Sielos Terapija

21/02/2026

Sakoma, kad baimėje slepiasi truputis noro.
Kai bijau, kad kitas žmogus pamatys mane tikrą ir atstums, gali būti, kad aš bijau, jog jis pamatys mane ir pasiliks. Ir man iš tikrųjų teks būti santykyje su savo tikrumu ir kito žmogaus matymu manęs.
Ir tada aš negalėsiu slėptis savo dažnai nesąmoninguose įsitikinimuose – „manęs niekas nemyli“, „visi mane palieka/ atstumia“, „niekas manęs nesupranta“, „negaliu niekuo pasitikėti“.
Nesaugus prisirišimas nori artumo ir jo bijo. Bijo atstūmimo ir kartu nori jo, nes tai pažįstama ir dėl to saugu. Mus gąsdina tai, kas yra nepatirta, net jei tai yra daug sveikiau.

/ psichoterapeutė Laura /

20/02/2026

Malcolm & Marie. Filmas – elegija santykiui, kokio neturi būti. Bet jis yra.
Norėjosi išeiti su Marie ir parūkyti kartu. Apie skausmą, neteisybę, apie tą svorį, kai žinai, kad turi palaidoti fantaziją ir priimti sunkią realybę. Kad geriau nebus. Bus tik blogiau.
Šitas filmas toks iki kaulų smegenų paliečiantis. Jei esi išgyvenęs kažką panašaus. Su antra puse, šeima, draugais. Taip norisi paimti ją už rankos ir išeiti. Daugiau niekada.

Gerai, blogai, šiek tiek gerai, labai labai blogai. Trauminis ryšys. Kuris sukelia priklausomybę. Nestabili dinamika aktyvuoja tas pačias smegenų sritis kaip abstinencija, ir tai skatina siekti artumo, nors ryšys toksiškas. Sunkiausia išeiti iš nestabilaus santykio, nes jis maitina viltį, kuri dažnai yra stipresnė už realybę. Tenka išeiti ne tik iš santykio, bet palikti ir tai, kuo tikėjai.
Neigimas. Disociacija. Norisi užsimerkti ir nematyti. Bet neįmanoma nejausti.
Nuvertinimas, nepagarba, žeminimas.
Iškreipiama realybė – „tu ne taip viską matai/supranti“, „to nebuvo“, „tu tik įsivaizduoji, kad aš blogai elgiuosi“. Kai žmogus praranda pasitikėjimą savo vidine realybe – išeiti tampa beveik neįmanoma. Nes nebežinai, kas vyksta iš tiesų.
„Atsiprašymai“ norint gauti kažką. Netikri. Sumanipuliuoti.
Naudojimas jautrios informacijos apie žmogų, prieš jį patį. Sąmoningai. Kad įskaudintų. Sužeistų. Nubaustų už tiesą, kurią ji pradeda matyti apie jį.
Kartais žmogus būna šalia tavęs, kai tau blogai, ne dėl to, kad jam rūpi. Bet dėl to, kad jis nori pasijusti kažkuo geresniu. Arba nori pasigėrėti tavo kančia, kurią dažnai pats ir sukelia. Ir tuo mėgaujasi. Daug lengviau jaustis didesniu prieš suklupusį.
Traumos - patogi sąlyga smurtaujančiam žmogui manipuliuoti perkeliant atsakomybę ant kito. „Tu taip reaguoji/nepasitiki dėl savo vaikystės traumų“, „čia aš ne prie ko“, „tu viską pervertini dėl to, kas tau buvo“.
Sunkus filmas, kaip ir toks santykis. Ir čia nėra jokio kito sveiko sprendimo, kaip išeiti iš jo.
Ir tai ne tik apie santykį, tai apie ankstyvą gyvenimo patirtį nebūti mylimam už tai, kad tu tiesiog esi.

14/02/2026

Mylėti žmogų ir būti įsimylėjus viltį, kad tas žmogus kažkada pasikeis, yra du labai skirtingi dalykai.

Meilė neprašys išsižadėti savo svajonių.

Meilės neskauda.

Jos nereikia prašyti, kad būtų. Ji yra arba ne.

Mylėti kartais reiškia išeiti iš ten, kur nemyli.

12/02/2026

Bad Bunny fenomenas. Super Bowl pasirodymas. Pirma mintis pamačius šį pasirodymą – kad jis yra labai skaniai seksualus. Labai. Neįprastai vyriškai pop kultūrai ir stereotipiniam vyriškam seksualumui, kuris dažnai vaizduojamas agresyvus, užvaldantis, ir šiaip atstumiantis – „ateinu ir pasiimu“. Bad Bunny kviečia žaisti, švelniai, nekaltai, tai traukia. Jame susijungia vyriškumas ir švelnus moteriškumas, o pasaulyje, kuriame vis didėja susipriešinimas tarp vyrų ir moterų, to labai trūksta.
Sveikas, saugus, pasitikintis vyriškumas gali sau leisti būti pažeidžiamas, jautrus. Jam nereikia savęs įrodinėti destruktyviais būdais. Įrodinėjimas kalba apie kažko trūkumą, o ne turėjimą.
Jis didžiuojasi savo kultūra, jos neatsisako, kaip ir savo identiteto. Autentiškumas yra labai patrauklus dalykas.
Jis įtraukia socialines temas. Apjungia žmones, kultūrą, istoriją. Jis nėra tik pats sau fainas, šalia yra vietos ir kitiems. Jam nereikia draskytis dėl buvimo dėmesio centre, jis tą dėmesį turi ir dalinasi juo su kitais.
Desperacijos nebuvimas, pasitikėjimas savimi, transliuojama meilė žmonėms, šaknų ir savęs neatsižadėjimas sujungti su kūrybine išraiška yra tai, kas šiandien sukuria fenomeną. Ir mega pasaulinę žvaigždę.

06/02/2026

Tai, kaip išeinam iš santykio, kaip atsisveikinam, tiek daug pasako apie mus. Daug daugiau nei pradžia.
Visko būna gyvenime. Nesukrenta kortos, augam į skirtingas puses, išsiskiria keliai. Tiesiog nepaeina. Ir galima gražiai atsisveikinti, net jei nebeliko meilės, rasti bent atjautos.
Bet tiek kartų teko liudyti, girdėti apie atsisveikinimus, kai žmonės išsidrasko, užtrenkia duris taip, lyg niekada kartu nesėdėjo ir negėrė arbatos, žiūrėdami per langą ir kurdami svajones kartu. Lyg nežinojo vienas kito paslapčių, kurias skauda, ir tų, kurios reiškė gyvenimą. Ar nežadėjo, kad bus, pasiliks, mylės. Lyg niekada nebuvo apkabinti vienas kito. Atrodo, net nepastebėjai, kaip pasaulio dydžio meilė virto į neįmanomą neapykantą.
Kaip svarbu mokėti atsisveikinti.

01/02/2026

Filmas / Jay Kelly /

“Iš kur žinau, kad nenorėjai leisti laiko su manim?
Nes tu neleidai laiko su manim.” - atsakė jau suaugusi dukra tėvui.
Sakoma, kad niekada nėra per vėlu kažko mokytis, augti, manau taip ir yra. Bet santykiai, jie turi savo galiojimo datą, jie turi laiką, kuris kažkada baigiasi, ir nieko nebegali pakeisti, padaryti.
Tėvai ryšį su vaikais kuria, kai jie auga, atgaline data jo nesukursi. Vaikystėje neatliepti vaikų poreikiai negali būti kompensuoti suaugusiojo gyvenime, nes poreikis buvo ir jis buvo neatlieptas. Toks ir liks tame santykyje.
Filmas apie išoriškai sėkmingą, charizmatišką žmogų, kuris viduje tuščias meilės kitiems, egoistiškas. Viskas sukasi tik aplink jį, niekam daugiau nėra šalia vietos, kaip tikriems žmonėms, ne tik kaip funkcijos pildytojams.
Negebantis palaikyti jokio tikro, nuoširdaus santykio. Ir apie legalų vaikų norą nenorėti tėvo savo gyvenime.
Ar Jay nori dukrų savo gyvenime? Išoriškai taip, iš tiesų - ne. Jam tik reikia jaustis svarbiu, reikšmingu, o ne ryšio su savo vaikais. Ir tai kalba visas jo elgesys.
Kartais sveikiausias sprendimas nebesiekti ryšio ten, kur jo niekada nebuvo.

31/01/2026

Jei į kažką reikia labai stipriai įsikibti, kad išlaikytum šalia savęs, tai iš tiesų reikia paleisti.
Kaip ir tame pasakyme.
Jei žmogų reikia įkalbėti pasilikti, tai jis jau išėjo.

psichodinaminė psichoterapija Klaipėdoje / individuali • grupės • dailės terapija / gyd. psichiatrė, psichoterapeutė Laura ✨

25/01/2026

Tyla irgi yra atsakymas.
Kartais tai vienintelis atsakymas žmogui, kuris nenori išgirsti.

Būna santykių, kuriuose bandant komunikuoti, kas tau netinka, koks elgesys tave skaudina, kitas atliepia pasikartojančiomis frazėmis „aš nesupratau“, „tu ne taip pasakei“, “jei būtum geriau paaiškinus”, „tu per jautriai reaguoji“. Ir tada visa atsakomybė perkeliama tau – dar kartą paaiškinti, racionalizuoti, “įrodyti” savo jausmų pagrįstumą, rasti „teisingesnius“ žodžius.
Apsimesti kvailu, kai yra nepatogu suprasti, yra dažna manipuliacijos forma. Tai ne komunikacijos problema, o galios ir kontrolės.
Net mažas vaikas, kai jam pasakoma, kad jis įskaudino, sužeidė, gali sustoti, bandyti suprasti, atkreipti dėmesį, susirūpinti. Jam nereikia dešimties skirtingų paaiškinimų, vien iš mano neįžodintos reakcijos jis dažniausiai jaučia, kad padarė kažką netinkamo.
Todėl kai suaugęs žmogus nuolat „nesupranta“, „negirdi“, „nežino, ką padarė blogai“, tai dažniausiai nėra nesupratimas. Tai vengimas prisiimti atsakomybę ir noras elgtis taip, kaip nori jis, be pasekmių (idealiausiai, jei kaltas lieki tu).

Kartais sveikiausia pasakyti nieko.

/ psichodinaminė psichoterapija Klaipėdoje / individuali • grupės • dailės terapija / gyd. psichiatrė, psichoterapeutė Laura ✨

22/01/2026

“Vienas žmogus man sakė apie tave (kažką neigiamo), bet nenoriu sakyti kas“

Jei tai vyksta ale draugiškame santykyje, kokie klausimai turėtų kilti? Ne kas pasakė, ne kodėl.
Pirma, tai ką man dabar daryti su šita informacija?
Kodėl tu man tai sakai?
Vidiniai klausimai – ką tai sako apie tave ir mūsų santykį, jei žmogus jaučiasi patogiai kalbėdamas tau apie mane blogai?
Tai tu saugai žmogaus konfidencialumą, kuris kalba apie mane blogai? Bet niekaip nesaugai manęs. Tai kodėl tu man šitai sakai?

Tokia forma pateikta informacija yra pasyvi agresija. Dažna manipuliacijos forma siekiant sukelti abejonę savimi ir nesaugumą. Tai yra trikampio kūrimas – į santykį įvedamas nematomas trečias asmuo, perduodama kritika be galimybės ją patikrinti, atsakyti, apsiginti.
Gal net niekas nieko nesakė, gal žmogus tokiu būdu pasako, ką pats apie mane galvoja, numesdamas atsakomybę tam kažkam “kitam”.

/ psichodinaminė psichoterapija Klaipėdoje / individuali • grupės • dailės terapija / gyd. psichiatrė, psichoterapeutė Laura ✨

11/01/2026

Kai paklausiu klientų, kodėl atėjo pas mane, dažniausiai išgirstu, kad ieškojo terapeuto, kuris „nevyniotų į vatą“, būtų stiprus ir drąsus, „tai rekomendavo jus“. „Man jūs atrodot stipri moteris“, gal dažniausiai girdžiu. Ir sutinku su šitais apibūdinimais. Bet būti drąsiu, stipriu žmogumi yra pasirinkimas, dažnai nelengvas, dažnai gimstantis, kai nebėra ko daugiau rinktis. Arba kitas pasirinkimas yra būti auka ir vargti gyvenime, o aukos vaidmuo stipriai priklausomybę keliantis reikalas, kai pradedi tame klimpti, labai sunku išlipti.
Bet, kad ir koks stiprus būtų terapeutas, už kitą žmogų jis neturi jokios galios pasirinkti būti kažkokiu kitokiu, tai žmogaus atsakomybė ir galia.
Stiprybės ar pasitikėjimo savimi neperpilsi, kaip kraujo.
Paskutiniai metai yra sveikiausi ir ramiausi mano gyvenime, dažnai nuoširdžiai džiaugiuosi gyvenimu, bet tam reikėjo priimti labai nepatogius ir nelengvus sprendimus, pasirinkti nebebūti patogia kitiems savo sveikatos sąskaita, pasirinkti save dar ir dar kartą. Tai jokie ne stebuklai, tai ugdomos savybės, kiekvienas jas gali savyje auginti.
Geresnis gyvenimas nenukrenta iš dangaus.

/ psichodinaminė psichoterapija Klaipėdoje / individuali • grupės • dailės terapija / gyd. psichiatrė, psichoterapeutė Laura ✨

07/01/2026

04/01/2026

“Tu esi visas mano gyvenimas”.
Skamba romantiškai nebent filmuose, kai dar nesupranti tikros šitų žodžių reikšmės.
Suaugusių žmonių santykiuose, tai yra apie kopriklausomą dinamiką. Kai aš nenoriu gyventi savo gyvenimo ir prisiimti atsakomybės už jį, bet noriu, kad kitas neštų šitą atsakomybę. Tai našta, kuri iš pradžių gali atrodyti kaip meilė, bet ilgainiui tampa kalėjimu. Sveikame santykyje neturėtume jos nešti, tai slegia, riboja, atima džiaugsmą, laisvę. Tai artima natūraliai vaiko pozicijai, kai jis mažas ir visiškai priklausomas nuo tėvų, bet kai užauga, jo gyvenimas turi būti jo, namai turi būti jame, ne kituose. Kai sukuriu namus savyje, galiu kurti bendrus ir su kitu.

/ psichodinaminė psichoterapija Klaipėdoje / individuali • grupės • dailės terapija / gyd. psichiatrė, psichoterapeutė Laura ✨