01/03/2024
Pavasaris. O aš nuliūdau. Man liūdna, kai specialistai nuvertina vaiką, jo gebėjimus, šeimos pastangas. Ne naujiena, bet kiekvieną kartą vis tiek liūdina.
Labai geri specialistai geba įvertinti tai, ko vaikas neatlieka pagal amžių, tačiau tikri specialistai dar pastebi ir garsiai įvardina ką vaikas geba, moka, kur stiprus. Tėvai veda vaiką pas į užsiėmimus, moka pinigus, derinasi laiką ir skiria daug energijos, kad vaikui sudarytų galimybes kiek įmanoma ugdytis. O tada gauna nuvertinimą: nieko gero, Jūsų vaikas degraduoja, be reikalingai, jis niekada ...., jis visai ne.... .
Gaunu "įvertinimą" ir aš. "Gal ten leidžia daryti ką nori, todėl jam patinka?".
Tarsi geras santykis ir motyvacija galimi tik tada, kai gali daryti ką nori.
Pas mane būna visaip. Nenori eiti ir nori. Rėkia man akis, o paskui glaudžiasi. Kartais kaip "sviestu patepta", kartais nei pro kur. Bet taip ir būna santykyje. Ir mano atsakomybei jau nuspręsti kur paspausti, o kur paleisti. Kaip atrasti, kas būtent jam/jai įdomu. Kaip per tai pasiekti, to ko reikia. Ir mokomės kartu iš sėkmių ir nesėkmių. Ir labai vertinu tėvus, kurie deda tiek pastangų.
Būna, kad tėvams pasakau nemalonių, skaudžių dalykų. Tačiau tada, kai jau turiu santykį ir kai galiu kartu sunkume pabūti ir kartu paieškoti būdų, ką galima daryti kitaip. Ir labai liūdna, kai matau išsigandusius tėvus dėl tokių "gerų" specialistų, kurie "kerta iš paties nežiūrėdami, kur skiedros lekia".
O tėvams tokiu atveju patariu, o Jūs įsivertinkite patys. Kaip buvo ir kaip yra. Kaip Jūs jaučiat. Ką patys pastebite. Labai gerai, jei turite vaizdo įrašų, ar darbelių, kuriuos galite palyginti. Pasitikėkite savo nuojauta, įvertinkite faktus. Jūs geriausi savo vaikų ekspertai. Ir galite pasikliauti tais specialistais, kuriuos Jūs renkatės. Ir atsirinkti pas juos -tai, kas Jums atrodo vertinga.
Kaip vienas protingas knygos autorius pasakė( aš sunkiai prisimenu pavardes :)): tėvams reikia palaikymo, o ne tik patarimų.