Inga Leilionaitė - Geštalto Terapija Tau

23/07/2025

„Kai išorė pilna, bet vidus – tyliai klausia“.

Yra momentų, kai išoriškai viskas gerai – bet viduje ima kilti švelnus, bet atkaklus ilgesys. Kažko tikresnio.

Dirbau aktyvų, įtemptą darbą. Pardavimai, tempas, skaičiai, rezultatai. Derybos, tikslai, augimas.
Visa tai – man tiko. Aš buvau sėkminga. Mokiausi greitai, siekiau daug. Ir žinojau, ką reiškia būti moterimi, kuri viską „sustato į vietas“.
Supanti aplinka man buvo aiškiai išmatuojama.

Bet… tuo pat metu – tyliai ir iš lėto – kažkas manyje kuždėjo:
O kas už to?
O jei nesu tik tai, ką dabar puikiai darau?

Lūžis įvyko nėštumo laikotarpiu. Laukdamasi antrojo vaiko pirmą kartą gyvenime sulėtėjau. Pritilus išoriniam triukšmui, pradėjau girdėti save kitaip.

Atsirado ilgesys, ne dar vienam tikslui, o prasmės jausmui.

Tada dar nežinojau, kad tai vidinis kvietimas keisti kryptį. Tiesiog jaučiau – turiu atsisukti į pusę, kurioje mažiau struktūros, bet daugiau buvimo.

Stebėjau kaip aplinkiniai bėga, kuria, planuoja – o aš sustojusi. Ir ne todėl, kad nebemokėčiau veikti, bet todėl, kad giliai viduje man reikėjo kažko kito.
Tikros tylos. Nuoširdumo. Gylio.

Visgi pradėjau saugiai, nuo koučingo – logiško, struktūruoto žingsnio. Vieneri metai mokymų buvo kaip durys į kitokį žmonių pažinimo pasaulį. Išmokau daug. Bet dar daugiau – pajutau.
Egzaminų metu treneris ištarė žodžius, kurie iki šiol liko manyje kaip kertinis akmuo:
„Inga, tu esi lyg kliento šešėlis. Turėtum rinktis psichoterapiją.“

Tai nebuvo patarimas. Tai buvo atpažinimas.
Jis pasakė tai, ką mano vidus šnabždėjo tyliai, bet atkakliai jau ilgą laiką.

Terapijos kelias manyje gimė ne iš krizės ir ne iš griūties. O iš ilgalaikio vidinio alkio.
Tarsi gyvenimas būtų geras, bet neužpildantis.
Tarsi sėkmė būtų didelė, bet vis tiek neišjaučiama.

Šiandien, kai žvelgiu į save – vadovę, psichoterapeutę, moterį, mamą – žinau, kad visos šios dalys yra “aš” ir telpa manyje. Pradedu pagaliau mėgautis, kad jos tarpusavyje sąveikaudamos, geba- Išgirsti. Matyti. Atpažinti.
Ir veikti tokiu tempu kurį jaučiu, net kai aplinkiniai ragina „skubėk“.

Ar esi kada nors išgyvenęs(-usi) tylų vidinį pokytį, kurio niekas nematė – bet jis pakeitė viską?

Nuotrauka iš asmeninio foto albumo🙂

17/07/2025

„Moteris visada vaikšto lynu tarp to, ką jaučia, ir to, ką turi padaryti.“
– Clarissa Pinkola Estés

Kiekvieną dieną gyvenu tarp labai skirtingų pasaulių.
Rytus dažnai pradedu nuo sprendimų, atsakomybių, susitikimų. Ten esu vadovė – reikli, strategiška, siekianti aiškumo ir rezultato. Bet net ir tuo metu manyje gyvena jautrumas – gebėjimas pamatyti žmogų už užduočių ir titulų.

Vėliau – pereinu į tylą. Į psichoterapijos erdvę, kur svarbiausia – ne žinoti, o girdėti. Kur sustojame, leidžiame sau būti netobuliems, pavargusiems, pasimetusiems. Ten aš – šalia. Ne kaip sprendėja, o kaip žmogus, kuris eina kartu.

Tarp šių dviejų polių – dar vienas pasaulis, kurį branginu vis labiau. Aš esu mama jau gerokai praaugusiems paaugliams. 😊 Jų pasaulis jau kitoks – mažiau fizinio artumo, bet daugiau vidinių ieškojimų, klausimų, tylos. Jie jau nebeprašo rankos, bet vis dar laukia “akies”, kuri mato. Mano buvimas jiems šiandien ne apie kontrolę, o apie tylų saugumą.

Ilgą laiką atrodė, kad šios mano “dalys” turi egzistuoti atskirai. Viena „profesionali“, kita – jautri. Viena „matuojama rezultatais“, kita – gyva per santykį. Bet kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad jos visos jungiasi į vieną istoriją. Mano. Ir galbūt kažkieno dar.

Šiandien noriu pradėti dalintis savo istorija – ne todėl, kad ji išskirtinė. O todėl, kad ji tikra.
Dalinimuisi subrendau ne iš pareigos, o iš vidinio noro – leisti žmonėms, kurie ateina pas mane, pajusti, kas aš esu. Ne tik ką moku ar darau, bet kaip aš gyvenu.
Ir kodėl tai svarbu terapiniame santykyje.

🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆🔆

Tai bus 6 dalių pasakojimų serija – apie mano kelią, apie tapatybių derinimą, apie vidinį virsmą, kuris vyko ne vieną dieną, o ilgus metus. Apie tai, ką išgyvenau, supratau ir kuo šiandien galiu dalintis su kitais – ne iš teorijos, o iš patirties.

Galbūt skaitydama(s) atpažinsi dalelę savęs. Gal suskambės viena mintis, o gal – visas sakinys. Jei taip nutiks – vadinasi, mes jau šiek tiek susitikom.

Tęsinys – labai greitai. 🌿

03/07/2025

„Kai leidžiuosi būti supama – leidžiuosi būti laikoma. Ir tai jau – gydanti patirtis.“

14/04/2025

Svarbiausia ką kiekvienas turime - Laisvę rinktis♾️

01/04/2025

23/03/2025

Motyvacija gali padėti pradėti, bet ji nepastovi.
Valia svarbi, tačiau greitai išsenka.
O disciplina – tai raktas į ilgalaikę sėkmę. Kai veiki nuosekliai, net ir be didelio įkvėpimo, mažais žingsniais artėji prie savo tikslų ir pasieki tai, kas iš pradžių atrodė sunku.

15/03/2025

Santykiai – tai ne tik dviejų žmonių buvimas kartu, bet ir nuolatinis bendras vystymasis, kuriam reikalingas abipusis noras ir gebėjimas augti. Tačiau būna, žvelgiame į partnerį su meile ir viltimi, bet pastebime, kad jo augimo procesas tarsi sustojęs. Pokalbyje ištarti žodžiai lieka neišgirsti, baziniai partnerystės poreikiai – nepatenkinti, o kasdieniai santykiai tampa vis labiau įstrigę nemalonioje šaltoje tuštumoje. Kai vienas iš partnerių nustoja stengtis kalbėtis ir klausytis, atsiranda gilus disonansas, kuris ima trukdyti tikram ryšiui ir poros augimui.

Sąmoningam partneriui, kuriam svarbus vidinis tobulėjimas, vidinė ramybė ir subalansuotas ryšys, tokia aplinka tampa sunkiai pakeliama. Dažnai iškyla klausimas, kodėl reikia tęsti santykius, kai jaučiu, kad mano poreikiai ir emocijos lieka neišgirstos, nesuprastos ir ignoruojamos. Tai tampa ne tik nuolatinis frustracijos šaltinis, bet ir nuolatinis savęs praradimas, nes žmogus, kuris poroje siekia augti, negali “žydėti” toje dirvoje, kurioje trūksta susidomėjimo ir pastangų.

Kaip bebūtų gaila, įstrigti santykiuose, kurie atima mūsų vidinę energiją , nėra nei teisinga, nei sveika. Tikėjimas, kad vienas žmogus gali pakeisti kitą, kad laukimas atneš pokyčius, dažnai veda į ilgesnį emocinį atsiribojimą ir gilesnį nusivylimą. Iššūkis išstoti iš šių santykių slypi ne tik baimėje, bet ir išsilaisvinime. Tai yra suteikti sau teisę gyventi pagal savo vertybes, savo tikrąją esmę ir, galų gale, leisti sau laukti žmogaus, su kuriuo bendras augimas taps tikra galimybe, o ne vien tik iliuzija.

Sąmoningas išėjimas iš santykių, kuriuose nėra abipusio vystymosi, gali atrodyti kaip drastiškas žingsnis, tačiau iš tikrųjų tai yra aukščiausias meilės ir pagarbos Sau išraiška. Tai yra pasirinkimas, kuris skiria sąmoningą buvimą su savimi nuo nuolatinio pasiaukojimo.
Kad ir koks sunkus būtų šis kelias, tai yra pirmas žingsnis į vidinę laisvę ir tikrąsias, sveikas ir augančias santykių galimybes.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo☺️
Fotografė: A.Kazlauskaitė

06/03/2025

Dažnai daugelis iš mūsų jaučia, kad gyvenime trūksta aiškumo, nesunku pasiklysti tarp išorinių lūkesčių ir kasdieninių rūpesčių. Tačiau per sąmoningumo praktiką galime vėl atrasti ryšį su savimi ir aiškiau pajusti, ko iš tikrųjų norime. Kaip sakė Jon Kabat-Zinn: „Sąmoningumas nėra tik momentinis dėmesys tam, kas vyksta dabar. Tai kelias, leidžiantis atrasti, kas esame ir ko iš tikrųjų norime.“

Šis požiūris padeda suprasti, kad tai natūralu – jausti pasimetimą ar nežinojimą, tačiau sąmoningumo kelias suteikia galimybę ištrūkti iš šio chaoso ir atrasti savo tikrąją kryptį.“

👣⏳
Įvairūs išgyvenimai nėra kažkas neįprasto, tai bendras procesas, kuris gali būti išspręstas žingsnis po žingsnio.

16/01/2025

Pasitaiko, kad klientai terapijos metu dažnai atliepia, kad jiems trūksta motyvacijos kažką keisti savo įpročiuose, rutinoje, kasdienybėje.
Dažnas nemato prasmės, nes bandė keletą kartų, tačiau numetė, nes neveikia…
Visada bandau metaforiškai “nupiešti” veiksmo ir pasėkmės paveikslą. Padrąsinu, kad “įaugusius” įpročius visiems sunku pakeisti kitais.
Pokyčius reikia daryti palengva, su Meile ir Padėka, Sau, dienos gale, kad pavyko…

Tai lyg kūno rengyba🙂dirbti tenka nuosekliai, kad būtų matomas ir jaučiamas rezultatas✅

20/12/2024

Metų pabaigai, kviečiu išbandyti vieną pagrindinių Geštalto terapijos įrankių, kėdę!
Linkiu naujų pažinimų, suvokimų bei “wow” akimirkų💫

Siūlome metų pabaigą skirti savirefleksijai ir naujų tikslų išsikėlimui. Tam puikiai tinka geštalto darbas su kėdėmis. Ir galite tai padaryti vieni.

Skirkite refleksijai bent 30 minučių, o geriausia ir visą valandą. Pasistatykite 3 kėdes. Pasiruoškite arba užrašų knygelę, arba audio įrašymą telefone. Atsisėskite ant kiekvienos kėdės ir pareflektuokite!

Pavyzdžiui, norite pareflektuoti apie savo profesinį kelią. Atsisėdate į pirmą kėdę, tai 2024 metai. Rašote į knygelę arba kalbate balsu, kokie jums buvo 2024 metai. Kas pavyko, o kas ne? Kokie buvo metai darbuose? Kuo galite pasidžiaugti? Kuo esate nepatenkinti? Kalbėkite arba rašykite lėtai, stebėkite, kaip jaučiatės ir kas kyla.

Tada sėdate į antrą kėdę. Čia yra šiandien diena. Reflektuojate tiek laiko apie save šiandien, kiek jums reikia.

Tada sėdate į trečią kėdę. Rašote, stebite ir/ar kalbate apie 2025 metus. Ką norite nuveikti? Ką norite išmokti? Kur matote save? (Klausimai visi tik kaip pavyzdys, naudokite savo klausimus, kokie tik jums šauna į galvą.)

Geriausia, jeigu ant visų trijų kėdžių įsijaučiate, ir apie praeitį ar dabartį kalbate irgi esamuoju laiku. Pavyzdžiui jau 2025 metai, ir jūs jau rašote projektą, puikiai sutariate su kolegomis, uždirbate tam tikrą sumą pinigų ar kalbate nauja užsienio kalba.

Pabaigus padarykite 5 minučių pertrauką. Grįžę perskaitykite, ką užsirašėte būdami ant trijų kėdžių. Arba perklausykite audio įrašą. Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės? Kas kyla? Ar norisi ką nors pakeisti ar papildyti? Patyrinėkite viską, kas vyksta reflektuojant.

- užduotį parinko geštalto terapeutė Brigita Kaleckaite.