Respublikinė Klaipėdos ligoninė

16/04/2026

👋👋LABAS Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) studentai, internai ir rezidentai📢

Šįvakar pakuojame gerą nuotaiką, šiek tiek pajūrio oro, daug patirčių ir pačius įtaigiausius argumentus, kodėl esame geriausi būsimi kolegos. Ir jau rytoj ankstų rytą atvykstame su jumis susitikti.
📢Mes BŪSIM Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) REZIDENTŲ DIENOJE – užsukite pasilabinti👋
Pasikalbėti atvirai. Be stereotipų. Apie mediciną, kuri niekada nėra tik darbas. Apie emocines karuseles. Apie pasivaikščiojimus pajūriu. Ir apie viską, kas jums rūpi.

Nekantraujame su Jumis pasimatyti🤍

15/04/2026

🫶 Pagalba krizėse: kartais svarbiausia užduotis – išbūti

Krizių metu žmogaus vidinis pasaulis dažnai tampa pernelyg garsus, pernelyg intensyvus – tarsi banga, kuri užlieja ir nebeleidžia aiškiai suprasti, kas vyksta viduje. Tokiose akimirkose terapija nebeatrodo kaip ilgi, gilūs pokalbiai ar sudėtingos interpretacijos. Ji tampa paprastesnė. Ir kartu – daug tikresnė.
Savo mintimis dalijasi Respublikinė Klaipėdos ligoninė Psichiatrijos filialo Krizių intervencijų ir afektinių sutrikimų skyriaus medicinos psichologės Eglė Kavaliauskaitė ir Edita Lengvinė. Jų vedamose grupėse terapija krizės metu įgauna visai kitą prasmę.
Čia kartais didžiausias pasiekimas yra ne proveržis. Ne atsakymas.
O tai, kad žmogus pasilieka. Kad neišeina. Kad išbūna.
„Kartais terapijoje krizės metu didžiausias pasiekimas nėra pokytis – tai išbuvimas.“
Krizinėse būsenose žmogus dažnai būna „užlietas“ jausmų – tiek, kad juos tampa sunku suprasti, o dar sunkiau įvardyti. Todėl grupėje svarbiausia tampa ne analizė, o saugumas. Ne interpretacija, o buvimas.
Tai erdvė, kurioje galima bent trumpam sustoti ir pabūti su tuo, kas vyksta viduje.
Kur galima pabandyti ištarti: „man sunku“, „man baisu“, „aš pavargau“.
Kur jausmas gali būti ne išstumtas ar „sutvarkytas“, o tiesiog… išbūtas.
Kartais didžiausias pokytis įvyksta labai tyliai.
Tą akimirką, kai žmogus pirmą kartą pasako ne tik „man bloga“, bet ir „man liūdna“.
Kai fizinis nerimas įgauna vardą.
Kai vidinis chaosas pradeda įgauti kontūrus.
Tačiau ši erdvė nėra lengva.
Grupėje susitinka žmonės, išgyvenantys krizę – kiekvienas su savo istorija, savo skausmu, savo tempu. Vieni dar tik pradeda kalbėti, kiti jau ieško prasmės tame, kas nutiko. Skirtingos patirtys čia susitinka vienoje erdvėje.
Ir tai reiškia viską:
stiprias emocijas, kurios kartais užlieja visą grupę,
tylą, kuri tampa tokia tanki, kad ją beveik galima paliesti,
įtampą ar net konfliktus, kai skausmas nebetelpa žodžiuose.
Didžiausias iššūkis – rasti balansą.
Kaip išlaikyti saugumą, bet neleisti jam tapti atstumu?
Kaip leisti atsirasti tikram, gyvam ryšiui – su visais jausminiais atspalviais?
O emociškai sunkiausia – būti šalia skausmo, kurio negali greitai „sutaisyti“.
Tai akimirkos, kai norisi padėti daugiau, nei leidžia situacija ar laikas.
Kai susiduri su bejėgiškumu.
Su labai giliu vienišumu.
Su neviltimi, kuri neturi aiškios pradžios ar pabaigos.
Ir vis dėlto – būtent čia gimsta prasmė.
Ji atsiranda mažose, beveik nepastebimose akimirkose:
kai žmogus pirmą kartą prabyla;
kai grupė kartu jaučia – kartu juokiasi, kartu verkia;
kai tarp žmonių atsiranda ryšys, kuris pradeda gydyti.
Žiūrėdamas į kitą žmogų, pamatai ne tik jo skausmą.
Pamatai ir savo.
Būdamas su kitu, pradedi jausti ne tik savo džiaugsmą.
Bet ir jo.
Ir galbūt būtent tame bendrume – tarp skausmo ir artumo, tarp tylos ir ištartų žodžių – pamažu pradeda rastis gijimas.
Nes net ir sunkiausiose akimirkose žmogus neturi likti vienas.
🤍Pagalba yra. Visada.
Kartais tereikia vieno labai nelengvo, bet svarbaus žingsnio – ryžtis ją priimti.

10/04/2026

🏥Didiname energijos vartojimo efektyvumą ir mažiname šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

Respublikinė Klaipėdos ligoninė Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas“ pradeda įgyvendinti projektą „VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialo „Pušynas“ pastato energijos efektyvumo didinimas“ (Nr. 03-020-T-0006).

✅𝙿𝚛𝚘𝚓𝚎𝚔𝚝𝚘 𝚝𝚒𝚔𝚜𝚕𝚊𝚜 – atnaujinti pastatą ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą̨ (pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę), užtikrinant statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams, taip racionaliai panaudojant biudžeto lėšas, skirtas viešiesiems pastatams eksploatuoti, bei mažinant į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekį.

Projekto metu numatyta pakeisti pastato langus, lauko duris, įrengti geoterminius šilumos siurblius gruntas vanduo su vertikaliais gręžiniais, atnaujinti karšto vandens tiekimo, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemas, įrengti vėdinimo sistemas su rekuperacija, pakeisti šalto v​andens tiekimo sistemą ir buitinių nuotėkų vamzdynus; įrengti priešgaisrinės saugos įrenginius (apšvietimas ir signalizacija, jutikliai) bei atlikti kitas būtinas priemones.

✅𝙿𝚛𝚘𝚓𝚎𝚔𝚝𝚘 𝚟𝚎𝚛𝚝ė – 2 144 054,28 Eur (Europos Sąjungos lėšos – 1 500 838,00 Eur, UAB „ILTE“ finansinės priemonės lėšos – 643 216,28 Eur).

✅𝙿𝚛𝚘𝚓𝚎𝚔𝚝𝚘 į𝚐𝚢𝚟𝚎𝚗𝚍𝚒𝚗𝚒𝚖𝚘 𝚝𝚎𝚛𝚖𝚒𝚗𝚊𝚒 – nuo 2026-04-01 iki 2029-03-31

📍Daugiau apie projektą:

Projektai 2021–2027 ES investicijų interneto svetainė👇 https://2021.esinvesticijos.lt/lt

Projekto įgyvendinimą bendrai finansuoja Europos Sąjunga

09/04/2026

🤝Skyrius, kuriame prasideda atsitiesimas: gydytoja, jau kurį laiką stiprinanti pagalbos kryptį krizėse

Agnė Stražinskienė – gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė, kurios profesinis kelias atspindi nuoseklų augimą, jautrumą žmogui ir gilų įsipareigojimą padėti tiems, kurie išgyvena sunkiausius gyvenimo etapus. Dirbdama Respublikinė Klaipėdos ligoninė Psichiatrijos filiale, ji sukaupė įvairiapusę patirtį – nuo ūmių būklių gydymo iki ilgalaikės pagalbos žmonėms, susiduriantiems su emociniais sunkumais, krizėmis ar gyvenimo lūžiais.
Jos profesinė kelionė pasižymi ne tik medicininiu tikslumu, bet ir žmogišku artumu. Nuoseklios studijos, darbas skirtingose gydymo įstaigose bei psichodinaminės psichoterapijos mokymai leido giliau pažinti žmogaus vidinį pasaulį – baimes, viltis, santykius ir vidinius konfliktus. Ši patirtis šiandien atsispindi jos kasdienėje praktikoje, kur kiekvienas pacientas matomas ne kaip diagnozė, o kaip unikali asmenybė su savo istorija.
Vadovaudama Krizių intervencijų ir afektinių sutrikimų skyriui, A. Stražinskienė kartu su daugiadiscipline komanda siekia suteikti visapusišką pagalbą – derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija, kūrybinėmis terapijomis ir socialine pagalba. Tai vieta, kur žmogui suteikiama erdvė sustoti, būti išgirstam ir palaipsniui atkurti vidinę pusiausvyrą. Skyriuje ypatingas dėmesys skiriamas tiems, kurie išgyvena krizes – laikotarpius, kai vienam susidoroti tampa per sunku.
Svarbi jos darbo dalis – ne tik gydymas, bet ir požiūrio keitimas. Ji skatina visuomenę nebijoti kreiptis pagalbos ir primena, kad emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė. Jos žodžiuose atsispindi tikėjimas, kad stigma mažėja per patirtį – kai žmonės išdrįsta ieškoti pagalbos ir pajunta jos naudą, jie įkvepia kitus žengti tą patį žingsnį.
Gydytojos A. Stražinskienės darbe prasmė gimsta iš mažų, bet reikšmingų pokyčių – kai žmogus po ilgo laiko vėl pajunta viltį, kai randa jėgų gyventi toliau, kai sugrįžta į kasdienybę. Tačiau ji atvirai kalba ir apie sudėtingą šios profesijos pusę – apie ribas, bejėgiškumo jausmą ir situacijas, kai padėti nepavyksta. Tokiais momentais ypač svarbi tampa komanda – bendrystė, palaikymas ir galimybė dalintis tiek džiaugsmais, tiek sunkumais.
Už profesinio vaidmens slypi ir paprastas žmogus, ieškantis pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Poilsį ji randa kelionėse, knygose, teatre, kine ar buvime su artimaisiais. Ir kartu pripažįsta – būna dienų, kai niekas nepadeda, kai tiesiog tenka išbūti sunkumą. Tačiau net ir tuomet išlieka žinojimas: anksčiau ar vėliau ateina šviesa.

08/04/2026

Dirbtinis intelektas sveikatos sistemoje jau nebėra ateities scenarijus – tai realybė, kuri kelia naujus klausimus apie sprendimų priėmimą ir atsakomybę. Ši tema bus plačiai nagrinėjama VI Nacionaliniame sveikatos vadybos forume gegužės 22 dieną.
Forumo programoje numatyta diskusija „Dirbtinis intelektas – naujasis sveikatos priežiūros vadybininkas ar tik galingas asistentas? Kur brėžiame raudoną liniją?“ taps viena svarbiausių renginio dalių. Ją moderuos Respublikinė Klaipėdos ligoninė direktorius Darius Steponkus, kuris taip pat yra Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.

FORUMĄ ORGANIZUOJA:

LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga
Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga
Respublikinė Klaipėdos ligoninė

Forumas vyks Respublikinė Klaipėdos ligoninė Palangos filiale „Pušynas“, Žvejų g. 1, Palangoje

Dalyviams bus išduodami 6 val. trukmės elektroniniai pažymėjimai. Konferencijos dalyvio mokestis 40 Eur, studentams - 20 Eur.

👉Forumo programa ir registracija – partnerių įraše, kuriuo dalinamės

Gegužės 22 dieną LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedra, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga organizuoja VI Nacionalinį sveikatos vadybos forumą.

Forumo metu bus diskutuojama apie sveikatos sistemos ateitį ir laukiančius iššūkius, aptartas dirbtinio intelekto poveikis sveikatos sistemos valdymui, paslaugų teikimui bei kitos sveikatos sistemos aktualijos.

Forumas vyks Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos filiale „Pušynas“, Žvejų g. 1, Palangoje.

Dalyviams bus išduodami 6 val. trukmės elektroniniai pažymėjimai. Konferencijos dalyvio mokestis 40 Eur, studentams - 20 Eur.

Registracija (iki gegužės 18 d.): https://forms.cloud.microsoft/e/npTdJKV3cr

Renginio programa:https://lsmu.lt/wp-content/uploads/2026/04/VI-Forumas-Programa.pdf

07/04/2026

🤍☘ PASAULINĖ SVEIKATOS DIENA

Sveikatą dažnai pradedame vertinti tik tada, kai ji sutrinka.
Tačiau👇
Sveikata – tai laiku priimti sprendimai.
Tai – komandos darbas, kai vieno žmogaus pastangų jau neužtenka.
Ir tai – pasitikėjimas parinktu gydymo keliu.

Kiekvienas pacientas ateina su savo istorija ☘
Kiekvienas gydytojas, slaugytojas, kitas ligoninės specialistas tampa jos dalimi🤍

Šiandien primename paprastą, bet esminį dalyką👇
Sveikata nėra savaime suprantama, ji mažais sprendimais kuriama kiekvieną dieną.

Rūpinkitės savimi.
Ir tais, kurie šalia 🤍

05/04/2026

Šv. Velykos apibrėžiamos skirtingais žodžiais – vieniems tai tikėjimo šventė, kitiems – šviesos, gyvybės sugrįžimo ir vidinio atsinaujinimo laikas. Tačiau visiems ji vienaip ar kitaip susijusi su tuo, kas žmoguje trapiausia ir kartu stipriausia – viltimi.
Ligoninėje viltis įgauna labai konkrečias formas. Ji slypi kiekviename gijimo žingsnyje, kiekviename kantrybės pilname laukime. Ji nėra pastovi: kartais būna šalia, o kartais atrodo visai išnykusi. Todėl pokytis čia niekada nėra savaime suprantamas – jis ateina per išgyvenimus, kantrybę ir laiką, įgaudamas tikrą prasmę.
Šiuo laikotarpiu, kai gamta atgimsta, norisi tikėti, kad toks pokytis galimas ir žmogaus viduje – nepriklausomai nuo to, ar jį siejame su tikėjimu, ar su natūraliu gyvenimo ciklų ritmu.
Nuoširdžiai linkime stiprybės, kuri leidžia ištverti tai, kas neišvengiama. Ramybės, kuri padeda susitelkti. Ir vilties, kuri, net ir būdama trapi, gali keisti būseną, sprendimus ir kelią į sveikimą.
Daugiau šviesos dienose, ir viduje☀

03/04/2026

Šventės kartais ateina ne dėl kalendoriaus datų, o dėl žmonių gebėjimo kasdienybėje sukurti nedidelį, bet prasmingą pokytį, kuris nepastebimai keičia erdvę ir savijautą.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, tarp operacinių įsiterpusiame personalo poilsio kambaryje, padvelkė pavasariu ir šv. Velykų nuojauta. Ją atnešė Anesteziologijos–reanimacijos skyriaus slaugytoja Onutė Tamavičienė – žmogus, šiai ligoninei ištikimas jau 48 metus, nuo pat pirmosios savo darbo dienos.
Ši pavasario nuotaika išsiskleidė per mažus, bet labai tiksliai parinktus ženklus. Ant stalo – besiskleidžiantys magnolijos pumpurai iš jos pačios auginto medžio, obels šakelės ir kruopščiai rankomis puošti margučiai. Kiekvienas jų apmegztas karoliukais, savitos nuotaikos, spalvų ir simbolikos. Tai yra ilgametė slaugytojos puoselėjama tradicija, gimusi iš kantrybės, kūrybos ir poreikio.
Net intensyviausioje medicinos kasdienybėje labai daug lemia tai, ką į ją atsineša patys žmonės. Kartais pakanka vieno, kuris sustoja, pastebi ir savo dėmesiu pakeičia visos erdvės nuotaiką. Tuomet pavasaris atsiranda ne tik už lango, jis persikelia į žmones, jų savijautą, kasdienius santykius, tyliai stiprindamas tai, kas komandą paverčia daugiau nei bendradarbiais.
Iš tokių, atrodytų, nedidelių dalykų gimsta bendrystės jausmas 🌿

03/04/2026

🌿Atėjus pavasariui kartu su bundančia gamta į mūsų kasdienybę sugrįžta daugiau šviesos, šilumos ir vilties. Artėja ir gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos, kurios daugeliui asocijuojasi su artumu, atsinaujinimu ir bendryste.
Tačiau svarbu prisiminti, kad ne visiems šis laikotarpis yra lengvas ar džiugus. Kai kuriems šventės gali priminti apie patirtas netektis, išgyventus sunkumus ar vienišumo jausmą. Kartais vidinis pasaulis neatspindi pavasario šviesos, o emociniai sunkumai gali tapti dar labiau juntami.
Tokiais momentais ypač svarbu sustoti ir sąmoningai pasirūpinti savimi. Net ir paprasti, kasdieniai dalykai gali turėti didelės reikšmės:
• Maistas – stenkitės valgyti reguliariai, rinktis šiltą, maistingą, organizmą stiprinantį maistą. Net paprastas, namuose paruoštas patiekalas gali suteikti jaukumo ir stabilumo jausmą.
• Vanduo – nepamirškite gerti pakankamai vandens. Net lengvas dehidratavimas gali didinti nuovargį, dirglumą ar sunkinti susikaupimą.
• Miegas – kurkite ramią vakaro rutiną: eikite miegoti panašiu metu, venkite ekranų prieš miegą, pasirūpinkite patogia ir jaukia miego aplinka.
• Santykiai – net trumpas pokalbis su artimu žmogumi, žinutė ar pasivaikščiojimas kartu gali sumažinti vienišumo jausmą. Jei sunku atsiverti, pakanka tiesiog būti kartu.
• Hobiai – skirkite laiko veiklai, kuri bent šiek tiek džiugina: skaitymui, piešimui, muzikai, rankdarbiams ar bet kam, kas leidžia trumpam „atsijungti“ nuo rūpesčių.
• Socialinių tinklų ribojimas – stenkitės sąmoningai mažinti laiką juose, ypač jei pastebite, kad jie didina nerimą ar lyginimąsi su kitais.
• Laikas gryname ore – net 10–20 minučių pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir padėti „perkrauti“ mintis.
• Fizinis aktyvumas – nebūtina intensyviai sportuoti. Tinka ir lengvas tempimas, joga, pasivaikščiojimas ar bet koks judėjimas, kuris atitinka jūsų savijautą.
Leiskime sau jausti viską – ir džiaugsmą, ir liūdesį. Kiekviena emocija yra svarbi ir turi savo vietą. Svarbiausia – nelikti vieniems su savo išgyvenimais.
Gamta mums rodo pavyzdį, kad nepaisant visko viskas praeina. Sniegas ištirpsta, ir žiedų pumpurai prasimuša. Taip ir žmogaus gyvenime – viskas praeina. Net sunkios būsenos, kurios vargina, jos irgi praeina.

🤍Primename, kad prireikus skubios ir neatidėliotinos pagalbos, Psichiatrijos filialo darbuotojai yra pasiruošę Jums padėti. Skubi psichiatrijos pagalba 📞tel. +370 46 39 77 84

🤍💚Respublikinės Klaipėdos ligoninės
Psichiatrijos filialo komanda

02/04/2026

🧠Neurochirurgija: dažnai prireikia žaibiškų sprendimų, bet viskas prasideda nuo pokalbio su žmogumi

Prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės komandos neseniai prisijungęs gydytojas neurochirurgas Marius Šlisers atsinešė tarptautinę patirtį, sukauptą Šveicarijoje, Vokietijoje bei stažuočių metu JAV. Po beveik dešimtmečio užsienyje jis pasirinko grįžti į Lietuvą, į Klaipėdą.
Gydytojo profesinės interesų sritys apima skubiąją ir planinę neurochirurgiją, funkcinę ir stereotaksinę neurochirurgiją. Ypatingą dėmesį jis skiria skausmo gydymui – ypač nugaros skausmui, taikant intervencinius metodus, tokius kaip blokados.
Gydytojas taip pat dirba su pacientais, kuriuos vargina lėtinis ir neuropatinis skausmas, ir taiko šiuolaikinius neuromoduliacinius gydymo būdus, įskaitant nugaros smegenų stimuliaciją. Esant indikacijoms, taikomas ir pažangus spastiškumo gydymas, implantuojant intratekalines vaistų (pvz., baklofeno) pompas, kurios leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus.
Šiandien gydytojas imasi įvairių neurochirurginių intervencijų, tarp jų – ir galvos smegenų operacijų, įskaitant gydymą esant kraujavimams (hematomoms).
Neurochirurgija dažnai siejama su technologijomis, sudėtingomis operacijomis ir sprendimais, kuriuos tenka priimti žaibiškai. Tačiau pats gydytojas akcentuoja, kad ypatingos reikšmės diagnozei turi ir pokalbis su pacientu, jo išklausymas.
💬„Svarbiausia yra anamnezė – tai, ką pasako pats pacientas. Ne tyrimai pirmiausia, o nuoseklus jo pasakojimas. Įsiklausius, dažnai jau čia galima rasti esmines diagnostines užuominas. Ne mažiau svarbi ir kruopšti klinikinė paciento apžiūra“, – sako gydytojas neurochirurgas M. Šlisers, turintis latviškų šaknų.
Pasak jo, šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau pritrūksta būtent šio gebėjimo – sustoti ir įsiklausyti į tai, ką kalba pacientas.
„Paciento pasitikėjimas gydymu prasideda nuo aiškumo – kai žmogus supranta, kas su juo vyksta ir kodėl pasirenkamas konkretus gydymo kelias. Neurochirurgijoje tai ypač svarbu, nes sprendimus dažnai tenka priimti greitai, o atsakomybė – itin didelė. Geras gydytojas turi gebėti greitai mąstyti, atsirinkti esminę informaciją ir prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus“, – sako M. Šlisers.
Skubiose situacijose neurochirurgui būtina gebėti akimirksniu atsirinkti, kas svarbiausia, ir veikti nedelsiant. Tuo tarpu planinėje medicinoje ne mažiau svarbus tampa ryšys su pacientu – empatija, gebėjimas įsiklausyti ir aiškiai paaiškinti sudėtingus gydymo sprendimus.
🤝Gydytojo M. Šlisers prisijungimas prie ligoninės neurochirurgų komandos yra aiškaus stiprėjimo ženklas. Tai atveria platesnes galimybes Vakarų Lietuvos pacientams gauti kvalifikuotą pagalbą arčiau namų.
Kartu tai yra priminimas, kad net ir pažangiausioje medicinoje viskas prasideda nuo paprasčiausio dalyko – nuo žmogaus ir jo istorijos.

30/03/2026

🏥Respublikinė Klaipėdos ligoninė stiprina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – plečiamas bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi

Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Lietuvos Raudonasis Kryžius / Lithuanian Red Cross pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti pasirengimą veikti ekstremaliųjų situacijų metu.

Pagal šį susitarimą LRK pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai (PES) įsitrauks į ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus kasdienę veiklą. Praktinė patirtis realioje aplinkoje leis jiems nuosekliai ugdyti įgūdžius, geriau suprasti ligoninės procesus ir prireikus sklandžiai įsilieti į bendrą darbą, teikiant nemedicininę pagalbą medikams.

Šis bendradarbiavimas yra nuosekli LRK vykdomos pasirengimo programos dalis – organizacija jau kelerius metus kryptingai stiprina savanorių pasirengimą krizėms ir galimiems karo scenarijams. Klaipėdoje šiuo metu veikia 30 pasirengimo savanorių, dalis jų jau nuo pavasario pradės nuolatinę praktiką ligoninėje.

Savanoriai talkins medikams, teiks pirmąją psichologinę pagalbą pacientams ir jų artimiesiems, dirbdami pagal aiškiai apibrėžtas veiklos ribas ir glaudžiai bendradarbiaudami su ligoninės komanda.

„Gyvename laiku, kai geopolitinis neapibrėžtumas ir įvairių krizių tikimybė tampa nuolatine realybe, todėl pasirengimas neturi būti fragmentiškas ar deklaratyvus. Ruoštis privalome nuosekliai, apimdami visą sistemą. Bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi suteikia galimybę šį pasirengimą perkelti į realią veiklos aplinką, kur medicininė kompetencija susijungia su visuomenės įsitraukimu. Tai nėra tik papildomas resursas – tai valstybės stiprinimas per žmones ir jų gebėjimą veikti kartu. Kuo geriau esame pasirengę šiandien, tuo daugiau ramybės galime užtikrinti rytoj“, – teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

📍Susitarimas tarp LRK ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės galioja trejus metus, su galimybe bendradarbiavimą pratęsti

📷 Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nuotraukos