Psichoterapeutas ir aš

Psichoterapeutas ir aš Psichoterapija - tai būdas geriau pažinti save, atrasti gyvenime naujų spalvų, išgyventi liūdesį, nerimą, suprasti kodėl vieni ar kiti dalykai kartojasi.

Tai nuostabus pažinimo kelias, keičiantis gyvenimą. Vytautė Račkauskaitė. Geštalto psichoterapijos praktikė.

Sena gera knygų rekomendacija grįžta. Laukėte ? 😃 Orai vis dar nelabai lepina šiluma, todėl vakarais vis dar norisi susi...
21/05/2026

Sena gera knygų rekomendacija grįžta. Laukėte ? 😃

Orai vis dar nelabai lepina šiluma, todėl vakarais vis dar norisi susisukti į pledą, pasidaryti arbatos ir bent trumpam sustoti su gera knyga.

Šį kartą mano rankose – Irvin D. Yalom ir Benjamin Yalom knyga „Širdies valanda“.

Yalom man visada patinka tuo, kad jo knygose labai daug tikrumo. Ne sausos teorijos, o gyvas žmogus, santykis, jausmai ir priminimas, kaip stipriai mums vieniems kitų reikia.

Ši knyga labai gražiai kalba apie ryšį. Apie buvimą su kitu žmogumi ne tobulai, o tikrai. Apie gebėjimą girdėti, jausti, būti šalia.

Ir turbūt todėl skaitant vėl priminė labai paprastą dalyką - žmogų dažniausiai gydo ne tobuli atsakymai. Žmogų gydo ryšys.

Jei ieškote knygos lėtesniam vakarui ir mėgstate psichologines, gilias, bet labai žmogiškas knygas - labai rekomenduoju.

O jūs šiuo metu ką skaitote?

Noriu išduoti paslaptį. Ar žinojai, kad žmogus gali labai ilgai apsimetinėti, kad jam viskas gerai. Šypsotis. Dirbti. Rū...
19/05/2026

Noriu išduoti paslaptį. Ar žinojai, kad žmogus gali labai ilgai apsimetinėti, kad jam viskas gerai. Šypsotis. Dirbti. Rūpintis kitais. Funkcionuoti. Bet kūnas labai dažnai išduoda tiesą anksčiau nei pats žmogus pasiruošęs ją pripažinti.

Kabinete dažnai matau žmones, kurie sako: nežinau kodėl taip pavargau, atrodo nieko blogo nevyksta, lyg ir viskas gerai, bet nebėra jėgų. Ir tada po truputį pradedi matyti ženklus, kad kūnas jau seniai gyvena įtampoje. Kaip ?

✔️Sukąsti žandikauliai - kartais žmogus net nepastebi, kaip stipriai įtempęs veidą. Ryte atsibunda pavargęs, skauda galvą, dantis, kaklą. Kūnas lyg visą naktį nebūtų ilsėjęsis.

✔️Negilus kvėpavimas - atrodo kvėpuoji, bet iki galo neįkvepi. Lyg kūnas vis dar kažkur skubėtų. Labai dažnai įtampoje žmogus net nesupranta, kad kvėpavimą sulaiko beveik visą dieną.

✔️Nuolatinis nuovargis - ne tas, kuris praeina po savaitgalio. O tas, kur žmogus pavargsta net nuo paprastų dalykų. Kartais tai ne tinginystė. Tai nervų sistema, kuri per ilgai buvo budėjimo režime.

✔️Sunku atsipalaiduoti - net ilsintis ranka siekia telefoną. Tyloje pasidaro nejauku. Atsiranda jausmas, kad reikia kažką veikti, kažkur bėgti, kažką kontroliuoti.

✔️Kūnas visada pasiruošęs - pakelti pečiai, įtemptas pilvas, jautrumas garsui, dirglumas, lyg viduje kažkas nuolat lauktų pavojaus, nors aplink ramu.

Blogiausia, kad žmogus po truputį pripranta taip gyventi. Įtampa tampa norma.
Ir kartais tik terapijoje pirmą kartą pamato: kiek daug metų buvo pavargęs.

Ar bent vieną iš šių ženklų atpažįsti savyje?
Jei taip - gal tavo kūnas jau labai seniai bando kažką pasakyti.

Dvi disciplinos, kurias labai myliu ir kurios mano gyvenime eina koja kojon - geštalto psichoterapija ir joga. Jos abi m...
14/05/2026

Dvi disciplinos, kurias labai myliu ir kurios mano gyvenime eina koja kojon - geštalto psichoterapija ir joga. Jos abi man vis labiau primena vieną labai svarbų dalyką: žmogaus neįmanoma padalinti į kūną ir protą.

Tačiau labai ilgai gyvenome taip, lyg tai būtų du atskiri pasauliai. Vienur mintys ir emocijos, kitur - kūnas. Nors iš tikrųjų viskas vyksta kartu.

Pastaruoju metu vis dažniau konsultacijose girdžiu žmones sakant: Aš labai noriu išeiti pasivaikščioti, pajudėti, pailsėti… bet negaliu. Ir po to dažnai ateina didžiulė kaltė. Žmogus pradeda save spausti, pykti ant savęs, galvoti, kad yra tingus ar nemotyvuotas. Tačiau kartais problema yra ne valioje.

Kartais žmogaus kūnas tiesiog jau labai ilgai gyvena įtampoje. Konsultuodama matau, kaip žmonės geba labai gerai kalbėti apie savo jausmus. Pasakyti: man neramu, esu pavargęs, jaučiu daug įtampos, bet tuo pačiu metu jų kūnas būna visiškai sustingęs, suspaustas žandikaulis, įtempti pečiai, sulaikytas kvėpavimas ir labai dažnai žmogus to net nepastebi.

Mūsų visas gyvenimas yra judėjimas. Nuolatiniai energijos mainai. Emocija taip pat yra energija. Labai stipri energija ir kai ji ilgą laiką lieka sulaikyta, užspausta ar ignoruojama, ji niekur nedingsta. Ji lieka kūne. Kartais nuovargio pavidalu, kartais nerimu, kartais įtampa, o kartais žmogus tiesiog nebeturi jėgų net pasirūpinti savimi.

Todėl man terapija nėra tik apie kalbėjimą. Ji yra apie mokymąsi vėl kvėpuoti, judėti, jausti savo kūną ir po truputį sugrįžti į save.

Gal nori pakvėpuoti drauge?

Aš esu psichoterapeutė, bet……aš irgi susipykstu su vyru.…scrollinu telefone ilgiau, nei norėčiau.…būna dienų, kai tingiu...
12/05/2026

Aš esu psichoterapeutė, bet…

…aš irgi susipykstu su vyru.
…scrollinu telefone ilgiau, nei norėčiau.
…būna dienų, kai tingiu sportuoti.
…kartais pavargstu nuo žmonių.
…ir ne visada mano gyvenimas atrodo labai zen 😄

Ir žinot ką?

Psichoterapija nereiškia tobulo žmogaus.
Ji nereiškia, kad nebejauti pykčio, nuovargio ar nerimo.

Man atrodo, kad terapija labiau duoda ne tobulumą, o sąmoningumą.
Gebėjimą save pastebėti, suprasti ir greičiau sugrįžti į save.

Nes mes visi pirmiausia esame žmonės.

07/05/2026

Kuo daugiau dirbu su žmonėmis, tuo aiškiau matau vieną dalyką.

Žmogui labiausiai reikia ne daiktų, ne dar vieno pirkinio, tobulo namo ar idealaus gyvenimo. Žmogui labiausiai reikia ryšio.

Jausti, kad kažkas tavęs laukia, kad gali kažką apkabinti, pasakyti myliu ir tai jausti iš tikrųjų. Nes būtent santykyje mes dažniausiai nusiraminame. Santykyje gyjame. Santykyje vėl pajuntame save.

Ir visai nesvarbu, ar tai mylimas žmogus, draugas ar šuo, kuris džiaugiasi tau grįžus namo. Kartais tie maži momentai ir yra tikrasis gyvenimas.

Ne dideli įvykiai, ne kažkas įspūdingo, o labai paprastas jausmas - būti šalia ir jausti ryšį.

Ir gal todėl žmogui nieko nėra svarbiau už tai, ko negali nusipirkti.

Pritartum?

Savaitgalį buvo Mamos diena ir susimąsčiau ne tik apie tas, kurios laiko vaikus už rankos, bet ir apie tas, kurios jų ne...
05/05/2026

Savaitgalį buvo Mamos diena ir susimąsčiau ne tik apie tas, kurios laiko vaikus už rankos, bet ir apie tas, kurios jų neturi.

Ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad negalėjo, gal prarado, gal laukė per ilgai, nes gyvenimas susiklostė kitaip.

Apie tas, kurios kiekvienais metais šią dieną pasitinka su šypsena išorėje ir tyla viduje. Juk kartais skaudžiausi dalykai nutinka ne iš blogos valios:

„Na tai kada vaikai?“
„Jums jau laikas…“
„O anūkų dar nesulauksim?“

Atrodo - paprasti klausimai, be blogos intencijos, bet kažkam tai gali būti ne klausimas, o žaizda.

Klausimas, kuris primena tai, ko nėra arba tai, kas buvo prarasta.

Ir niekada nežinai, ką žmogus išgyvena už savo tylos.Gal jis eina per gydymus. Gal jis gedėjo. Gal jis kiekvieną mėnesį vėl iš naujo renka save.

Todėl kartais didžiausia pagarba - neklausti, neprognozuoti.

Vaikų klausimas nėra pokalbio tema. Tai - labai asmeniška gyvenimo dalis ir tik du žmonės geriausiai žino: kada ar kodėl.

Ne visos istorijos matomos iš išorės ir kartais meilė reiškia palikti erdvės.

30/04/2026

Kaip ir žadėjau - rodau, kaip kvėpuoti taisyklingai.
Tai vienas iš gegužės iššūkio pratimų, kuriam skirsi apie 3 minutes per dieną.

Atrodo labai paprasta, bet kvėpavimas tiesiogiai veikia tavo nervų sistemą.
Jis padeda sumažinti įtampą, nuraminti mintis ir grąžina tave į čia ir dabar.

Dažnai net nepastebime, kad kvėpuojame paviršutiniškai ir nuolat esame įsitempę, o kai sąmoningai sulėtini kvėpavimą - kūnas gauna signalą, kad gali atsipalaiduoti.

Todėl tai yra pirmas žingsnis.Labai paprastas, bet labai svarbus.

Pabandom?

29/04/2026

Kviečiu tave į pasimatymą su savimi.

Ne vieną kartą. O kiekvieną rytą visą gegužės mėnesį.

Žinau, kaip dažnai sakome, kad neturime laiko. Kad ryte skubame. Kad yra svarbesnių dalykų.

Bet ar tikrai neturi 10 minučių sau?

Ne kitam. Ne darbams. Sau.

Nuo gegužės 1 dienos kviečiu tave į labai paprastą iššūkį:

🌿 3 minutės kvėpavimo
🌿 7 minutės judesio (saulės pasveikinimas)

Tik tam, kad pradėtum dieną su savimi, o ne nuo skubėjimo.

Ir pažadu - jei pabandysi, labai greitai pajusi skirtumą. Daugiau ramybės. Daugiau aiškumo. Daugiau savęs savo dienoje.

Ar prisijungsi?

P.S. Kvėpuoti ir pasitikti saulę išmokysiu kituose video 😍

Rytojus nėra prižadėtas. Niekam iš mūsų.Ir nors tai skamba šiek tiek nepatogiai, šitoje mintyje yra labai daug gyvybės. ...
27/04/2026

Rytojus nėra prižadėtas. Niekam iš mūsų.

Ir nors tai skamba šiek tiek nepatogiai, šitoje mintyje yra labai daug gyvybės. Mes dažnai užsisukame savo sunkumuose, principuose, senose istorijose, santykiuose, kurie neveikia. Kasdienybėje, kuri jau seniai nebedžiugina.

Gyvename lyg viskas dar priešakyje. Lyg dar bus laiko sustoti, pakeisti, pradėti kitaip, bet gyvenimas vyksta ne tada.

Jis vyksta čia.
Dabar.
Su tuo, ką turi šiandien.

Nuostabus dalykas, kad žmogaus gyvenimas yra laikinas. Tai padaro jį labai vertingu.
Ir jei šią akimirką leistum sau sustoti. Pajustum savo aplinką, savo kūną, kvėpavimą, žemę ant kurios stovi ir užduotum sau klausimą, ko man reikia, kad būčiau nors truputį laimingesnis?

Kartais pakanka labai mažo žingsnio, bet būtent nuo jo viskas ir prasideda. Ruošiu Jums gegužės mėnesio iššūkį. Tikiuosi, kad prisijungsite.

Vytautė

Kontrolė atsiranda žmogaus gyvenime iš patirto nesaugumo. Kai nesaugu - norisi sukontroliuoti viską kas aplinkui: namus,...
23/04/2026

Kontrolė atsiranda žmogaus gyvenime iš patirto nesaugumo. Kai nesaugu - norisi sukontroliuoti viską kas aplinkui: namus, vaikus, santykius, jausmus ir pan.

Ta nėra blogas dalykas, vienaip ar kitaip tai tarnauja žmogaus gyvenime, saugo nuo skausmo. Tačiau ilgainiui, tai pradeda varginti, sukelia įtampą, nerimą, stresą, nepasitenkinimą aplinka ir savimi.

Kabinete labai dažnai girdžiu: “Aš viską apgalvoju, planuoju, stengiuosi padaryti gerai, bet kuo daugiau galvoju - tuo mažiau suprantu, ko noriu.“ Mes galvojame, kad kontrolė padės. Kad jei viską susidėliosime, turėsime aiškias linijas, bus lengviau, bet dažnai nutinka priešingai.

Prisimink paprastą situaciją parduotuvėje. Norėjai nusipirkti kažką greitai - tarkim, jogurtą ar duoną, bet staiga pradedi lyginti: kuris geresnis, sveikesnis, ar tikrai šito noriu, gal geriau kitą? Ir po kelių minučių jau nebeaišku net, ko atėjai.

Arba kai nori kažką pasakyti, bet sustoji. Pradedi galvoti - kaip nuskambės, ką pagalvos, ar čia tinkama ir galiausiai pasakai ne tai, ką jauti, o tai, kas atrodo teisinga.

Kontrolė dažnai atrodo kaip saugumas, bet ji tyliai atima vieną labai svarbų dalyką - ryšį su savimi, nes kai viską bandai suprasti protu,
tu nustoji klausytis, ką jauti.

Pokytis prasideda nuo pastebėjimo. Galima save pagirti ir paglostyti, kad pastebiu, kai kontroliuoju. Ir net paklausti savęs, o kaip norėčiau, kad būtų?

Kaip manai, ar kontrolė yra užvaldžiusi tave?

Address

Kanto Gatvė 28
Klaipeda
92237

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichoterapeutas ir aš posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Psichoterapeutas ir aš:

Share

Category