27/04/2026
Ar žinojote, kad pačios pirmos pasakos buvo sukurtos ne vaikams pralinksminti, bet suaugusiems, norint padėti jiems kuo lengviau įveikti skirtingų gyvenimo etapų iššūkius?
Šiandien siūlome Jums patyrinėti pasakos pagalba save.
"Įsivaizduokite, kad sapnuojate sapną, kuriame esate.... Raktas. Galbūt mažas, nedidelis, modernus, galbūt kalvio nukaldintas su įvairiais raižiniais, galbūt auksinis, su dailiu kutu ant galo, kuris taip žaismingai kyšotų iš šeimininkės sijonų klosčių.... Tačiau šis raktas, nepaisant visų savo duotybių buvo raktu, kuris netinka nė vienai spynai.
Jis bandė, daug kartų bandė būti paprastesniu, labiau išsilenkti, įtilpti į ankštos spynos šerdelę, kažkaip pritikti prie spynų mechanizmų, kad tik bent vieną kartą patirti tą saldų "normalumo" jausmą. Tačiau nė kartą nei skląstis, nei kaištis nejudėdavo.
Jis juodai pavydėdavo visiems kitiems Raktams. Jam atrodydavo, kad visi kiti pasaulio raktai tokie normalūs geba lengvai atrasti savąją spyną, tarsi iš prigimties žinotų kuri ji ir kur jos ieškoti. Jis iš visų jėgų nekentė visrakčių, kurie net nebandydavo prisitaikyti, tiesiog lengvais judesiais atrakindavo kiečiausias pasaulio spynas. Tačiau visos šios emocijos, kurios kildavo stebint pasaulį iš dailios lentynėlės buvo nukreiptos tik prieš jį patį. Šis raktas norėjo išnykti, surūdyti, įkristi į tarpą tarp sieninės spintelės ir grindų plyšio taip giliai, kad niekas niekada jo nerastų. Tačiau kartais tu net tiek negali padaryti ir esi priverstas ilgus-ilgus mėnesius dulkėti toje lentynėje. Vienas, be jokių galimybių būti paimtam į rankas, nebent netyčia kažkas supainiotų jį su kitais raktais, bet supratęs numestų jį ten vėl ir vėl.
Raktui tiko ši tyli užmarštis. Ji bent jau nepalikdavo įrėžų jo dantukuose, jam nebereikėdavo jausti spaudimą bei nusvilimą, degti iš gėdos, kai žmonių rankos visaip kaip bandydavo juo atverti kažkokias tai duris.
Bet štai vieną dieną...."
Ir kaip reikalauja žanro klasika, jūs pabundate iš savo sapno, tačiau sapnas toks ryškus, kad Jums norisi jį užbaigti.
Pabandykite raštu atsakyti į šiuos klausimus:
🗝Kas nutinka tą dieną, kai raktas iš lentynėlės paimamas ne atsitiktinai, o tarsi pirmą kartą iš tikrųjų pastebėjus jo formą?
🗝Kokias duris jis pirmą kartą paliečia po ilgo laiko?
🗝Kas pasikeičia pačiame rakte, kai jis nebesistengia būti kitoks – ar jis ima jaustis sunkesnis, lengvesnis, ar tiesiog tikresnis?
🗝Ar jis įsitikina, kad visos ankstesnės spynos nebuvo jam tinkančios spynos?
🗝Kaip baigiasi ši pasaka, ką saugo būtent šio rakto spyna?
🌿 Refleksijai:
🔑Ar buvo Jūsų gyvenime situacija, kurioje bandei „išsilenkti“, kad tik (į)tiktumėt, pritaptumėt prie tam tikros aplinkos, santykių?
🔑Kuriose situacijose Jums atrodė, kad „visi kiti“ lengvai tinka?
🔑Įsivardinkite, kokios Jūsų asmens savybės yra vertingos, bet kartais jaučiates, kad ne toje „spynoje“ bandote jais naudotis?
🔑Jei pažvelgtumėte į savo gyvenimą dabar – kokias naujas duris norėtumėte atrakinti?
Jei norėsite - komentaruose pasidalinkite savo mintimis, kurie kilo atliekant šią užduotį.
Paruošė medicinos psichologė S. Bliudžienė.
Nuotraukose metaforinės kortrlės
