Psichologė Jurgita Untulė

15/08/2024

Įsisukusi darbų rate, nelabai turėdavau laiko pildyti šią paskyrą. Labai džiaugiuosi sulaukusi tokio didelio ilgalaikių klientų būrio su kuriais kartu dirbome. Su kai kuriais kartu augome nuo pat mano privačios praktikos pradžios ar jai įsibėgėjus; kai kurie ateidavo, išeidavo ir po kurio laiko sugrįždavo (kai skauda, būna norisi ir pabėgti); su kai kuriais susitikome tik paskutiniais mano darbo mėnesiais prieš man išeinant į dekretą.

Iš tiesų labai simboliškai, 2021 04 01 pradėjusi savo privačią veiklą, 2024 04 02 išėjau ruoštis motinystei, o 2024 05 12 su vyru sulaukėme sūnelio🥰

Ačiū mano buvusiems klientams, kad pasitikėjote, kad buvote kartu, kad kartu augome. Su kai kuriais taip ir nebaigėme dirbti, o atrodo, taip ir sustojom kažkur pusiaukelėje. Pagalvoju apie Jus visus ir linkiu Jums viso ko geriausio. Galbūt dar susitiksime.

Sakau, sveiki, mano būsimiems klientams. Psichologo paieškos dažnai trunka ne vienerius metus. Nelengva išsisirinkti nepažįstamą žmogų, psichologą, su kuriuo norėtųsi pasidalinti savo gyvenimo skausmais ir skauduliais. Būtent šiose temose esam labai pažeidžiami ir kantriai ieškome to specialisto, pas kurį išdrįstume atverti duris, atverti savo skausmą ir būti išgirstiems. Nors būna ir taip, kad ilgai laukus ir sulaukus kažkokio emocinio lūžio, paskambinam ar parašom pirmam pasitaikusiam paieškoje. Tad jei norėsite apie mane daugiau sužinoti, eikite į mano tinklapį https://assutavim.lt . Labai tikiuosi, kad per vaikučio auginimo laiką, ten sukelsiu dalį savo sukauptų žinių apie įvairias suaugusiųjų psichologines problemas ir psichologinę pagalbą. Kol kas ten rasite daugiau apie mane pačią, mano buvusių klientų atsiliepimus ir mano rekomendacijas į vertingas knygas ir vertingus tinklapius.

Į darbus tikiuosi grįžti ne anksčiau kaip 2025 vasarą ar 2026 pavasarį.

Linkiu visiems rūpintis savimi ir nesustoti ieškoti pagalbos, kai jos reikia čia ir dabar.

Dvylikos metų patirtis. Psichologinė pagalba esant įvairiems suaugusiųjų sunkumams. Individualus ar porų psichologinis konsultavimas.

17/03/2023

Labai daug apie nepakankamą, pernelyg kontroliuojantį, sutrikusį motinos-dukros ryšį savo facebook paskyroje rašo psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė. Kam ši tema atuali, labai rekomenduoju pasidomėti šios specialistės įrašais.

Mamos, kurios myli per stipriai, apsupa vaikus visapusišku rūpesčiu, kurio antras vardas – kontrolė.
Dažniausiai jos bando savo vaikui duoti tai, ko pačios negavo. Jos nepailsdamos verda, kepa, migdo, neša, veža ir vežioja, lanko visus įmanomus būrelius, kartu žaidžia, kaip aukščiausios klasės viešbučio tarnautojos niekada nesako NE, stengiasi patenkinti visus poreikius dar nespėjus jiems susiformuoti.

Tokių mamų vaikai auga tvirtai tikėdami, kad patys jie nieko nesugeba ir negali. (Dažnai toks ir yra slaptas pasisavinančios meilės tikslas.) Rūpestingosios mamos – motinos deivės - dar šlūkšteli aliejaus į ugnį: „Oi, aš taip pavargau, jis su niekuo nesusitvarko, be manęs jis nieko negali“...

Nuolat globojamas ir saugomas vaikas neužsigrūdina, nesusiduria su sunkumais ir neugdo gebėjimų pats su jais kautis ir juos įveikti. Jis neišmoksta brėžti sau ribų, kelti tikslų ir jų siekti, priimti klaidas ir nesėkmes kaip neišvengiamą proceso dalį. Jis nepasitiki savimi, nuolat ko nors reikalauja iš kitų, nemoka nei paprašyti, nei padėkoti. Jis gyvena iš esmės priklausomo žmogaus gyvenimą, lyg kažko laukdamas. Tas kažkas – stebuklingas pokytis, kurį anksčiau sukurdavo suaugusieji.

Net vaikui užaugus, mama jo akyse išlieka visagale fėja, niekada niekuo nepranokstamas išminties ir žinojimo lobynas, be kurio, rodos, prapultum/ neišgyventum. Jos gerumas, dosnumas ir begalinė parengtis padėti virsta meduoliniu raganos nameliu, nuo kurio labai sunku atsitraukti. Jo beveik neįmanoma palikti...

Mamos visagalybe įtikėjęs vaikas net suaugęs nejaučia savo galios ir dar giliau grimzta į bejėgiškumą, pasyvumą, apatiją. Tai ir savotiškas maištas, pergalė prieš visagalę motiną – vaikas laimi prieš ją savo bejėgiškumu.
Sunku įžvelgti maištą, kai vaikas užima pasyvią, netgi bejėgišką poziciją ir nieko nedaro. Būna, kad tada mama supyksta ar išsigąsta ir užrašo/atsiunčią/atveda vaiką į terapiją.

„Jis be iniciatyvos“ – kur čia ko nors imsiesi, kai mama veikli už tris...
"Jis vis tyli, nieko nesako" - lyg čia būtų kokia nors pauzė įsiterpti...
„Jis nesiima atsakomybės“ – ką jau čia paimsi, taigi visa atsakomybė jau seniai motinos rankose...
„Jis nieko nepadaro, nieko nesugeba“ – kur jau čia ką nors sugebėsi viską mokančios ir galinčios mamos draugijoje...

Vaikui reikia terapijos. Tačiau ne mažiau (turbūt net labiau) jos reikia mamai. Dar reikia, kad ji šį poreikį suvoktų ir išdrįstų keliauti atsiskyrimo keliu: įveikti nesaugumą ir nerimą bei iš to kylančius impulsus kontroliuoti.

„Aš visiškai nenoriu kontroliuoti. Aš tik norėjau sužinoti, išsiaiškinti, priminti, nukreipti... Kaip jūs nesuprantat, man gi rūpi. Motina kitaip negali...“ – taip ir girdžiu. Ir pati pamažu pradedu jaustis mirtinai pavargusi. O kaipgi kitaip galėtų jaustis tas, kuriam tenka nuolat girdėti nerimo užsuktas, sunkiai atlaikomo rūpestingumo pritvinkusias tiradas?..

Ar esate matę- girdėję mamas, kurios myli per stipriai?.. Koks jausmas?..
(Iš pažiūros jos nuostabiai geros).

10/10/2022

Iš tiesų mes turime didelę galią savo gyvenimui ir galime mokytis priimti praeitį tokią, kokia ji buvo, nesistengiant mintyse jos keisti; galime džiaugtis dabartimi, akimis, ausimis ir kitais kūno pojūčiais patiriant, kas mus supa dabar;
o taip pat galime svajoti ir pagauti įkvėpimo patys sau susikurti ateitį tokią, kokios norime, nebandant pakeisti dalykų, kurių negalime pakeisti.
P.S. nuotrauka iš interneto platybių.

31/08/2022

Išmaniosios technologijos gali būti pritaikytos ir psichologinės savijautos gerinimui. Pristatau Jums tris psichologų ir/ar psichoterapeutų sukurtas programėles išmaniesiems telefonams, kurias verta išbandyti siekiant savarankiškai mažinti įtampą, nerimą, mokytis dėmesingumo ir didesnio sąmoningumo kasdienybėje:
- Ramu App;
- Pauzė;
- Atsipūsk.

25/07/2022

Kviečiu pasižiūrėti trumpą, bet labai informatyvų video, jei:
- savo aplinkoje turite moterį, kuri patiria smurtą iš vyro,
- pati patiriate smurtą iš vyro,
- dažnai sau keliate klausimą: kodėl moteris negali palikti smurtaujančio vyro?
https://www.youtube.com/watch?v=ScVJNtieEpA&t=3s

Kodėl moteris negali palikti smurtaujančio vyro? 2019 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net 76% gyventojų mano, jog „Jei nori, moteris visada gal...

14/07/2022

🎗 10 lektorių ir jų pranešimų apie sielos bei kūno žaizdų gydymą - liepos 23 d. vyksiančioje nuotolinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje. Tarp jų - psichologė Jurgita Untulė su pranešimu “Onkologinio paciento psichologinės žaizdos. Integruotas psichologo ir paciento požiūris“. Kviečiame dalyvauti!

📌 Registracija į konferenciją ir papildoma informacija: www.magdalenosnaktis.lt

12/01/2022

Šiandien prisiminiau senokai skaitytų faktų apie Albertą Einšteiną, sukūrusį garsiąją Reliatyvumo teoriją (skaityti knygoje B. Kuznecovas „Einšteinas“, 1984). Perskaityti faktai mane labai nustebino ir pasiliko mano atmintyje, nes turėjo aiškią žinutę: kiekvienas patiria sunkumų.

Ar žinojote, kad šis genijus buvo išmestas iš mokyklos?
Ar kad kažkuriuo dar ankstyvesniu savo gyvenimo momentu sunkiai rado darbą, tad įsidarbino nuošalioje mokykloje bei į ją ir iš jos eidavo po 10 km. pėstute?
Ar kad baigęs universitetą jis nebuvo priimtas į jį dirbti bei turėjo pasitenkinti gerokai jo talentui nusileidžiančiomis pareigomis patentų biure?
Ar žinojote, kad dalis jo kolegų fizikų ne vienerius metus nepripažino jo pasiekimų fizikos srityje?
Ar kad jis išsiskyrė su žmona?

Šie faktai parodo, kad nebūna vien sėkmės istorijų. Sunkumai aplanko kiekvieną žmogų, viename ar kitame jo gyvenimo etape (tik didelė dalis žmonių apie juos nekalba ar kalba labai siauram ratui žmonių). Šie faktai taip pat parodo, kad nepaisant juodų dienų, mėnesių ar net metų svarbu ištverti, nepasiduoti, nemesti savo tikslų, kabintis į gyvenimą dėl to šviesesnio rytojaus.

Kaip atsvara aukščiau pateiktiems faktams apie A. Einšteiną: šis genijus galiausiai baigė mokyklą ir universitetą, galiausiai dėstė universitete, galiausiai pelnė tarptautinį pripažinimą bei galiausiai susituokė antrą kartą.

Tad ir Jūs jei esat sunkiame gyvenimo momente, kelkit galvas aukštyn ir nepasiduokit.

03/12/2021

Apie gėdą labai dažnai vengiame kalbėti, bet tai nereiškia, kad šis neišsakytas jausmas neveikia mūsų kasdienybės: mūsų bendros savijautos, mūsų bendravimo su artimaisiais, draugais, kolegomis. Su jausmais taip yra - jei apie juos nepasikalbi, jie pasilieka mūsų viduje ir gyvena savo gyvenimą, t. y. netiesiogiai veikia mūsų kasdienybę.
Kad gėda nustotų valdyti mūsų gyvenimą verta apie ją pasikalbėti su patikimu žmogumi (cit. "Vienintelis būdas atsikratyti gėdos - apie ją pasikalbėti"; Brown, Netobulumo dovanos, 2015, 50 psl.).

19/11/2021

Kartais verta tiesiog nenuleisti rankų, kad ir kaip sunku bus... Ir tam tikrai reikia vilties...

Pozityvia prasme apie viltį mūsų visuomenėje kalbama tikrai per mažai. Tokiu būdu pamirštama, kokias galimybes ji gali mums suteikti ir kokias mūsų savybes gali pažadinti? Aišku, viltis vilčiai nelygi. Viltis turi būti realistiška, geriausia, kad ji būtų šiek tiek paremta ir tikimybių teorija: kiek procentaliai realistiška tai pasiekti?

Tad jei turime realistišką norą, ko reikia, kad viltis mums būtų naudinga? Pasirodo užtenka nusistatyti tikslus, atkakliai bei ištvermingai jų siekti ir tikėti savo gebėjimais (šie trys žingsniai - iš knygos B. Brown, Netobulumo dovanos, 2015, skyrelis "Viltis ir bejėgiškumas", p. 104).
Manau, kad šį trijų punktų sąrašėlį verta papildyti dar vienu - tai pasitelkti mums naudingą pagalbą iš visuomenės (pvz., įvairiausių sričių specialistų-profesionalų, savanorių ir t.t.).

11/11/2021

Noriu su Jumis pasidalinti labai įkvepiančia Christine Caine citata su vaizdingu piešiniu:
"Kartais, kai esi tamsoje ir jautiesi palaidotas, išties esi pasėtas"

"Sometimes when you're in a dark place you think you've been buried, but you've actually been planted".

Iš viso to išplaukia, kad gyvenime įvykstantys sunkumai, nelaimės, ligos, krizės gali būti labai sunkiomis galimybėmis, pamokomis mums patobulėti, paaugti kaip asmenybėmis ir/ar kažką pakeisti savo gyvenimuose.

Žodžiu, tapti nuostabesniais nei esame. Tad to ir palinkėsiu Jums visiems - pamatykit tą kitą medalio pusę.

05/09/2021