18/03/2026
Šiandien kilo mintis parašyti apie rūką. Važiuodama grožėjausi juo – jis tarsi paslėpė visą netvarką, susiliejo su pastatais, automobiliais. Atrodė, kad visur tik pilkuma.
O kas mūsų gyvenime yra rūkas?
Ar pastebite, kai visko tampa per daug – minčių, jausmų, įtampos – ir sunkumas nusėda ant gyvenimo vaizdo tarsi rūkas? Tuomet lyg ir matai žmogų, medį, namą, bet viskas – tarsi per miglą. Tik šį kartą tai jau ne gamtos reiškinys, o jūsų minčių ir savijautos rūkas.
Nebesimato nei aiškios krypties, nei prasmės. Sunku atskirti, kas yra mano, o kas – jau kitų primesta.
Dirbdama su klientais dažnai kviečiu „nupiešti rūką“ – perkelti savo sunkumus ir gyvenimo vaizdą ant lapo. Ši paprasta, bet gili praktika padeda ištraukti tai, kas slepiasi migloje, ir pamatyti aiškiau: kas iš tiesų vyksta, kas kelia sunkumą, o ko galbūt net nėra.
Į šį procesą įsitraukia ir rūpinimasis savimi: fizinis kūnas, poilsis, mityba, judėjimas, miegas, laikas sau.
Galbūt rūkas mūsų gyvenime kartais atsiranda ne tam, kad mus suklaidintų, o tam, kad sustabdytų ir pakviestų pasirūpinti savimi?