Gydytoja Vida Uzelienė

Gydytoja Vida Uzelienė Konsultuoju Kretingos Northway medicinos centre

Echoskopinės domėjimosi sritys:
pilvo organų, skydliaukės ir kaklo organų, kaklo, inkstų kraujagyslių,
sąnarių ir raumenų, įvairių minkštųjų audinių darinių, krūtų, periferinių nervų tyrimai.

Kovo 24-25 d. Briuselyje vyko pirmasis Pasaulinio lygio ekspertų susitikimas dėl padidėjusio Lp(a)- lipoproteino (a). Ši...
02/04/2025

Kovo 24-25 d. Briuselyje vyko pirmasis Pasaulinio lygio ekspertų susitikimas dėl padidėjusio Lp(a)- lipoproteino (a). Ši diena sutapo su Lp(a) žinomumo diena, kuri minima pasaulyje jau keletą metų.

Daugiau nei 1 iš 5 pasaulio gyventojų, tame skaičiuje ir mes, turi padidintą Lp(a)- paveldėtą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, kuris veikia visiškai atskirai ir nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių. Tai cholesterolio molekulę apsivyniojęs baltymas, kurio padidinta koncentracija kraujyje yra gerokai rimtesnė už padidėjusį cholesterolio ir gliukozės kiekį, rūkymą, aukštą kraujospūdį, nutukimą ir kitus rizikos veiksnius, o jie visi kartu ženkliai padidina širdies ligų tikimybę. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp Lp(a) kiekio ir infarkto, insulto, periferinių arterijų ligos ir aortos stenozės. Tačiau tik iki 2 proc. populiacijos visame pasulyje yra ištiriama, tad problema aktuali ne tik mūsuose.
Renginyje dalyvavo 60 pasaulio mokslo ir medicinos srities lyderių, politikos formuotojų bei pacientų atstovų. Susitikimo, kurį globojo ES prmininkaujanti Lenkija, tikslas buvo užtikrinti, kad Lp(a) ištyrimas taptų visuotinis ir būtų atliekamas kuo anksčiau žmogaus gyvenime, ypač turint šeimoje širdies ligų atvejų. Susitikimui vadovavo Lp(a) tarptautinė ekspertų grupė, o jį organizavo FH (Šeiminės hiperlipidemijos) Europos fondas, kurio mokslinis vadovas yra prof. F. Kronenberg (Austrija). Diskusijose daugiausia buvo skiriama dėmesio Lp(a) sisteminio testavimo kliūtims bei turinčių padidintą jo kiekį žmonių išgyventą patirtį ir iššūkius.
Laimei, Lietuvoje šis tyrimas įtrauktas į Širdies ligų prevencinę programą, tiriami 40-60 m. labai didelę riziką turintys moterys ir vyrai.

Savo praktikoje dažnai sutinku 20- mečius jaunuolius jau turinčius gerokai padidintą šį rodiklį jauname amžiuje. Kuo daugiau pacientų tiriu, tuo labiau pati nustembu, kiek daug naujų atvejų nustatoma. Todėl rekomenduoju šį tyrimą atlikti visiems bent kartą gyvenime ir kuo anksčiau, tuo geriau- pakeitę įpročius, gyvenimo būdą galima labai veiksmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų liūdnos statistikos skaičius ir apsaugoti save bei savo artimuosius.

Lp(a) tyrimas paprastas, atliekamas iš kraujo, nepriklausomai nuo valgymo, visose laboratorijose. Informacijos viename skaičiuje labai daug. Galbūt net lemiančios mūsų ateitį.

Foto iš prof. F. Kronenberg pranešimo, kurio klausiau Vienoje, 2024 m. lapkričio 9 d. FH Europe metiniame susitikime. Pažiūrėkite į skaičius, kiek padidėja rizika sirgti, kai turim bent kelis rizikos faktorius.

Kiek kaukių turi nuovargis? Apie tai dalinuosi straipsnyje.
22/02/2025

Kiek kaukių turi nuovargis?
Apie tai dalinuosi straipsnyje.

„Daugiau nebegaliu, darbų nesuspėju, jėgų neturiu, vakarais vos atšliaužiu iki lovos“ – tokius ir panašius pacientų skundus neretai girdi šeimos gydytoja Vida Uzelienė. Jos teigimu, mėnesius besitęsianti tokia būklė yra užsitęsęs, arba lėtinis, nuovargis. Pasak gydytojos, lė...

Ne tik dargana, trumpos dienos ir šviesos trūkumas šiuo metu veikia nuotaiką, bendrą fizinę sveikatą ir darbingumą. Artė...
29/11/2024

Ne tik dargana, trumpos dienos ir šviesos trūkumas šiuo metu veikia nuotaiką, bendrą fizinę sveikatą ir darbingumą. Artėja gripo sezonas, kuris ne vienam neatsargiam ar nepasiruošusiam gali sukelti dar ir kitokių sveikatos problemų.
Apie tai paskaitykite:

Gripas kasmet Lietuvoje į ligos patalą paguldo tūkstančius gyventojų. Didžiausias viruso aktyvumas yra nuo lapkričio vidurio iki kovo mėnesio, pats pikas – nuo gruodžio pabaigos. Norint išvengti ligos ar jos komplikacijų, medikai visada ragina pasiskiepyti. Šeimos gydytoja Vida Uzelien...

Pacientai vienijasi į organizaciją su paveldimomis lipidų  apykaitos ligomis, norėdami perduoti žinią, kad ankstyvas cho...
18/11/2024

Pacientai vienijasi į organizaciją su paveldimomis lipidų apykaitos ligomis, norėdami perduoti žinią, kad ankstyvas cholesterolio kiekio kraujyje išsityrimas gali išgelbėti mus ir mūsų artimuosius nuo netikėtos širdies ligos ar skaudžių aterosklerozės pasekmių.
Europoje tokia organizacija- FH Europe- vienijanti medicinos srities asociacijas ir pacientus po savo sparnu sujungė 35 šalis ir pakvietė mane dalyvauti, o Lietuvos Širdies asociacija delegavo mane kaip pacientų atstovę šioje organizacijoje. Vienoje, klasikinės Austrijos sostinėje, lapkričio 8-10 įvykęs šios asociacijos kongresas parodė, ką gali entuziazmas, vieninga jėga ir įkvėpė dalintis žiniomis.



Pirmosios medicinos pagalbos kursai priminė, kaip sutelkti dėmesį, suvaldyti stresą ir visas žinias atiduoti tam, kad iš...
04/06/2024

Pirmosios medicinos pagalbos kursai priminė, kaip sutelkti dėmesį, suvaldyti stresą ir visas žinias atiduoti tam, kad išsaugotum gyvybę.
Puikūs kursai su įmone Militra, išsami teorinė medžiaga ir praktinė dalis.
Būtina žinoti kiekvienam kaip gaivinti, stabdyti kraujavimą, ką daryti užspringus ar kitos nelaimės metu. Kad tomis lemiamomis sekundėmis suspėtume, kad žinotume kaip.

Tai kiek to vandens išgerti per dieną? Daug kartų man užduoda šį klausimą.Vanduo yra viena svarbiausių medžiagų, palaika...
27/05/2024

Tai kiek to vandens išgerti per dieną? Daug kartų man užduoda šį klausimą.
Vanduo yra viena svarbiausių medžiagų, palaikančių visų gyvų organizmų ląstelių gyvybines funkcijas: dalijimąsi ir augimą, chemines reakcijas, baltymų struktūrą ir funkciją, taip pat yra įvairių medžiagų tipiklis ir antioksidantas. Būtina gyvybės sąlyga.
Kaip rodo tyrimai, kurių duomenis praktiškai ir pasitikrinu, vandens trūkumas (dehidratacija) pasitaiko gana dažnai. Tačiau tik nedaugeliui pasireiškia troškuliu. Todėl vien juo pasitikėti negalima.
O ką jaučiame, kai vandens trūksta? Nustatyta, kad vandens kiekiui organizme sumažėjus 2 proc. pirmiausia pablogėja smegenų veikla: sulėtėja mąstymas, sutrinka dėmesys, reakcijos laikas ir "užplaukia" smegenų rūkas. Ir neveltui, nes jose sukaupta apie 73 proc. vandens. O fiziniame kūne pajuntame nuovargį, galvos skausmą, silpnumą, kartais net šleikštulį, silpnėja fizinė ištvermė. Pasitikrinkime- jei odoje, paspaudus pirštu, lieka pabalusi oda ir per 3 sekundes ji vėl parausta, vandens pakanka. Jei po 3-4 sekundžių paspausta odos vieta lieka balta ar kūno oda yra tarsi marmuras, marga, blyški- tai signalas, kad trūksta vandens.
Kalbėsiu apie gryno vandens poreikį. Sultys, gaivieji, saldūs gėrimai, stipri arbata, kava, pienas, gira, jau nekalbant apie alų, nėra tinkami skysčių trūkumui papildyti. Tai maisto produktai.

Normaliomis kambario sąlygomis, kai temperatūra ir oro drėgmė yra įprastinė, o fizinis aktyvumas-kasdienė buitinė veikla, organizmą pilnai įsotinti vandeniu lengviausia.
Taisyklė paprasta.
Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausia organizmas pasotinamas vandeniu, kai nuo atsikėlimo per 10 valandų išgeriama vidutiniškai 237 ml vandens kas valandą. Kodėl nustatytas toks laikas ir toks kiekis? Šiuo laikotarpiu inkstų veikla yra intensyviausia. Taip mūsų cirkadinio ritmo (miego ir aktyvumo ritmo) sudėliota, kad vandens apykaitą reguliuojančio hormono vazopresino aktyvumas per minėtas valandas yra didžiausias. Ir kas valandą išgeriama didelė stiklinė vandens yra pakankamo drėgmei palaikyti. Taigi 10 valandų mūsų inkstai dirba efektyviausiai, o vandens filtravimas inkstuose mažėja nakties metu. Nėra patologija, jeigu naktį tenka keltis šlapintis 1-2 kartus. Jei dažniau, bandykite gerti skysčius dienos metu, sumažinti išgeriamų skysčių kiekį vakare ir 2-3 valandas prieš miegą. Jei norisi gerti nakties metu, gerkime mažais gurkšneliais ir lėtai. Nuo naktį išgeriamo vandens kiekio ir dažnio tiesiogiai priklauso, kaip dažnai kelsimės naktį šlapintis.
Jei fizinis aktyvumas didesnis, sportuojame ar esame karštoje aplinkoje, papildomai prie minėto kiekio rekomenduojama kas 20 min. išgerti papildomai po 2 ml/kg vandens (pagal Galpin formulę). Tokį vandens kiekį papildomai rekomenduojama papildomai išgerti ir karštą vasaros dieną.
O jei esame saunoje (o ją labai mėgstu), vandens kiekį rekomenduojama padvigubinti- 4 ml/kg.
Taigi aš, sverdama 63 kg, sporto salėje kas 15 min išgeriu po 130 ml. O kai nueinu į pirtį (o ją labai mėgstu) kas 15 min. išgeriu apie 300 ml vandens.
Kavos mėgėjams (jiems taip pat priklausau) verta prisiminti, kad kofeinas yra geras diuretikas ir puikiai išvaro vandenį iš organizmo, kartu su nedideliu kiekiu elektrolitų. Todėl kiekvieną kavos puodelį turėtų lydėti 2 puodeliai vandens. Žinodama tai, aš kasdien vartoju magnio, trupinėlį druskos ar šiek tiek mineralinio druskingo vandens. Taip atstatau kalio, magnio ir natrio kiekį.
Neretai skundžiasi moterys, kad rytais patinsta veidas ar kūnas nuo vandens, jei jo išgeria daugiau. Tai mitas. Beveik visada rytais paburkimas atsiranda dėl limfos sąstovio, kuris, pradėjus judėti, savaime praeina.
Man patinka išgerti stiklinę vandens ryte, stebint, kaip teka ankstyva saulė. Rekomenduoju ir jums taip pradėti dieną- su gera nuotaika ir meile savo kūnui.

Address

Naujoji Uosto Gatvė 9
Klaipeda

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gydytoja Vida Uzelienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Gydytoja Vida Uzelienė:

Share

Category