17/04/2025
Kiaušinis ir Velykos
Velykinis sveikinimas
Kas sieja Krikščioniškas Velykas - Prisikėlimo šventę - ir kiaušinį, kuris išoriškai atrodo negyvas, neaktyvus, uždaras?
Senojoje Induizmo tradicijoje iš Kosminio Kiaušinio išsirito Pradžiapatis. Tai jis sukūrė dievus, žmones. Orfikų dievas Fanesas taip pat išsirito iš Kosminio kiaušinio. Hetitų mitologijoje iš kiaušinio kaip pirminės formos kuriamas pasaulis. Kinų pirmasis žmogus ar dievas Pangu taip pat gimsta iš Kosminio kiaušinio. Jam augant atstumas tarp lukšto, esančio po kojomis, ir lukšto, esančio virš galvos, didėja, plečiasi tol, kol Dangus atsiskiria nuo Žemės.
Taigi, atsirado kiaušinis, jis sudužo ir iš jo išsivystė pasaulis. Toks buvo mūsų protėvių išjaustas, išmąstytas pasaulio atsiradimo simbolis ir eiga. Netoli žmonijos mintis nukeliavo. Vystantis mokslui reiškinius įvardijome kitais žodžiais. Šiandien fizikai, nors ne visi, pasaulio pradžią sieja su Didžiuoju sprogimu, kai taškui labai stipriai plečiantis susikūrė Visata.
Bet gražiausias man yra suomių Kalevalos epas. Jame pasakojama apie dangaus mergelę Ilmatar. Ji ilgai plūduriavo vandenyse, kol paukštis (erelis ar antis) jai ant kelių padėjo septynis kiaušinius: šešis auksinius, blizgančius ir vieną geležinį, tankų, sunkų. Kiaušiniai sudūžta. Iš jų lukštų susiformuoja Dangus ir Žemė, iš baltymų -Saulė, o iš kitų dalių - debesys ir žvaigždės.
Kas yra tos "kitos dalys"? Atrodytų, kad kiaušinyje be lukšto, trynio ir baltymo daugiau nieko nėra. Tačiau... visi žinome, kaip kartais sunkiai lupasi kiaušinis...
Iš ''kitų kiaušinio dalių " atsirandantys debesys - tai laikinumas, nuolatinė kaita, formų įvairovė, lengvumas. Žvaigždės - praeities atšvaitai, mūsų atmintys, amžinas kvieitmas savo vidine esybe kilti aukštyn į nežinomybę. Tai vis tos kitos, neįvardintos dalys, be kurių mūsų būtis būtų skurdi, nepilna. Tad kiaušinis nėra negyvas, nėra neaktyvus, nėra uždaras. Ir tai yra tai, kas jį sieja su Prisikėlimo švente.
Kiaušinių daužymas per Velykas tampa ritualiniu veiksmu, suvokiant, kad pasaulis atsiranda iš vientiso šaltinio (kiaušinio, dievo, žmogaus) ir per sąmoningą auką kaip kūrimo aktą , netgi destrukciją ( kiaušinio sudužimas, nukryžiavimas) sukuriama tvarka.
Nepamirškite , kad stipriausias kiaušinis, visų nugalėtojas, tai tasai geležinis, kurį antis ar erelis padėjo ant mergelės Ilmatar kelių. Jame glūdi visos žmonijos kančios, nelaimės, ligos. Tad jį reikia saugoti, žiūrėti, kad nesudužtų. O tas, kam papuolė, kas surado stipriausią kiaušinį tampa herojumi, gelbėtoju. Jis turėtų būti apdovanojamas, pagerbtas.
Džiaugsmingų, širdingų šv.Velykų.
Su pavasarinias linkėjimais Deimantė Purtokienė