16/11/2025
Savaitgalis – lėtesnė savaitės dalis, suteikianti erdvės apmąstymams ir gamtos stebėjimui. Išėjusi į kiemą, matau, kaip vis dar atsargiai žiedus skleidžia pelargonija, rožės taip pat kelia galvą, o fuksija dar gausiai puošiasi. Tačiau įžengusi į kambarį, kur žiemojimui parneštos gėlės, pastebiu dramatišką pasikeitimą. Kiek daug pageltusių ir nukritusių lapų! Fuksija, dar neseniai buvusi išsipuošusi žiedais tarsi meno kūriniais, dabar visa sumenkusi. Žiedų nebėra.
Suprantu, gėlei reikia laiko priprasti prie pasikeitusių augimo sąlygų. Ji „supyko“ arba, greičiau, instinktyviai suprato, koks dabar metų laikas ir nusprendė „miegoti“. Per žiemą ji sustiprės, sukaups jėgas, ir, pavasario saulei kylant vis aukščiau, vėl kraus žiedus ir stebins jų grožiu.
Pasikeitusios gyvenimo sąlygos ir aplinkybės labai panašiai veikia ir žmones. Net jei ir pokyčiai iš pirmo žvilgsnio yra pozityvūs, jie vis tiek sukelia reakciją. Mūsų fizinė ir emocinė būklė sureaguoja į kiekvieną reikšmingą pasikeitimą, nesvarbu, ar tai naujas, geidžiamas darbas, ar persikėlimas į svajonių šalį.
Psichologijoje bet koks reikšmingas pasikeitimas, reikalaujantis mūsų įprastinio elgesio ar mąstymo modelio koregavimo, yra vadinamas stresu. Svarbu suprasti, kad stresas nebūtinai yra neigiamas.
Teigiami gyvenimo įvykiai, tokie kaip vestuvės, kūdikio gimimas, paaukštinimas darbe, naujų namų pirkimas ar net ilgai lauktos atostogos, sukelia vadinamąjį eustresą – „gerąjį“ stresą. Nors šie įvykiai asocijuojasi su džiaugsmu ir laime, jie vis tiek reikalauja didelių pastangų adaptuotis. Žmogus gali jausti įtampą ar nerimą, gali sutrikti miegas net jei yra laimingas dėl įvykusių pokyčių.
Neigiami įvykiai, tokie kaip liga, darbo praradimas ar finansinės problemos, sukelia distresą – žalingą stresą. Šie pokyčiai ne tik verčia mus adaptuotis, bet ir reikalauja susitaikymo su praradimu ir skausmu. Natūraliai kyla liūdesys, pyktis, kaltė ar bejėgiškumas. Kūnas gali reaguoti fiziniais simptomais – susilpnėjusiu imunitetu, galvos skausmais, virškinimo problemomis.
Išgyvenant pokyčius, reikia laiko. Nemažai laiko. Kaip ir gėlėms, kurioms reikia viso žiemos miego, kad pavasarį vėl žydėtų, taip ir žmogaus psichikai reikia asmeninio, individualaus tempo susivokti, perdirbti patirtį ir įgyti naują tvirtą pagrindą.
Tik su meile ir kantrybe puoselėjamas procesas veda į tvarų ir ilgalaikį atgimimą.
