Diplominį darbą gimnazijoje pašventė filosofinio mąstymo psichologijai. Vienos universitete studijavo psichologiją, vėliau čia išsirinko neurologijos ir psichiatrijos specializaciją. Labai giliai studijavo savižudybes ir depresiją. Ankstyvoji Viktoro Franklio patirtis formavosi Zigmundo Fraido (1870 – 1937) ir Alfredo Adlerio ( 1870 – 1937) įtakoje. Tačiau vėliau jis nutolo nuo jų požiūrio. Fran
klio nuomone, žmoguje galima pamatyti ne tik malonumo ar valdžios troškimą, tačiau ir prasmės siekį. Prasmė žmogui, net būnant ekstremaliose koncentracijos stovyklos sąlygose, turėjo būti besąlygiška, apjungianti savyje ne tik gyvenimo, bet ir kančios, bei mirties prasmę. Viktoras Franklis tikėjo, kad prasmingas požiūris į patiriamas gyvenime kančias, padeda išgyventi. Jis dirbo psichiatrijos skyriuje, vadovavo neurologijos klinikai ir įkūrė psichohigienos tarnybą sergantiems ir tiems, kas prarado norą gyventi. Būdamas talentingu mokslininku ir puikiu pedagogu, skaitė paskaitas miego sutrikimų, kūno ir sielos, medicininį dvasios palaikymą, nervų sistemos sveikatos, egzistencinių problemų psichoterapijoje ir socialinės psichologijos temomis. Jis paviešino daugiau nei 32 knygas, kurių daugelis buvo išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Viktoras Franklis skaitydamas paskaitas bei vesdamas seminarus aplankė daugelį šalių ir 29 kartus buvo apdovanotas garbės daktaro laipsniu. Franklio mokinys, habilituotas filosofijos ir medicinos mokslų daktaras A. Lenglis, 10 metų dirbo kartu. A.Lenglis, praktikuojantis psichoterapeutas, dirbdamas su klientais, pastebėjo, kad trūksta metodikos, kaip klientą atvesti prie sąmoningo ir prasmingo jo problemos sprendimo. To nebuvimo pasekmė - 4 fundamentalių motyvacijų metodika. Franklis sukūrė „Logoterapiją“, kaip į prasmę orientuotą konsultavimo ir terapijos formą, o egzistencinė analizė yra sąlygų, būtinų gyvenimui, kuriame vertybės turi savo vietą ir kuris yra savaime formuojamas bei orus, analizė. Egzistencinės analizės tikslas yra ugdyti savo suvokimą ir individualų aktyvumą (gebėjimą atsiduoti) savo patirtyje, santykiuose ir veiksmuose. Tai reiškia, kad egzistencinė analizė nagrinėja asmens prasmingo egzistavimo sąlygas ir prielaidas tais atvejais, kai jas blokuoja psichologinės ligos arba bėdos. Egzistencinė analizė gali būti apibrėžiama, kaip fenomenologinė ir į asmenybę orientuota psichoterapija, kurios tikslas yra nukreipti žmogų į laisvą savo psichinio bei emocinio gyvenimo patirtį, priimti autentiškus sprendimus ir atrasti tikrai atsakingą elgesio su savimi ir pasauliu bū
