30/01/2026
„Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje...?“ = laikrodėli, laikrodėli...?
Smagu dėvėti laikrodį, kuris gali parodyti daugiau nei laiką. Su tokiu įtaisu galiu „pagauti“ ritmo sutrikimus, čiuočiant slidėmis per mišką greit sužinoti, kada bus saulėlydis, stebėti kitus parametrus. Visgi ką supratau per tuos ilgus metus su protingaisiais palydovais:
• Viskas keičiasi ir banguoja. Pagerėjimą (miego, savijautos, HRV, VO2 max ir kt) po kurio laiko lydi prastesni rodikliai, o pasiekus pablogėjimą (pvz., kaip va dabar!) - žinau, kad tikrai laukia pagerėjimas! :) Manau, paprastam mirtingajam neįmanoma nuolat kopti aukštyn (kuo tada virsime? Dievais, m?) arba lyg nuo skardžio nuolat kristi žemyn :) Kol esam gyvi, kūnas ieško būdų susibalansuoti.
• Dvasinis būvis nebūtinai koreliuoja su fiziniais, išmatuojamais savijautos parametrais. Laikrodis gali rodyti, kad esi superduper, o emociškai jautiesi smingąs dumblan ir atvirkščiai.
• Taip, visi žinome, jog gyvenimo būdas tiesiogiai veikia šiuos stebimus parametrus - reguliarus miegas, fizinis krūvis, alkoholio vengimas, nevalgymas vėlai vakare t.t. BET paradoksalu ir juokinga, jog savo patį idealiausią miego rodiklį (buvo beveik 100 balų!) pernai pasiekiau: po visos dienos kelionės automobiliu su penkiais mylimais draugais į festivalį, nuėjusi miegoti labai vėlai, o prieš tai (apie 23 val) privalgius lenkiškų koldūnų su bulvių įdaru ir spirgučių padažu bei išgėrusi bokalą alaus, miegodama žiauriai tvankiame, nekondicionuojamame kambaryje per vasaros karščius.
Gyvenimas spalvingas ir nenuspėjamas, ar ne? :)
Įdomu, kokias mintis ir jausmus Jums sukelia dėvimi prietaisai? Koks santykis su jais - palydovai, motyvatoriai, o gal - susierzinimo šaltinis?
Linkėjimai,
Barb⊙ra
