14/12/2025
Kažin, ar yra geriausias būdas nupasakoti nevaisingumą ir pagalbinio apvaisinimo procesą, per kurį su vyru ėjom.
Nelengva pristatyti ir apie tai kurtą radijo dokumentikos epizodą.
Pastarieji keleri mano metai buvo apie operacijas, slenkančius mėnesius, kai pastoti nepavyksta ir neišsemiamą netekties jausmą.
Rasti prasmę tokiame laike reikėjo didelių pastangų.
Prasidėjęs pagalbinio apvaisinimo procesas nei prasmės, nei vilties nepridavė. Nebuvo jokių garantijų, jog tai lems vaikelio atėjimą.
Pasiryžimas įrašinėti vertė aktyviai ieškoti būdų įprasminti kančią ir atsakyti į klausimą, vardan ko tai.
Kiekvienas rytas, vizitas, skausmas, pykinimas, susitikimai su Rūta (įrašo redaktore), naujais bičiuliais LRT – viskas vertė reflektuoti, kol kančia įgavo prasmę.
Svarbiausia, ką pavyko išsinešti iš šio patyrimo, – pasidavimas gyvenimui. Leisti šiam mane vesti, o kartais ir suspardyti. Nekontroliuoti ir mokintis būti gyvenimo neapibrėžtume.
Nemanau, kad mano patirtis išskirtinė. Man, kaip ir kitiems, teko dar viena proga patirti gyvenimą pilnai, su visomis jo spalvomis, net ir tamsiausiomis.
Pabaigus montuoti, vyliausi, jog galbūt įrašas atneš bent dalelę tos prasmės kitiems (-oms) – ne tik išgyvenantiems nevaisingumą, bet ir turintiems reikalą su absoliučiu gyvenimo neapibrėžtumu ir netektimis.
Įrašas gavo premiją, kaip geriausias, tad, ačiū Diev, kažką kituose palieka.
Jeigu paliko ir tau - parašyk man, labai lauksiu įspūdžių asmeninėm žinutėm ar komentarais.
Garso įrašo nuoroda komentaruose.
D. Umbraso / LRT nuotr.
