrašyti, perskambinti / “neturi laiko” / santykis “neaišku kodėl” nutrūksta.
Kaip dažnai mes paklausiam savo artimų žmonių, draugų - ar galėtum mane išklausyti? Ar turi erdvės pokalbiui? Norėčiau pasikalbėti apie …, ar galėtum kažkuriuo metu skirti tam laiko ir savo dėmesio?
Draugas nėra ir neturi būti psichologo/ psichoterapeuto vaidmenyje. Tai yra daug energijos kainuojantis darbas. Ir tai yra darbas.
Yra skirtumas tarp pasidalinimo savo sunkumais, atsižvelgus į tai ar draugas gali juos dabar išklausyti, ir bandymo naudotis žmogumi jiems išspręsti.

Ir tai yra mitas, kad reikia turėti labai sunkių psichologinių problemų/sirgti pischikos liga, kad apsilankytum pas psichoterapeutą. Psichoterapiją lanko ir sėkmingi, sąmoningi žmonės, kurie rūpinasi savo psichikos higiena, savimi, savo santykiais su kitais žmonėmis.

25/08/2025

Nėra jokio kelio atgal
Jo niekada nebuvo
Mes negalim nieko pakartoti antrą kartą
Nes tai visada bus trečias ar kelintas kartas, ir visada kitoks
Negalim kurti santykių iš naujo. Nes to naujo nebėra
Negalim gyventi taip, lyg niekada neskaudėjo
Ar niekada nebuvom palikti
Kaip vaikas negali žengti savo pirmo žingsnio antrą kartą
Kaip meilė, kuri nelieka tokia pati po išdavystės
Kaip santuoka po neištikimybės
Kaip tiesa. Po melo.
Kaip neįmanomai sunku ja patikėti
Nėra jokio kelio atgal
Jo niekada nebuvo

Nes viskas, kas buvo. Buvo.

21/08/2025

Legalu yra persigalvoti. Norėti ir nebenorėti. Pakeisti planus.
Man būdavo sunku ramiai išbūti, kai žmogus kažką pažadėdavo, o po to pranešdavo, kad persigalvojo ir nebenori kažkur eiti, kažką veikti ir pan. Tai keldavo pyktį, susierzinimą, nusivylimą. “Kaip jis šitaip gali sau leisti”
Nes aš sau nelabai tai leisdavau, o mus ypač erzina kituose tai, ko sau neleidžiam. Nesvarbu, nemiegojus, po sunkios darbo savaitės, jei pažadėjau, kad eisim vakarienės, tai mes eisim tos vakarienės. Ar būsiu geros nuotaikos? Greičiausiai ne. Suirzus ir pavargus. Be abejo. Bet juk pažadėjau 🤷‍♀️
Esu dėkinga tiems žmonėms, kurie leisdavo sau persigalvoti. Nepaisant, kaip tą būdavo nelengva priimti. Nes pati to išmokau vedama jų labai žmogiško pavyzdžio. Nes gyvenimas nutinka, ir gal vieną dieną tu labai norėjai tos kelionės, bet po kelių savaičių jauti, kad visas tavo vidus priešinasi tam. Ir galvoju, kad daug geriau pasakyti tiesą - “žinai, atsiprašau, bet persigalvojau, aš nebenoriu”, nei apsimesti ir daryti kažką per prievartą. Nes nieko gero per prievartą dažniausiai nesigauna. Ir brandus žmogus turi gebėti išgyventi nusivylimą, kai lūkesčiai neatliepiami.
Ir vis lengviau ir pozityviau darosi tą priimti kituose. “Kaip jis gali šitaip sau leisti” keičiasi į “ačiū, kad man tą pasakei, nenorėčiau, kad eitum/veiktum.. to visai nenorėdamas”.
Nekalbu apie dalykus už kuriuos esam prisiėmę atsakomybę, bet net ir tada galima kalbėti ir ieškoti išeičių, jei ta atsakomybė darosi kiek per sunki. O ir pasakyti tiesą, net jei ji nėra maloni ir patogi (kad kažko nebegaliu, nebenoriu), man taip pat yra apie atsakomybę, vietoj apsimetimo ir bandymo būti, kur visai nesinori būti. Nes tai vis tiek išlįs, tik bjauresnėmis formomis, per pasyvią agresiją, pavėlavimus, pamiršimus.

13/07/2025

Žmogaus laimė tokia didele dalim priklauso nuo to, kaip lengvai jis paleidžia tai, kas jam nebepriklauso, nepadeda, netinka. Nuolatos kažką gaunam, nuolatos kažką prarandam. Pabaigos ir nauji keliai seka vienas paskui kitą.
Kaip atpažinti, kur turi priimti praradimą, kad galėtum eiti toliau?
Mokytis surasti erdvės pabaigai, išgyventi ją.
Ilgai ieškoti ir surasti tą gražiausią akmenuką ir mesti jį į jūrą. Ir dar daug kartų pakartoti. Mokytis džiaugtis ir paleisti. Neįsikibti į gyvenimą, o jį gyventi.
Ir taip natūralu kartais norėti sugrįžti į tą save, kuris tikėjo, kad visi žmonės geri, ir gyvenimas turi būti gražus. Į vaikišką naivumą. Į pirmą meilę, kurios atrodė pasauliui užteks. Dar kartą pabėgti iš pamokų. Nerūpėti. Nežinoti. Sugrįžti į tą save dar neišmokusį bijoti.

Nuotrauka Laura Maar Photography

04/07/2025

“Per gerai, kad būtų tikra”

Tai, kaip aš patiriu kitą žmogų, priklauso ne tik nuo to, kaip jis elgiasi išoriškai, ką ir kaip jis kalba. Yra kita labai didelė ir nematoma patirties dalis – kas jis yra viduje, kokias mintis jis galvoja, kokius jausmus jaučia, kokie jo lūkesčiai, tikslai.
Žmogus gali elgtis ypač maloniai, rūpestingai, draugiškai, bet viduje jausti man pyktį, pavydą, turėti intenciją pasinaudoti manimi ir pan. Ir aš tą jausiu nesąmoningame lygmenyje – ši informacija iš pasąmonės mane pasieks per jausmus.
Būna, kad viskas lyg ir labai gerai, bet aš jaučiu tame „gerume“ nerimą, įtampą, nesaugumą.

Tai, kaip aš jaučiu kitą, dažnai pasako daug daugiau tiesos nei tai, ką matau ir girdžiu. Jausmai pasakoja man tiesą apie santykį.

Kuo labiau pažįstu save, kas esu ir kas nesu, tuo geriau galiu santykyje atskirti, kas yra mano, o kas yra kito žmogaus projekcija į mane.

Sielos Terapija

26/11/2025

14/11/2025

09/11/2025

02/11/2025

15/10/2025

04/10/2025

09/09/2025

25/08/2025

21/08/2025

13/07/2025

04/07/2025

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category