Emocijų Centras, Taikos Prospektas 30-1A, Klaipeda (2026)

29/08/2023

Ruduo jau visai čia pat - neretai, kartu su pablogėjusiu oru atsiranda ir slogesnė nuotaika, mažiau energijos, o tai siejama su rudenine depresija. Tačiau, kartais suabejojama, ar tai tikrai galima vadinti depresija? 🤔🍂

🔹Moksliniai tyrimai rodo, jog sezoniniai pokyčiai tikrai gali būti susiję su pischologinės savijautos pablogėjimu.
🔹Saulės trūkumas, mažiau šviesos gali sutrikdyti mūsų cirkadinį (vidinio laikrodžio) ritmą, taip pat dėl blogesnio oro mažiau laiko leidžiame lauke ir daugiau būname namuose, po vasaros dažnam suintensyvėja darbo tempas, atsiranda nuovargis, jaučiasi vienišumas.
🔹Vieniems šie pokyčiai gali būti trumpalaikiai ir po kurio laiko normalizuotis, o kitiems - tai ilgiau užtrunkantis procesas.

Kaip išvengti rudeninės depresijos?

✅Efektyviausia prevencija - tinkamas poilsio ir miego režimas, mankšta, reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko praleisti gamtoje, praktikuoti streso valdymo metodikas, visavertiškai maitintis, galima išmėginti šviesos terapiją.
Reiktų nepamiršti ir įdomaus laisvalaikio - juk įvairiausi renginiai vyksta ir rudenį.

Susiduriate su psichologiniais sunkumais? Mes galime padėti: https://emocijucentras.lt/kontaktai/

23/08/2023

Tapatybę arba identitetą galima apibūdinti kaip savęs suvokimą per santykį su aplinkiniu pasauliu, žinias, įsitikinimus. Tapatybės pagrindu tampa tai, kuo save apibrėžiame gyvenime - tėvais, vadovais, gerais, maloniais ir t.t.

Tačiau, jei kažkuriuo metu šis pagrindas „susvyruoja“, žmogus susiduria su krize ir pradeda ieškoti atsakymų - kas aš esu, koks mano pašaukimas, tikslai, vertybės ir kt. Tai gali ištikti įvairiais gyvenimo etapais - nuo ankstyvos paauglystės iki brandaus amžiaus.

Kaip lengviau suvokti, kas esate? 🤔

☑Nusimatykite savo gyvenimo tikslą - ko norite pasiekti, kas daro jus laimingu, koks ir kuo norite būti?
☑Atraskite savo pašaukimą, hobį - pvz:. išbandykite naują veiklą.
☑Kokybiškai leiskite laiką su artimais žmonėmis - šeima, draugais, kuriais galite pasitikėti ir jaustis laisvai, savimi.

Jei jaučiate, jog nuolat kankinantys klausimai trukdo kokybiškam gyvenimui - kreipkitės į specialistą, kuris padės lengviau susivokti dėl išgyvenamų jausmų ir emocijų.

Registruotis konsultacijai: https://emocijucentras.lt/kontaktai/

15/08/2023

Emocinė higiena - tai mūsų dėmesys emocinei būsenai, jausmams ir jos turėtų būti laikomas kasdien. Dalinamės keletu patarimu, kaip tai padaryti. 🙂

✔Emocinei higienai svarbus emocijų suvokimas ir atpažinimas, kaip jos mus veikia.
✔Labai svarbu, kad išreikštume savo emocijas konstruktyviai. Gniauždami jas kenčiame, o konstruktyvus jų reiškimas gali padėti atsikratyti įtampos ir palengvinti emocinį gijimą.
✔Emocinei higienai palaikyti galima naudoti atsipalaidavimo metodus, sąmoningumo praktiką, fizinius pratimus, kūrybą, mėgstamą veiklą.
✔Ribų nustatymas yra labai svarbus emocinei higienai. Reikėtų suprasti, kada turime pasakyti „ne“ tam tikroms situacijoms ar žmonėms, kurie gali neigiamai paveikti mūsų emocinę gerovę.
✔Laikantis emocinės higienos svarbu sekti savo „vidinį dialogą” ir vengti griežtos savikritikos. Savęs priėmimas ir atjauta sau padeda jausti pozityvesnes emocijas.
✔Neigiamų ar nerimą keliančių naujienų bei socialinės žiniasklaidos turinio ribojimas padeda sumažinti emocinį stresą.

Laikantis emocinės higienos Jūs efektyviau susidorosite su iššūkiais ir mėgausitės geresne bendra emocine sveikata. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis savimonės, užuojautos sau ir įsipareigojimo reguliariai rūpintis savo emocine gerove.

Patiriate emocinių sunkumų? Pasikalbėkime: https://emocijucentras.lt/kontaktai/

08/08/2023

Emociniu valgymu vadinamas reiškinys, kai valgoma reaguojant į emocijas, o ne į tikrą fiziologinį alkį - siekiant numalšinti stresą, liūdesį, nerimą, beje, emocinį valgymą gali paskatinti ir laimės jausmas.

Kaip atpažinti emocinį valgymą?

☑Staigaus ir stipraus alkio pojūtis, net jei neseniai valgėte arba nejaučiate tipiškų fiziologinio alkio požymių.
☑Norisi nesveiko maisto, kuriame yra daug cukraus, riebalų, druskos.
☑Emocinis valgymas gali būti nesąmoningas, o tai reiškia, kad rizikuojate nepastebėti, ko ir kiek suvalgote.
☑Valgymas vienatvėje, kai yra gėda dėl savo mitybos įpročių.
☑️Kaltė ir apgailestavimas pavalgius.

Kaip sau padėti?

✔️Atkreipkite dėmesį į savo mitybos įpročius ir stenkitės būti atidesni maisto racionui. Prieš valgydami paklauskite savęs, ar tikrai jaučiate fiziologinį alkį, o gal už jo slypi emocijos?
✔️Atpažinkite emocijas, kurios sukelia emocinį valgymą, užsirašykite situacijas, įvykius ar jausmus, kurie tai skatina.
✔️Užsiimkite veikla, kuri padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, atlikite kvėpavimo pratimus, medituokite ar leisti laiką su artimaisiais, kalbėkitės su jais apie užplūdusias emocijas.
✔️Venkite maisto kaip apdovanojimo: nevartokite jo kaip atlygio ką nors pasiekus ar kaip būdo švęsti.
✔️Turėkite savo virtuvėje maistingus, naudingus maisto produktus ir sumažinkite perdirbtų maisto produktų vartojimą, valgykite reguliariai.
✔️Ieškokite profesionalios pagalbos: jei emocinis valgymas tampa nuolatine problema, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichologą bei dietologą.

Atminkite, kad norint pakeisti valgymo įpročius reikia laiko ir pastangų. Būkite kantrūs ir švelnūs sau bei švęskite mažas pergales ugdydami sveikesnį santykį su maistu.

Susiduriate emociniu valgymu? Registruokitės psichologo konsultacijai: https://emocijucentras.lt/kontaktai/

04/08/2023

Psichologinių konsultacijų nauda 😊

Žmogus yra sudėtingas sutvėrimas ir dažnai jam pačiam yra sunku paaiškinti savo jausmus ar emocijas. O vis greitėjantis gyvenimo tempas atneša dar daugiau iššūkių, todėl psichologo konsultacija gali padėti kiekvienam.

▶️„Emocijų centras“ – tai vieta, kurioje padedame jums geriau susipažinti su savo vidiniu pasauliu, išmokti atpažinti savo jausmus ir suprasti, kodėl taip jaučiamės.

☑Psichologo konsultacija padės išmokti valdyti savo emocijas. Jausmų atpažinimas ir supratimas, kodėl jie atsiranda, yra svarbus, norint augti emociškai, susitvarkyti savo psichologinę savijautą ir geriau jaustis fiziškai. Kartu atrasime tavo problemų šaknis ir padėsime jas įveikti.

ℹ️ Jeigu jaučiate, jog atėjo laikas pasikalbėti su specialistu, kviečiame registruotis konsultacijai: https://bit.ly/44Rtvt9

25/07/2023

Šiandien pozityvumui suteikiama itin didelė reikšmė ir iš pirmo žvilgsnio tai atrodo puiku.
Tačiau geros nuotaikos sureikšminimas gali turėti ir neigiamą pusę - liūdesio, skausmo ir kitų sunkių emocijų ignoravimą, o ne jų nebuvimą, todėl toks pozityvumas ilgainiui tampa kenksmingu. 😔

☑ Liūdesys, kaip ir bet kuri kita emocija yra visiškai normalus - jį reikia išgyventi, priimti.
☑ Ignoruojant ir slepiant nuo savęs neigiamas emocijas, jos lieka neišgyventos bei kaupiasi, o tuo pačiu, ilgainiui tampa dar sunkesnėmis ir sekinančiomis.
☑ Kai ignoruojamos neigiamos emocijos, ar dėl jų jaučiama kaltė, gėda, apsimetinėjama, jog „viskas gerai“, kyla grėsmė psichosomatinių sutrikimų pradžiai. Tad net jeigu apgausime save, kūno apgauti nepavyks ir jis atspindės tai, kas yra užgniaužta fiziniais sutrikimais.
☑ Objektyvus pripažinimas sau, ką jaučiame iš tikrųjų, padės suvokti kokia tų jausmų priežastis bei įgalins spręsti problemą jeigu ne patiems, tai su specialisto pagalba, o taip pat padės išsaugoti psichinę bei fizinę sveikatą.

ℹ️Reikalinga konsultacija? Daugiau informacijos: www.emocijucentras.lt

20/07/2023

Apatija - tai abejingumo būsena, kai nėra emocijų, jausmų bei tikslų. Žmogaus nedomina dalykai, kurie anksčiau kėlė susidomėjimą, jis apriboja bendravimą, profesinę ir kitas veiklas. 😒

Apatijos atsiradimo priežastimi gali būti:

☑per didelis krūvis darbe skatina emocinį perdegimą;
☑energijos ir jėgų trūkumas dėl sunkios ligos, vitaminų trūkumų ir kt;
☑ilgalaikė fizinė ir emocinė įtampa, stresas;
☑energijos nuosmukis, po ilgalaikio emocinio pakilimo.

Kaip įveikti apatiją? 💡

✔Apatija gali būti trumpalaikė, todėl šiuo atveju nereikia skubėti kreiptis į gydytoją. ✔Skirkite dėmesio poilsiui, patinkančiai veiklai, savistabai. Jei ši būsena užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Daugiau informacijos: www.emocijucentras.lt

14/07/2023

Žema savivertė - tai savęs nuvertinimas, nepasitikėjimas, jausmas, kad esi prastesnis už kitus. ❕
Savivertė formuojasi nuo pat mažens - santykyje su tėvais, kitais artimais žmonėmis. Jei vaikystėje dažnai girdima kritika, kyla grėsmė nepasitikėjimui savimi užaugus - kas tai dar gali lemti?

☑Menkos savivertės priežastimi gali tapti: bausmės, nesirūpinimas, išnaudojimas, nepriežiūra, verčiantys vaiką prastai save vertinti;
☑žemą savivertę paskatina ir negalėjimas atitikti bendraamžių ar tėvų lūkesčių, nesėkmės;
☑vaikystė be palaikymo, paskatinimo, pagyrimo, asketiška, taip pat formuoja žemos savivertės nuostatas.

Susidūrus su menkos savivertės jausmu vyresniame amžiuje būtina kreiptis į specialistus: psichologą, psichoterapeutą, kurie padės labiau suvokti save, savo gebėjimus ir teigiamą vertinimą.

Domina konsultacija? Daugiau informacijos: www.emocijucentras.lt

10/07/2023

Ar depresija gali pasikartoti? 🤔

Taip, šis sutrikimas linkęs kartotis. Statistika rodo, jog net ir įveikus šią ligą, po kurio laiko sunkumai gali sugrįžti 50-80% sirgusių. Kokios priežastys gali tai lemti?

☑Nepaikeitę seni mąstymo ar elgesio įpročiai;
☑pasikliaujama vien medikamentais arba vos pradėjus gerėti būklei vėl nustojama savimi rūpintis;
☑kartojasi ir išimtiniais klinikiniais atvejais.

Ką daryti, siekiant ilgalaikio psichologinio stabilumo?

Remisija (laikas, kai simptomai sumažėja ir vėl jaučiamasi gerai) - pats tinkamiausias laikas ugdyti stabilesnę psichologinę būseną: stebėti save, ugdytis sveikesnės gyvensenos įpročius (fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba), keisti ydingus mąstymo bei elgesio įpročius.

Domina psichologo konsultacija? Daugiau informacijos: www.emocijucentras.lt

05/07/2023

Intensyvėjantis gyvenimo ritmas ir kasdieniai iššūkiai dažną priverčia susidurti su psichologinėmis problemomis. Vis daugiau žmonių kreipiasi į psichologus, todėl neišvengiamai daugėja ir įvairių mitų apie specialistų pagalbą. Dalinamės dažniausiai sutinkamais. 👇

☑Psichologo pagalba - silpnumo ženklas. Tai visiškai netinkamas požiūris - patartina visiems rūpintis savo emocine būkle, o susidūrus su problemomis, reiktų kreiptis į specialistus, nes nuo mūsų psichologinės būsenos priklauso kaip kokybiškai galėsime rūpintis savimi bei kaip lengvai įveiksime kylančias įvairias gyvenimiškas situacijas.
☑Psichologo pagalba reikalinga tik esant itin rimtoms problemoms. Nereikia laukti, kol problemos taps rimtomis, patartina kreiptis pagalbos jau pajutus pirminius požymius.
☑Psichologas pasakys kaip išspręsti problemas. Psichologas padės geriau pažinti save, kylančius jausmus, emocijas, palaikys pokyčių procese, tačiau sprendimų priėmimo galią jis visada palieka žmogui. Norint pasiekti teigiamų pokyčių, reikėtų noro bei valios spręsti kylančius sunkumus bei bendradarbiauti su specialistu. Pokyčių procesas gali užtrukti, tačiau to nereiktų bijoti, juk svarbiausia, kad nesikartotų tie patys sunkumai.
☑Psichologas negali suprasti kito, nepažįstamo asmens jausmų, išgyvenimų. Psichologai tokie patys žmonės kaip ir visi kiti (sutikime, dažnas mūsų gebame įsijausti į pasakojančio žmogaus istoriją bei jį suprasti), tačiau jie dar gali ir kvalifikuotai padėti žmogui, nes turi tam skirtą išsilavinimą. Specialistai tikrai geba suprasti ir užjausti pacientą, o tada ir pritaiko reikiamą metodą, kuris jam padėtų.

Domina konsultacija? Daugiau informacijos: www.emocijucentras.lt

30/06/2023

Turbūt ne kartą esate girdėję – esi tai, ką valgai. Ir tai yra tiesa!

Mūsų mitybos įpročiai turi daug įtakos ir mūsų emocinei savijautai. Tai apima ne tik tai ką valgome, bet ir kaip tą darome. Pavyzdžiui, skubotai suvartotas greitas maistas ar valgymas be malonumo gali sukelti blogą nuotaiką ir savijautą. Tokiu atveju galime jaustis nepatenkinti, nusivylę savimi ar liūdni, o tai ilgainiui gali prisidėti prie įvairių sutrikimų. 🤯

Tačiau visgi, kokie yra populiariausi maisto produktai, kurie daro tiesioginę įtaką gerai sveikatai?

🍫 Juodasis šokoladas - jis išskiria serotoniną (neuromediatorių) mūsų smegenyse, o tai mažina streso hormonų lygį, lemia pagerėjusią nuotaiką ir sukelia atsipalaidavimo jausmą.
🍉 Daržovės, vaisiai ir uogos - įvairūs tyrimai rodo, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su geresne psichikos sveikata, mažesne depresijos rizika.
🍞 Visagrūdžiai produktai - tokie maisto produktai yra svarbūs žarnyno mikrobiotai, kurie turi teigiamos įtakos ne tik virškinimui ir imuninei sistemai, bet ir psichikos sveikatai.

Žmogaus organizmas yra vientisa sistema, todėl gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Svarbu rinktis subalansuotą mitybą bei vartoti įvairius maisto produktus, kurie organizmą aprūpins reikiamomis maisto medžiagomis ir padės palaikyti gerą savijautą. 💪

21/06/2023

Darbe atsisakėte atlikti užduotį, kuri nėra įtraukta į jūsų darbo pobūdį ir dėl to jaučiatės kaltas? Atsisakėte padėti draugui, nes norite pailsėti ir jus pradeda graužti kaltės jausmas?😰 Tas paslaptingas kaltės jausmas, kuris verčia jaustis blogai, aplanko tikrai ne vieną. Tačiau kuomet jis jau yra perdėtas ir žalingas?🤔

👉Kuomet kaltės jausmas atsiranda atsisakius daryti tai, kas mums kenkia psichologiškai, finansiškai ar net fiziškai.
👉Kai kaltė jaučiama atsisakius atlikti veiksmus, prieštaraujančius mūsų moralinėms vertybėms.
👉Kai bandydami išvengti kaltės, pamirštame savo poreikius, savo laisvą laiką ar pomėgius.
👉Kai jaučiame kaltę dėl dalykų, kurie nepriklauso nuo mūsų ar mūsų sprendimų.

Perdėtas kaltės jausmas gali peraugti į depresiją, nepasitikėjimą ar savęs nuvertinimą, dėl to kovoti su juo yra būtina. Vienas iš būdų tai padaryti – mokytis nusibrėžti asmenines ribas.🛑 Nors tai padaryti nėra lengva, tačiau kamuojantis kaltės jausmas gali pakenkti daug labiau.

Emocijų Centras

29/08/2023

23/08/2023

15/08/2023

08/08/2023

04/08/2023

25/07/2023

20/07/2023

14/07/2023

10/07/2023

05/07/2023

30/06/2023

21/06/2023

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category