10/01/2026
Atgaila krikščionybėje yra kertinė sąvoka. Biblijoje ji reiškia, kad pasikeičia širdis, pasirenkama kita kryptis. Ji lyg kryžkelė, nuo kurios priklauso tolimesnė kelionė.
Dėl šios priežasties nenuostabu, kad kaip tik šioje vietoje vyksta didžiausia kova. Ji nebūtinai turi virsti dramatišku susirėmimu, tačiau tai nereiškia, kad šioje kryžkelėje nusprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas.
Žmogui padeda Šventoji Dvasia, kuri nepailsdama kreipia žmogaus mintis refleksijos link ir kelia jo žvilgsnį į dangaus pusę. Šėtonas žino, kad žmogus nuolatos mąsto ir vertina. Piktoji dvasia žino, kiek kartais reikia nedaug, kad žmogus pamatytų, kokie pragaištingi jo keliai, ir atsigręžtų į Dievą.
Atgailos akimirka - tai demono pralaimėjimas. Jis tai supranta. Dėl to demonas didžiausias savo pastangas skiria tam, kad žmogus arba išvis nepajustų amžinybės ilgesio savo širdyje, arba, jį pajutęs, tuojau pat užmirštų, arba taip prisirištų prie savo teisumo, jog mieliau mirtų, nei prisipažintų esąs neteisus.
Atgaila visada yra kirtis mūsų išdidumui. Ir, nors daugelis gali atgailą suprasti kaip silpnumo akimirką, iš tikrųjų atgailą galima laikyti gana drąsiu žingsniu.