20/07/2025
Pamokantis tekstas, o ypatingai jo galas. Bet kokie absoliutinimai, teisiantys vieną ar kitą lytį skamba patraukliai, nes visada norisi ieškoti sąjungos su savo skausmu. Tačiau iš tiesų tai labai trumparegiška ir, ypatingai, jei su tokia kategoriška nuomone ateinama iš eksperto pozicijos-tai projektuoja iškreiptas tiesas. Filtruokim ir atsargiai žiūrėkim į vienpusiškas tiesas.
P.S. Komentaruose rasite pirminį tekstą.
https://www.facebook.com/share/16cPVpUjbf/?mibextid=wwXIfr
Visos gudrios žavėtis stipriu vyru.
Tuo, kuris ryžtingas, pasitikintis, ramus, motyvuotas, švytintis.
Ir pradžioje jis būtent toks. JIS veikia, o JI žavisi.
Kol baigiasi pasaka, ir į sceną žengia… TA MOTINA.
Kontroliuojanti, niurzganti, viskuo nepatenkinta, viską žinanti geriau.
Ir tada paaiškėja – ar ji iš tiesų jį mylėjo, ar tik naudojo jo stiprybę kaip šildytuvą.
Nes kai vyras nebepaneša viso pasaulio ant pečių, kai pavargsta, sutrinka, sustoja – jos „princas“ akimirksniu tampa „nevykėliu“.
Nereikalingu. Neįdomiu. Nes „tikras vyras“ juk visada viską gali. Ar ne?
Daugybė nesubrendusių mergyčių trokšta stipraus, galingo vyro, kuris ją išneš iš savų vidinių pelkių.
Jos trokšta jo ramybės, jo aiškumo, jo dėmesio.
Bet kai tik jis parodo savo žaizdas, savo abejones, savo tamsą – jos išsigąsta.
Tada jos ima auklėti. Kritiką vadina rūpesčiu, kontrolę – meile.
Joms reikia supermeno, o ne žmogaus.
Vyrą palieka.
Atsiranda kita. Toji vėl gėrisi – iki pirmo sutrikimo.
Kol išaiškėja, kad po raumenų šarvais gyvena gyvas, jautrus vyras.
- Ir vėl – „ne tas“.
Laksto nuo vieno prie kito, ieškodamos amžino riterio.
Bet laikui bėgant, jų princesiškas blizgesys byra, o šalia nėra nei vieno, kuris norėtų pasilikti.
Nes tokios moterys iš tiesų nenori VYRO.
Jos nori žmogaus-funkcijos. Emocinio bankomato, kuris pildo, bet pats nieko nejaučia.
Kad ir kaip tai skambėtų – jos trokšta iškamšos. Stiprios, gražios, bet… negyvos viduje.
Nes gyvas vyras – jausmingas vyras – kelia grėsmę jų kontrolei.
Ir kai kurie vyrai emociškai žūsta dėl tokių moterų.
Tampa tylesni, užsisklendę, apsunkę.
Mūsų kultūroje tai ilgai buvo „tikras vyras“ – tas, kuris niekada nesiskundžia, niekada neverkia, niekada neprašo.
Bet ar tai dar gyvenimas?
Na, bent jau jai patogu. Ji neturi reikalų su tuo chaotišku, giluminiu, tikru vyrišku pasauliu.
Jam – tylėti. Jai – valdyti.
Taip, ji laimi. Bet tik laikinai.
Nes vyras, kuris negali būti autentiškas, virsta… šešėliu.
Ugnis uždusinama, kai nėra deguonies.
Stiprus vyras turi teisę kartais būti silpnas.
Turi teisę sustoti, suabejoti, suklysti, nes per eksperimentus atrandama esmė.
Ir tik ta, kuri lieka šalia tada, kai jis griūva,
turi šansą kada nors išvysti, kaip jis vėl pakyla.
Todėl, moterys, nesakykit „myliu“, jei niekad nematėt vyro su žvilgsniu į tuštumą.
Mylėti jo jėgą gali bet kuri.
Bet tai ne meilė. Tai – tik noras pasislėpti po jo sparnu.
Moters meilė – tai šviesa, kai vyras aptemsta.
Visos gudrios žavėtis švytinčiu vyru.
Bet tik pajutus, kad myli jo tamsą, jis atsiveria.
O tada, tik tada, moterie, pamatysi, kas yra tikras vyras.
Nes ką matei iki tol – buvo tik reklama.
Todėl mylėkit savo liūtus. Net kai jie miega urve.
Tada, galbūt… jie ims riaumoti ne prieš jus, o už jus.
PS. Tikras tekstas parašytas apie moterį.
DI atveidrodžiavo tekstą ir parašė atvirkščiai.
Tuo noriu pasakyti tik tai, jog nuoskaudų pylimas ir vienas kito žeminimas neveda niekur, kol nėra poreikio suprasti, kodėl renkamės tuos, kurie mus žemina. Gal todėl, jog patys nematome savyje vertės ir todėl pasirenkame tokius artimuosius, kurie artimi mūsų pačių nuomonei save pačius.
Viskas gi prasideda nuo mūsų pačių.
