Porų, šeimos psichoterapija ir psichologinis konsultavimas

Porų, šeimos psichoterapija ir psichologinis konsultavimas Psichologės/ Porų,šeimos psichoterapijos praktikės
Vaida Tel.+370 624 88783
Giedrė Tel.+370 684 81999

18/10/2023
01/10/2023
18/08/2023

ŠEIMA SU MAŽAMEČIU VAIKUŠiuo šeimos gyvenimo ciklo metu kyla daug baimių susijusių su naujo šeimos nario atsiradimu. Pvz...
29/05/2023

ŠEIMA SU MAŽAMEČIU VAIKU

Šiuo šeimos gyvenimo ciklo metu kyla daug baimių susijusių su naujo šeimos nario atsiradimu. Pvz. ar pora sugebės pasirūpinti vaiku, ar bus iš naujo pasiskirstomos pareigos, atsakomybės tarp suaugusiųjų, ar bus iš naujo perdėlioti prioritetai, ko teks atsisakyti bei kokie toliau bus santykiai poroje.

Tam, kad šis gyvenimo periodas būtų kuo mažiau keliantis nerimą, reikia abiejų sutuoktinių pasiruošimo vaiko gimimui ir jo integravimui į šeimą. Būtina pasikalbėti apie kylančias baimes, išsiaiškinti kokios pagalbos vienas iš kito tikisi ir kokie abiejų lūkesčiai dėl vaiko auginimo, auklėjimo bei tarpusavio santykių.

Dažniausiai moterys sustabdo savo karjerą ir atsiduoda vaiko auginimui, kol vyrai dirba. Bet ilgainiui moterims atsiranda poreikis palaikyti kontaktą su „suaugusiųjų pasauliu“, todėl moterys gali tapti nepatenkintos vyru ir netgi pavydėti jam jo galimybės dalyvauti socialinėje aplinkoje, todėl svarbu išspręsti karjeros, darbo bei namų ruošos darbų pasiskirstymo klausimus. Gebėti tiek vyrui, tiek moteriai atsitraukti iš esamos rutinos ir leisti sau tinkamu būdu atsipalaiduoti, atgauti jėgas.

Įveikus šiuos iššūkius susijusius su vaiko gimimu, šeima gali tinkamai toliau funkcionuoti ir pereiti į kitas šeimos gyvenimo ciklo stadijas bei pasiruošti naujų iššūkių įveikimui.

Pagal Halley yra išskiriamos 8 šeimos gyvenimo ciklo stadijos. Kiekviena šeima išgyvena jas ir susiduria su kiekvienos s...
12/05/2023

Pagal Halley yra išskiriamos 8 šeimos gyvenimo ciklo stadijos. Kiekviena šeima išgyvena jas ir susiduria su kiekvienos stadijos užduotimis ir iššūkiais.

Gebėjimas šiuos iššūkius sėkmingai įveikti nulemia mažesnę simptominio (probleminio) elgesio tikimybę šeimoje ir šeimos nariai įgyja reikalingas kompetencijas.

Pvz., šeimai augant ir atsirandant naujiems nariams, turi keistis šeimos tarpusavio bendravimas (sąveikos). Tėvai ir vaikai turėtų persvarstyti galios ir autonomijos klausimus. Jei taip yra, vaikai tampa savarankiškesni, plečiasi jų ribos, o tėvai išmoksta atsitraukti, daugiau duoti erdvės vaikams ir atsigręžti vis labiau į savo poreikius, taip atliepdami ir vaikų poreikius.

18/04/2023

Šeima ateidama į terapiją atsineša savo šeimos suvokiamą realybę apie santykius. Ji būna tokia įprasta ir jiems priimtina, kad net sunkiai įsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip.

Tam, kad vyktų pokyčiai, šeima turi “mesti iššūkį” savo realybei. Tai reiškia, kad senoji tvarka, kuri neveikia, turi būti sugriauta tam, kad būtų galima sukurti naują. Tai nėra lengva, nes nauja tvarka yra nepažinta ir kelianti nepasitikėjimą.

Įprasta manyti, kad “blogiausiai” besielgiantis šeimos narys yra pagrindinė problema, todėl norima jį pakeisti (Pvz. Vaikas nesimoko mokykloje, todėl tėvai ieško įvairiausių būdų kaip priversti vaiką mokytis), bet atmetus nusistovėjusį suvokimą apie tai, kad reikia keisti tik problematiškiausią šeimos narį, galima pastebėti, kas iš tikro slypi šeimos narių bendravimo sąveikose ir elgesio modeliuose, kuriuos jie naudoja ir kaip jie veikia kiekvieną iš narių (Pvz. Tėvai anksčiau namuose beveik nebendraudavo, pykdavosi, buvo galvojama apie skyrybas. Vaikui pradėjus nebesimokyti, tėvai susivienyjo, pradėjo tarpusavyje bendrauti, skirti daugiau laiko vaikui).

Šeimos narys, kuris yra nurodomas kaip “problema”, nesąmoningai “aukojasi”, kad išlaikytų šeimą, norimą jos tvarką bei elgesį (T.y. Vaikas nesimoko, kad tėvai ir apskritai visa šeima taptų artimesni). Tokia tvarka yra naudinga visiems šeimos nariams (Pvz. Vaikas gauna tėvų dėmesį, rūpestį, nebereikia nuolatos klausytis tėvų pykčių. Tėvai pagaliau gali vienas su kitu bendrauti be pykčių ir turėti bendrą tikslą, nėra laiko galvoti apie skyrybas, tampa artimesni su vaiku).

Nutraukus nusistovėjusį elgesį, terapijos metu bandoma kurti kitokį, veiksmingesnį (Pvz, Vaikui nebūtina nesimokyti, kad šeimos nariai būtų artimesni).

Ieškant ir analizuojant šeimos realybę, įvairias sąveikas tarp šeimos narių, keičiant jas, atsiranda vietos norimiems pokyčiams.

Kiekvieną dieną mes gauname patarimų, nuomonių apie save. Žmonės dažnai bando mums pasakyti, ką mes sugebame, o ko ne. I...
06/04/2023

Kiekvieną dieną mes gauname patarimų, nuomonių apie save. Žmonės dažnai bando mums pasakyti, ką mes sugebame, o ko ne. Ir tai tampa problema, kai absoliučiai priskiriame sau kitų žodžius ir jais patikime, ir bandome prie jų prisitaikyti!

AKLIGATVIAI, Į KURIUOS GALIMA PATEKTI PO SKYRYBŲPo skyrybų (draugystei ar santuokai nutrūkus) dažnai imamasi įvairiausių...
27/03/2023

AKLIGATVIAI, Į KURIUOS GALIMA PATEKTI PO SKYRYBŲ

Po skyrybų (draugystei ar santuokai nutrūkus) dažnai imamasi įvairiausių būdų įrodyti sau ir kitiems, kad mums “viskas gerai”, t.y., kad nesikankiname, nepykstame, nejaučiame kaltės ir pan. Svarbu, kad tik neskaudėtų! Baisu kitam save parodyti, nes dažnai manoma, jog tai mus žemina, nuvertina, tarsi daro “prastesniais” už kitus. Būdai, padedantys išvengti susitikimo su savo jausmais, ir yra tie akligatviai, kuriuose kartais slepiamės:

1. “GELEŽINIS ŽMOGUS”. Į šį akligatvį patenkama, kai būname „apsirengę šarvais“, kurie neleidžia mums, nei kitiems pamatyti, suvokti, pajusti tikrųjų mūsų jausmų. Jie yra paslėpti. Neigiama, kad išgyvenamas skausmas ir liūdesys. Jausmų nuslopinimas gali pareikalauti daug energijos, žmogus gali pastebėti, kad jis greičiau pavargsta, yra ne toks kūrybingas ar produktyvus, sunkiau sukaupia dėmesį, pasaulis atrodo lyg praradęs spalvas, kvapus, skonį. Jausmų slopinimas gali būti susijęs ir su somatinių ligų pradžia.

2. DARBOHOLIZMAS. Visa energija skiriama darbui, bet kad ir kiek būtų pasiekiama taip dirbant, kad ir kiek pinigų uždirbama, kad ir kaip blizgėtų namai ar žydėtų gėlės, o ir kiti džiaugtųsi beatodairiška pagalba – viduje juntamas didelis nepasistenkinimas. Mat skausmas niekur nedingsta, jis tik pridengiamas darbu.

3. SLĖPIMASIS IMANTIS TAM TIKRŲ VAIDMENŲ. Susitapatinama su pasirinktais vaidmenimis, ignoruojant kitus vidinius asmens poreikius, jausmus. Pvz. Mamos vaidmuo. Pasineriama į vaikų auginimą ir aukojamasi dėl vaikų, o kiti dalykai lieka nuošalyje ir visiškai jie nebedomina. Suprantama, kad motinos ir tėvai turi pagal aplinkybes pasinerti į tėvystę, kartais atidėti savo poreikius. Tačiau jeigu tai tampa ilgalaikiu ar pastoviu akligatviu, tai tas ne kiek padeda vaiko gerovei, kiek suteikia progą suaugusiajam pabėgti nuo akistatos su savo jausmais. Ir kas tada vyksta ? Vaikas nemato autentiško tėvo ar motinos, o priverstas augti šalia tam tikro pakaitalo, kuris nuolat priekaištauja, kad viską daro dėl vaikų, jiems aukojasi, o jie tokie nedėkingi.

4. GREITI NAUJI INTYMŪS SANTYKIAI, KARTAIS – NET GREITOS PAKARTOTINĖS VEDYBOS. Skausmas išvengiamas pridengiant naujomis intensyviomis emocijomis ir pojūčiais. Šalia šito dar gali būti ir paslėptų, ne visada įsisąmonintų tikslų : pasotinti keršto troškimą, bandyti atkurti sugriautą savivertę ir savęs, kaip vyro ar moters, suvokimą. Tačiau tai trukdo suvokti, kodėl iširo santuoka, koks pačio indėlis į netektį ir kokie jausmai išgyvenami iš tikrųjų.

5. UŽSISKLENDIMAS NUO ARTIMŲ SANTYKIŲ. Atmetamos bet kokios galimybės turėti artimus santykius su kitu žmogumi. Tai gali virsti rimtu gyvenimo stabdžiu ar kliūtimi judėti į priekį su kur kas platesniu požiūriu.

6. ALKOHOLIS, NARKOTIKAI, AZARTINIAI ŽAIDIMAI, VAISTAI. Bėgant nuo skausmo galima įkliūti į priklausomybes. Kadangi tai padeda vengti susitikimo su savo skausmu, tai atitolina ir pasveikimo galimybę.

7. PASINĖRIMAS Į RELIGIJĄ. Pasinėrus į religiją galima pakliūti į pačių susikurtą „iliuzinį tobulą pasaulį“, kuriame nėra skausmo. Tokiais atvejais dažnai jaučiamas moralinis pranašumas prieš kitus, pasineriama į maldą, ieškant joje ne stiprybės, o atsitraukimo, užsimiršimo, ilgai negrįžtama prie realių, kasdienių savo bei artimųjų poreikių ir santykių su kitais. Kartais tą ribą atskirti nėra lengva.

Kiekvienas turime savo „pavojingus takelius“, kuriais eidami bandome apsisaugoti. Deja, dažnai juose ir pasiklystame.

Galite pabandyti rasti savo “pavojingus takelius“ ir pasvarstyti nuo ko jie jus saugo, kam trukdo, kaip nuo to kenčiate pats ir jūsų artimieji... Akligatvių būna daug daugiau, bet juos patys ir susikuriame. Visgi geriau būtų kūrybinę galią, kurią naudojate akligatvius kurdami, panaudoti ieškant būdų, padedančių "susitikti" su sunkiausiais jausmais, rasti jiems vietą savyje ir juos ištverti.

Įskaudinta meilė. Skyrybos : išgyventi ir kilti. (E. Kučinskaitė, 2015)

Address

Naujojo S**o G
Klaipeda

Opening Hours

Monday 08:00 - 20:00
Tuesday 08:00 - 20:00
Wednesday 08:00 - 20:00
Thursday 08:00 - 20:00
Friday 08:00 - 20:00
Saturday 09:00 - 15:00

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Porų, šeimos psichoterapija ir psichologinis konsultavimas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Videos

Share

Nearby clinics



You may also like