Mažeikių rajonas

21/10/2021

Naujiena - šviečiantis šaldytuvas Ambrolux!
Svetainėj ambrolux.lt - išsirinkite modernų šaldytuvą ir mėgaukitės harmoninga namų erdve

27/04/2018

Kodėl NE. Kodėl TAIP.

2018.04.18 dieną Lietuvos bankas pasiūlė įvesti visuotinį nekilnojamo turto apmokestinimą, tačiau Premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo šią įdėją:

„Tikrai nėra šiandien ta situacija, kad turėtume apmokestinti skurdžiausias ar vidutines pajamas gaunančius žmones, senjorus ir jaunas šeimas, įvedant visuotinį nekilnojamo turto mokestį".

Prisidengdamas mažas pajamas gaunančiais žmonėmis, Premjeras gina turtingą luomą, kastą, kuri nelinkusi mokėti mokesčius, bet įvairiais būdais kaupia nekilnojamą turtą, prisidengdami vaikais, tėvais, giminačiais, firmomis ir agrokoncernais...

Kaip tik per visuotinį nekilnojamo turto apmokestinimą - didžiausius mokesčius turės mokėti brangiausius nekilnojamo turto turėtojus. O skurdžias ar vidutines pajamas turintiems žmonėms - sumažinami mokesčiai pagal gaunamas pajamas. Senjorams ir negalią turintiems asmenims - visai nemokamas pagrindinis gyvenamasis būstas.

Tuo pačiu, Premjeras nelinkęs atiduoti Savivaldybėms pilną savarankiškumą ir tiesiogiai gauti lėšas, renkant nekilnojamo turto mokestį, nes kitaip negalės įtakoti Savivaldybių biurokratus ir klerkus, skirstant savivaldybių biudžetų ir investivcijų lėšas.

Kai žmogus (Premjeras, Seimo nariai ir biurokratai) gyveno ir dar gyvena pagal sovietinio sistemos mentaliteto lygį, tai vakarietiškos mokestinės sistemos jam nesuprantami ir neįkandami: kaip gyventojas gali laisvais pasirinkti gyvenimo būdą, pagal mokestinę prizmę? Jei asmuo turi brangų nekilnojamą turtą, bet neturi noro mokėti didelius mokesčius - tai jis parduoda jį ir nusiperka ekonominį būstą, arba įleidžia nuomininkus, kurie sumažina mokestinę naštą. Ne be reikalo Londone tautiečiai gyvena name po 5 ar 7, nes pasidalina didelė nuoma ir Savivaldos mokesčiai (Counsul Tax).

Tai pat Premjeras S.Skvernelis pareiškia: "Jokio automobilio mokesčio nėra, negalvojama ir nebus teikiama...." ir vėl ta pati problema - kaip gali apmokestinti senjorus, mažas pajamas turintiems asmenims važiuoti į darbą... jie pilasi kurą, kurio akcizo lėšos nueina į kelių fondą (tik apie 48%). Tačiau visi vairuotojai keikia prastus kelius, kamščius, senų šviesaforų sistemų reguliavimą...., o kiti važinėja su dižiuliais džipais (Escalade) ir jiems dzin į tas problemas.

Premjeras ir jo patarėjai, neišsiaiškinę kaip apmokestinami automobiliai ir renkami mokesčiai - trenkia kumščiu per stalą ir sako NE. Ogi sistema paprasta: kuo mažesnė autotransporto priemonė - tuo mažesnis Co2 dujų išmetimas ir metinis kelių mokestis tik 30€. Kuo didesnis džipas su galingu varikliu - tuo didesnis dujų Co2, tai metinis mokestis 505€.

Kelių mokestis būtu mokamas tada kai tu su autotransporto priemonė planuoji važiuoti ir sumoki už tą laiką, kurį naudoji - už vieną, už du ar visus metus. Galėsi nutraukti mokestį jeigu pardavei automobilį arba sustabdyti jeigu mašina sugedusi. Jei Senjorai važuoja į sodą tik 1,2,3 ar 5 mėnesius, tai jam nereikės mokėti už visus metus.

Taip - tai papildomos išlaidos senjorui, bet jis per turtingesnius vairuotojus gaus geresnius kelius (mažiau reikės remontuoti pakabą), nestovės kamščiuose, nes gerai veiks šiuolaikiška šviesaforų sistema... Negi mažas pajamas turintis asmuo perka džipus ir važinėja - taigi ne, todėl turtingesni suneš daugiau mokesčių. Gautos lėšos žymiai prisidės prie kelių remonto ir tiesimo, viadukų ir apvažiavimų įrengimo, naujų šviesaforų ir saugumo sistemų įdiegimų...

Bet turbūt Premjerui ir Seimui nereikia papildomų pajamų į Valstybinį budžetą (nereikės paskirstyti gautas pajamų lėšas po Savivaldybes, nes kiekviena Savivaldybė savo biudžetus susirinks per nekilnojamo turto mokestį), nereikia gerų kelių ir šiuolaikiškos infrastruktūros, nes ir taip visi valdžios atstovai pravažiuoja prabangiais automobiliais įsijungdami signalinius švyturėlius....

O paprasti žmogeliai keikiasi važiuodami žvyrkeliu, pastoviai remontuodami pakabas, būdami didžiuose kamščiuose, bet sako NE apmokestinti automobilius, pagailėdami kelis eurus, o turtingi džiaugiasi kad nereikia išleisti šimtais....

Taip kaip tas posakis: "Kodėl tu ubagas - todėl kad durnas, o kodėl tu durnas - todėl kad ubagas".

Visuomeninis judėjimas
"Reformų sąjūdis"

www.reformusajudis.lt

18/04/2018

Vyriausybės 6 reformų sutrauka.


2018.04.16 dieną Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis su mininstrais pristatė reformų programą šešioms sritims: švietimas, sveikata, mokesčiai, inovacijos, šešėlinis ekonomikos mažinimas, pensijos.

Per keturis mėnesius, Vyriausybės klerkai su ministerijų biurokratais, sugebėjo sutraukti Vyriausybės 800 darbų programą į šešių puslapių reformą ir parašyti 13 puslapių reformų aprašymą. Iš šių šešių sutrauktų reformų - tik du aktualūs: mokesčiai ir pensijos, o kita tik beletristika - iš tuščio į kiaurią...

Kokias reformas siūlo Vyriausybė:

MOKESČIAI.

Palankiausias per tris metus darbo pajamų apmokestinimas Baltijos šalyse. Mokesčių našta mažės 1 mln. dirbančiųjų:
▪ 1 VDU: -5,1 proc. punkto;▪ 1,67 VDU: -3,4 proc. punkto.

Socialinio draudimo įmokų lubos:
▪ 2019 m. 120 VDU per metus
▪ 2020 m. 84 VDU per metus
▪ 2021 m. 60 VDU per metus
▪ 25 proc. GPM tarifas nuo „Sodros” lubų ribos.

Nekilnojamo turto mokestis ne pagrindiniam gyvenamosios paskirties NT.

Daugiau teisingumo mokesčių ir socialinio draudimo srityse:
▪ Darbo pajamų mokesčių mažinimas
▪ Sodros tarifas mažės 2 proc. punktais
▪ NPD taikymas plečiamas iki 2,5 VDU
▪ Nuosekliai didinamas NPD

Darbuotojo ir darbdavio soc. draudimo įmokų sujungimas:
▪ darbuotojo socialinio draudimo tarifas (įsk. PSD) – 18,5 proc.
▪ darbdavio – 1,24 proc.
▪ GPM tarifas – 21 proc.

Net kuriamas visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" nesiūlo iškarto mažinti socialinio draudimą iki 18.5%, nes Sodra pradės formuoti neigiamus biudžetus ir pritrūks pinigų išmokėti pensijas, bei išmokas. Todėl turi būti pereinamas trijų metų laikotarpis su minimaliu valandinio atlyginimo didinimui ir progresinių mokesčių įvedimu, kad išlaikyti ir nemažinti Sodros finansinius srautus.

"Reformų sąjūdis" siūlo atlygimo skaičiavimo sistemą, kai darbuotojui atlyginimą paskaičiuoja pagal išdirbtą darbo laiką padauginus iš minimalaus valandinio atlyginimo 3.11€/val ir nuo bendros sumos nuskaičiuoja Sodros, bei pajamų mokestį, kuriuos turi sumokėti darbdavys:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ – 498.48€ (valandinis atlygis 3.11€/val)

SODRA 30% - 149.54€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 348.94€

Pajamų mokestis 11% nuo 348.94x11% =38.38€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 310.56€.

Neliko nei dvigubo apmokestinimo, nei NPD, nei kitu "Sodros" išskaidymų, kurie bus paskirstomi vidinėj sistemoj. 11% gyventojų pajamų mokestis - tai minimalus progresinių mokesčių tarifas.

Įvedant naujus mokesčius: progresinį pajamų mokestį, nekilnojamo turto mokestį (Savivaldybės mokestį), ar kelių mokestį - "Reformų sąjūdis" siūlo laipsniškai, per tris metus, mažinti Sodros mokestį po 5%, tuo pačiu didinant minimalų valandinį atlyginimą:

Pirmais metais iki 3.5€/val.:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160x3.5=560€

SODRA 25% - 140€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 420€

Pajamų mokestis 11% nuo 420x11% =46.2€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 373,8€

Antrais metais iki 4.4€/val.:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160x4.4=704€

SODRA 20% - 140.8€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. Draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 563.2€

Pajamų mokestis 11% nuo 537.60x11% =61.95€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 501.25€

Trečiais metais iki 5.9€/val.:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160x5.9=944€

SODRA 15% - 141,6€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. Draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 802.4€

Pajamų mokestis 11% nuo 680x11% =88.26€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 714.14€.

Didėjant MMA - "Sodros" įmokų suma lieka panaši, o gyventojų pajamų mokesčių suma didėja ir būtu nukreipta į valstybės biudžetą, iš kurio būtu mokama kitos "Sodros" išmokos nesusijusios su pensijoms - tai pagrinde su motinystės - tėvystės atostogom, vaikų pinigais...

Įvedant progresinį pajamų mokestį - reikia atsisakyti "durnių laiptų", t.y. įvesti bedrą vardiklį (10%÷500€=0.02÷10=0.002), kuris laipsniškai apskaičiuos didėjantį pajamų mokestį, didėjant gyventojo pajamoms:

Uždirbantiems iki 500€ skaičiuojama:

Uždirbai 300€ × 0.002=0.5 × 10= 6% pajamų mokestis

Uždirbai 400€ × 0.002= 0.8 × 10= 8% pajamų mokestis

Uždirbantiems virš 500€ skaičiuojama:

Uždirbai 600€ × 0.002=1.2% pridedi 10% - 11.2% pajamų mokestis

Uždirbai 1000€ × 0.002=2% pridedi 10% - 12% pajamų mokestis

Uždirbai 1590€ × 0.002=3.18% pridedi 10% - 13.18% pajamų mokestis

Uždirbai 3000€ × 0.002=6% pridedi 10% - 16% pajamų mokestis

Uždirbai 5000€ × 0.002=10% pridedi 10% - 20% pajamų mokestis

Uždirbai 8200€ × 0.002=16.4% pridedi 10% - 26.4% pajamų mokestis

Uždirbai 10000€ × 0.002=20% pridedi 10% - 30% pajamų mokestis

Uždirbai 15000€ × 0.002=30% pridedi 10% - 40% pajamų mokestis.

Gyventojas gavęs virš 180 000€ metinių pajamų (15 000 × 12=180 000) - mokėtu 40% pajamų mokestį.

Kai keičiasi MMA - keičiasi bendras vardiklis (10÷672=0.0149÷10=0.00149), todėl didėjant MMA lieka 11% minimalus gyventojų pajamų mokestis.

Būtina minimalios pragyvenimo valandinio atlygį pririšti prie kiekvieno darbuotojo atlyginimo, kuris didesnis už MMA. Padidinus minimalų valandinį atlygį – visiems proporcingai padidėtu atlyginimai, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Viešojo sektoriaus atlyginimai turi būti nustatyti už valandą ir dydis būtu priklausomas nuo darbų apimties, ir priedai skiriami pagal išdirbtą laiką (tik iki 5% nuo atlyginimo).

Jeigu dabar bendras priskaičiuotas minimalus atlyginimas 498.48€ - tai minimalus valandinis tarifas yra 498.48€÷160val=3.11€/val. Jeigu darbuotojas uždirba 1000€, tai jo valandinis tarifas yra 1000€÷160val=6.25€/val. Pakėlus minimalų valandinį atlygį iki 3.5€/val. (t.y. 0.39€/val.), tai minimalus atlyginimas būtu 160x3.5=560€/mėn., o darbuotojas uždirbęs 1000€/mėn. turėtu gauti 6.25+0.39=6.64€/val ir jo atlyginimas turėtu būti jau 160val×6.64€/val=1062.4€/mėn. Tolygiai kiltu visų darbuotojų atlyginimai pagal infliacija ir didėtu perkamoji galia, ir nebūtu nuskriaustų.

Pertvarkius atlyginimų skaičiavimo sistemą ir numačius per tris metus mažinti mokestinę naštą, galima įvesti nekilnojamojo turto mokestį (Savivaldos mokestį).

Dabar Savivaldybės renka nekilnojamo turto ir žemės mokestį iš juridinių kompanijų, bei gyventojų kurių nekilnojamo turto vertė virš 220 000€. Tačiau nesudaro pagrindinę savivaldos finansavimo šaltiniu, nes iš Vyriausybės gauna paramą nuo surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir paskirsto pagal deklaruotus gyventojus (išskyrus Vilnius). Vyriausybė savivaldybėms paskirsto beveik 1.4 mlrd eurų.

Jei asmuo turi du ar tris, ar daugiau nekilnojamo turto skirtinguose savivaldybėse – tai jo sumokėti pajamų mokesčiai nueina ten kur deklaruota gyvenamoji vieta, o kitos savivaldybės negauna pajamų nors asmuo naudojasi sukurta ir gerinama infrastruktūrą kitų žmonių sąskaita.

Palikus pajamų mokestį Valstybės biudžete, "Reformų sąjūdis" siūlo Savivaldybės biudžetą formuoti iš Savivaldos mokesčio (SM). Vyriausybė papildytu Savivaldybės biudžetą tikslinėmis infrastruktūros investicijų lėšomis (400mln €), o likęs 1 mlrd € - Vyriausybė galėtu skirti švietimui, sveikatos sistemai...

Savivaldos mokestį (SM) mokėtu ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. SM sudarys iš dviejų dalių: 1-3% nuo nekilnojamo turto ir žemės vertės; plius 10-12% nuo nekilnojamo turto mokesčio, kuris būtu skirta: policijai 2%, gaisrinei 2%, greitajai pagalbai 2%, kariumenei 2%, socialinėms reikmėms 2-4%. Šio mokesčio nemokėtu senjorai ir negalią turintys asmenys, o socialiai remiantys žmonės - gautu nuolaidas pagal deklaruotas pajamas.

Savivaldybių biudžetų dydis bus priklausomas nuo surinktų Savivaldos mokesčių - kuo daugiau statysis privatūs butai ir namai, bei komercinės paskirties patalpos - tuo labiau didesnis Savivaldybės biudžetas, bet tuo metu Savivaldybės administracijos turės gerinti ir spartinti darbą išduodant statybos leidimus, pritraukti investuotojus. Tuo pačiu Savivaldybės įgaus pilną savarankiškumą formuojant biudžetą ir nelauks Vyriausybės malonės, kurią įtakoja politiniai vėjai.

Regionuose nekilnojamo turto ir žemės vertės yra 5-10 kartų mažesni - tuo pačiu bus mažesni SM mokesčiai. Investuotojai nukreips investicijas į regionus, nes mokės mažesnius Savivaldos mokesčius negu didmiesčiuose.

PENSIJOS.

Asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą:

▪ Pervedimų iš „Sodros“ į pensijų fondus neliks (Sodros tarifas -2 p.p.)
▪ Asmens įmoka palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2 proc. (nuo VDU)
▪ Didesniam (už 4 proc.) asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos
▪ Mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai

Valstybės pagalba visiems kaupiantiesiems. Kaupiantieji galės tikėtis 50 proc. atlyginimo dydžio pensijos:
▪ Gyventojai, kurių amžius iki 40 metų, bus šautomatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Prisijungti prie kaupimo
galės visi norintieji
▪ Bus galimybė gyventojams neskubant apsispręsti dėl kaupimo – pasiūlymai dalyvauti sistemoje: 3 kartus kas 3 metus iki 40 m.
▪ Net ir kaupiantis asmuo galės laikinai sustabdyti kaupimą12 mėnesių.

Pensijų kaupimas atpigs iki pusės:
▪ Įdiegiama gyvenimo ciklo fondų investavimo koncepcija

Užtikrinti esamų pensininkų lūkesčiai:
▪ Pensijos 2019 m. didės vidutiniškai apie 23 eurus
▪ Mažiausias pensijas gaunantys asmenys pajus pensijų padidėjimą

Ir vėl Vyriausybė eina lengviausiu keliu - nurodyti žmonėms ką ir kaip daryti, bei neduoti laisvę darbuotojo pasirinkimui ir darbdavio atsakingumui. Darbuotojas dirba darbdaviui, kad jis kuo geriausiai atliktu savo pareigas, o darbdavys atlygina už atliktą darbą ir turi atsakingai pasirūpinti darbininko senatve.

Kūriamas visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" siūlo "Sodros" 2% (3.5% nuo 2020m.) perkelti į darbdavio išlaidas ir tuo pačiu leisti darbdaviui darbuotojui pasiūlyti pervesti į kaupiamą pensijinį fondą - iki 10%. Darbuotojas sumokės 2%, darbdavys perves papildomus iki 10% ir tai sudarytu ryškus kaupiamo pensijinio fondo didėjimas, kurio dėka darbuotojas bus pilnai aprūpintas išėjus į pensiją. "Sodros" fondas sutaupys didžiulius pinigus, kuriuos galės skirti dabartiniams pensijinio amžiaus žmonėms.

Dar "Reformų sąjūdis" siūlo leisti darbdaviui sumokėti dalį darbuotojo "Sodros" įmokos - nuo 0 iki 15%. Darbdavys galės pasidalinti su darbuotoju gaunamu pelnu per "Sodros" įmokos kompensavimą, pervesdamas jas į išlaidas nuo kurio nemokės pelno mokesčio. Darbuotojas gaus didesnį atlyginimą - saugos darbo vietą, bei dirbs našiau ir produktyviau negalvodamas emigruoti

08/02/2018

Pensijų reforma

Praeitais metais (2017m), prieš Kalėdas, Vyriausybės ministrai numetė bombą apie planuojamą naują pensijų reformą. Jau sausio mėnesio pabaiga, o informacijos apie reformą - nėra. Turbūt pasimetė ministrų stalčiuose... - tegu ir guli, nes jau pradinės informacijos fragmentai - nieko gero nežada....

Jauniausias Ūkio ministerijos ministras Virginijus Sinkevičius linksta privatizuoti valstybines įmones, bet neapsisprendžia kurias ar kam. Gal praturtėjusios žemės ūkio bendrovės, negalėdamos pirkti daugiau žemių - numatę už grašius nupirkti valstybines įmones, tikėdami geros investicinės grąžos.

Sunku tikėtis Lietuvos žmonių, o to labiau senjorų gerovės, kai vienomis rankomis minkoma įsisenėjusias socialinės ir pensijines sistemas - norėdami išspausti paskutinį kantrybės lašą, o kitomis rankomis dėlioja valstybinio turto išpardavimą - prisidengdami optimizavimu. Galėtu susėsti prie stalo ir aptarti: kaip panaudoti valstybinį turtą ir duotu didesnę grąžą, kuris būtu skirtas pensijų didinimui.

Visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" siūlo pertvarkyti esamą sovietinę pensijinę sistemą į perspektyvią investicinę sistemą, kuri paremta valstybės garantija. Kas tai?

Visą valstybės turtą perduoti į Valstybinį investicinį pensijinį (VIP) fondą, suformuodami apie 5,6 mlrd eurų kapitalinį fondą, kuris dabar (2017 metais) davė 250 mln eurų grąžos. VIP fondas pertvarkytu ir modernizuotu įmones su kasmetinėmis antru pakopos pensijinio fondo lėšomis (140 mln €), kurias investavus pastoviai didintu vertę - tuo pačiu ir kasmetinę grąžą, iš kurio didėtu senjorų pensijos.

Prieš tai reikia pertvarkyti "Sodrą":

1. Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prijungti "Sodrą", išskaidant į departamentus:

1.1. Socialininis departamentas - rūpinsis socialinėm išmokomis, motinystės ir vaiko fondais, kurie būtu finansuojami iš Valstybės biudžeto (Valstybės demografiniai tikslai).

1.2. Sveikatos departamentas - rūpinsis sveikatos sistemos finansavimu ir draudiminėmis išmokomis.

1.3. Pensijų departamentas - prižiūrės ir rūpinsis pensijiniu fondu, kuris bus finansuojamos iš "Sodros" įmokų ir dividentais gautais iš Valstybinio investicinio pensijinio fondo.

2. Per tris metus mažinti Sodros mokestį po 5%, tuo pačiu didinant minimalų valandinį atlyginimą:

Pirmais metais iki 3.5€/val.:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160x3.5=560€

SODRA 25% - 140€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 420€

Pajamų mokestis 11% nuo 420x11% =46.2€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 373,8€

Antrais metais iki 4.2€/val.:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160x4.2=672€

SODRA 20% - 134.4€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. Draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 537.60€

Pajamų mokestis 11% nuo 537.60x11% =59.14€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 478.64€

Trečiais metais iki 5€/val.:

Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160x5=800€

SODRA 15% - 120€

(su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. Draudimu)

Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 680€

Pajamų mokestis 11% nuo 680x11% =74,8€

Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 605.2

3. Į antros pakopos pensijos fondą, vietoj "Sodros" 2% (3.5% nuo 2020m.) įmokų perkelti į darbdavio išlaidas ir tuo pačiu leisti darbdaviui darbuotojui pasiūlyti pervesti į kaupiamą pensijinį fondą - iki 10%. Darbuotojas sumokės 2%, darbdavys perves papildomus 2% arba iki 10% - tai sudarytu ryškus kaupiamo pensijinio fondo didėjimas, kurio dėka darbuotojas bus pilnai aprūpintas išėjus į pensiją. Šios lėšos būtu nukreiptos į VIP fondą.

4. Leisti darbdaviui sumokėti dalį darbuotojo "Sodros" įmokos - nuo 0 iki 15%. Darbdavys galės pasidalinti su darbuotoju gaunamu pelnu per "Sodros" įmokos kompensavimą, pervesdamas jas į išlaidas nuo kurio nemokės pelno mokesčio

www.reformusajudis.lt

03/12/2017

Biudžetų skirtumai.

Vyriausybė pristatė 2018 metų biudžeto projektą, kuris pirmą kartą rengtas planuojant viešųjų finansų perteklių. „Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, daugiau nei 600 mln. eurų skiriama socialinėms reikmėms. Lėšos nukreipiamos žmonių gerovei didinti, ne pastatams, ne ūkinėms reikmėms, ne išpūstoms administracijoms išlaikyti, o sunkiausiai gyvenančios visuomenės dalies padėties pagerinimui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė S.Skvernelis.

Jungtinės Karalystės įždo sekretorius F. Hamondas pristatė 2018 metų biudžetą, kuriame per penkerius metus bus investuota bent 44 mlrd. svarų į būsto kapitalą, paskolas ir garantijas, siekiant padidinti naujų būstų skaičių iki 300 tūkst. per metus, pridurdamas, kad jau pernai pastatyti 217 tūkst. naujų būstų yra „nuostabus pasiekimas“. Ph. Hamhondas pažadėjo, kad vyriausybė skatins smulkias statybos įmones statyti daugiau namų, ragins plėtoti prieinamo nuomai skirto būsto rinką ir finansuos statybos įgūdžių apmokymą, siekdama padidinti šios pramonės darbuotojų skaičių.

Dvi valstybės - dvi skirtingos kryptys. Lietuvos Vyriausybė linkusi prisidengdama socialiniu biudžetu ir skirdama 600 mln eurų - žmonėms skirs pašalpas, kurios nebuvo didinami 10 metų pagal infliaciją. Bus duota žuvis, bet ne meškerės.

O Jungtinė Karalystė finansus skiria būsto įpirkimui - tai ne pašvinkusi žuvis, o meškėrė. Žmogus turintis būstą stengiasi jį išlaikyti: dirbti (valstybei mokės pajamų ir draudimo mokestį), mokėti Savivaldos mokestį ir tuo pačiu pirks maistą, drabužius, kurą, baldus ir buitinę techniką, vaikus leis į darželį ar mokyklą, ir mažai kas galvos emigruoti. Be to, mokėdamas Savivaldos mokestį, kai sumažės darbo ir gaus mažesnį atlyginimą - Savivaldybė sumažins Savivaldo mokestį ne nuo tos dienos kai padavė prašymą, o nuo tos dienos kai sumažėjo pajamos.

Lietuvos Vyriausybė paruošė projektą pirmo būsto įsigijimo paramai, bet tam skyrė 1.5 mln eurų. Bet tai daugiau skirta vidurinei klasei. Kai tu dirbi gaudamas minimumą, turint du ar keturis vaikus - pirmo būsto pirkimas kaip kosmosas.

Visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" siūlo Vyriausybės sukurti Nacionalinę socialinio būsto asociaciją, kad dirbančiam vienišam ar su šeima, skirtu socialinį būstą pagal nuomos sutartį, su galimybė išsipirkti - kai gaus didesnį atlyginimą negu MMA ir atitiks banko reikalavimus. Įsikūriant bus perkamos priemonės remontui, baldus, buitinę techniką.... Tada visai šeimai bus įteikta meškerė.. ir be abejo stabilumas - nesikraustant iš vienos nuomuojamos vietos į kitą.

www.reformusajudis.lt

                                                                                                                                                           2017.12.03

03/12/2017

Biudžetų skirtumai.

Vyriausybė pristatė 2018 metų biudžeto projektą, kuris pirmą kartą rengtas planuojant viešųjų finansų perteklių. „Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, daugiau nei 600 mln. eurų skiriama socialinėms reikmėms. Lėšos nukreipiamos žmonių gerovei didinti, ne pastatams, ne ūkinėms reikmėms, ne išpūstoms administracijoms išlaikyti, o sunkiausiai gyvenančios visuomenės dalies padėties pagerinimui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė S.Skvernelis.

Jungtinės Karalystės įždo sekretorius F. Hamondas pristatė 2018 metų biudžetą, kuriame per penkerius metus bus investuota bent 44 mlrd. svarų į būsto kapitalą, paskolas ir garantijas, siekiant padidinti naujų būstų skaičių iki 300 tūkst. per metus, pridurdamas, kad jau pernai pastatyti 217 tūkst. naujų būstų yra „nuostabus pasiekimas“. Ph. Hamhondas pažadėjo, kad vyriausybė skatins smulkias statybos įmones statyti daugiau namų, ragins plėtoti prieinamo nuomai skirto būsto rinką ir finansuos statybos įgūdžių apmokymą, siekdama padidinti šios pramonės darbuotojų skaičių.

Dvi valstybės - dvi skirtingos kryptys. Lietuvos Vyriausybė linkusi prisidengdama socialiniu biudžetu ir skirdama 600 mln eurų - žmonėms skirs pašalpas, kurios nebuvo didinami 10 metų pagal infliaciją. Bus duota žuvis, bet ne meškerės.

O Jungtinė Karalystė finansus skiria būsto įpirkimui - tai ne pašvinkusi žuvis, o meškėrė. Žmogus turintis būstą stengiasi jį išlaikyti: dirbti (valstybei mokės pajamų ir draudimo mokestį), mokėti Savivaldos mokestį ir tuo pačiu pirks maistą, drabužius, kurą, baldus ir buitinę techniką, vaikus leis į darželį ar mokyklą, ir mažai kas galvos emigruoti. Be to, mokėdamas Savivaldos mokestį, kai sumažės darbo ir gaus mažesnį atlyginimą - Savivaldybė sumažins Savivaldo mokestį ne nuo tos dienos kai padavė prašymą, o nuo tos dienos kai sumažėjo pajamos.

Lietuvos Vyriausybė paruošė projektą pirmo būsto įsigijimo paramai, bet tam skyrė 1.5 mln eurų. Bet tai daugiau skirta vidurinei klasei. Kai tu dirbi gaudamas minimumą, turint du ar keturis vaikus - pirmo būsto pirkimas kaip kosmosas.

Visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" siūlo Vyriausybės sukurti Nacionalinę socialinio būsto asociaciją, kad dirbančiam vienišam ar su šeima, skirtu socialinį būstą pagal nuomos sutartį, su galimybė išsipirkti - kai gaus didesnį atlyginimą negu MMA ir atitiks banko reikalavimus. Įsikūriant bus perkamos priemonės remontui, baldus, buitinę techniką.... Tada visai šeimai bus įteikta meškerė.. ir be abejo stabilumas - nesikraustant iš vienos nuomuojamos vietos į kitą.

www.reformusajudis.lt

                                                                                                                                                           2017.12.02

02/12/2017

Lietuviškas teisingumas.

Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta užtikrinti, kad ne tik daugiavaikės motinos (įmotės), bet ir tėvai (įtėviai), kurie išaugino 5 ir daugiau vaikų, turėtų teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją - 116€.

Kodėl valstybė pagerbia tik tas mamas ar tėčius, kurie užaugino 5 ar daugiau vaikų? Kodėl nepagerbti, kurie užaugino vieną, du, tris, keturis ir viš penkių vaikų?

Negi žmogui išėjus į pensiją, nebus malonu, kad Valstybė padėkos net už vieną vaiką ir pridės 25€ prie pensijos kiekvienam iš tėvų. Bet ne... - reikia žmones išskirti, sukiršinti, nuvilti, su apgailestavimu, kad nesi įvertintas užauginus nors vieną ar du vaikus...

Visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" inicijuoja nelygybės panaikinimą ir siūlo prie pensijos kiekvienam pridėti: už vieną užaugintą vaiką - 25€, du - 50€, tris - 75€, keturis - 100€, penkis - 115€, šešis - 130€ ir taip toliau... Tai teisingumo ir rūpestingumo atstatymas, kurio trūksta Lietuvoje. Net vaikai pajus ir pamatys, kad jų sumokėti mokesčiai - tiesiogiai prisideda prie tėvų gerovės.

www.reformusajudis.lt

                                                                                                                                                           2017.12.02

01/12/2017

Automobilių infrastruktūros mokestis - pinigai kelių priežiūrai.

Parlamentarai nesutaria, ar planuojant keisti Kelių programos finansavimo tvarką 2018 metais nesumažės kelių priežiūros ir plėtros skiriamos lėšos. 2018 metais programai, į kurią lėšos dabar pervedamos iš kuro akcizų, sumokamo kelių mokesčių, už transporto priemonių registravimą, sunkiasvorio transporto ir kitų įmokų, siūloma skirti 48 proc. pajamų, gautų iš akcizo už degalus. Dabar keliams skiriama 65 proc. surinktų degalų akcizo – šiemet tai turėtų sudaryti 428 mln. eurų, o kartu su kitais finansavimo šaltiniais bendra lėšų suma siekia beveik 500 mln. eurų.

Labai lengvai parlamentarai gali laviruoti procentais, bet ar tai gerai, kai per plonu sluoksniu tiesti nauji keliai pradės byrėti. O ką sakyti apie sovietinius daugiabučių kiemus, kai važiuoji ir nežinai kokio gylumo duobės. Jau taip pavėluotas Via Baltik rekonstrukcija į keturių juostų kelią (autostrada) - kai per didžiausius srautus vyko neviena skausminga autotransportų avarijos.

Visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" siūlo įvesti automobilio infrastruktūros mokestį (AIM), kurį mokėtu visi turintys transporto priemonių. AIM dydis priklausytu nuo transporto priemonės modelio klasės, taršos (CO2) ir galios. AIM nemokės už transporto priemonės, kurie nevažinėja - stovi garažuose ar auto aikštelėse.

AIM gali būti įvedamas per tris metus: pirmais metais - 40%, antrais -70%, trečiais - 100%:

A klasės (co2 iki 100) - 0€
B klasės (co2 nuo 101-110) - 20€
C klasės (co2 nuo 111-120) - 30€
D klasės (co2 nuo 121-130) - 115€
E klasės (co2 nuo 131-140) - 135€
F klasės (co2 nuo 141-150) - 150€
G klasės (co2 nuo 151-165) - 190€
H klasės (co2 nuo 166-175) - 220€
I klasės (co2 nuo 176-185) - 240€
J klasės (co2 nuo 186-200) - 280€
K klasės (co2 nuo 201-225) - 305€
L klasės (co2 nuo 226-255) - 520€
M klasės (co2 virš 255) - 535€
(pagal Jungtinės Karalystės metodiką).

0.6 ar 0.8 koeficientas būtu automobiliams su alternatyviu kuru: su dujomis arba hibridai (benzinas plius elektra). Galios koeficientas: kuo didesnė galia - tuo didesnis koeficientas. Elektra ar vandeniliu varomi automobiliai būtu apmokestinami tik nuo variklio galios (atskiri įkainiai).

AIM mokestį bus galimą mokėti perkant autotransporto draudimo polisą tam laikotarpiui, praeinant techninę apžiūrą (metinį mokestį) arba Regitros svetainėj per internetinę bankininkystę sumokant už tam tikrą laikotarpį, bei automatiškai nuskaičiuojant kas mėnesį nuo naudotojo banko sąskaitos.

Ką tai duos įvedus automobilių infrastruktūros mokestį?

Vienas iš pagrindinių tiklų - mažinti autotransporto priemonių, kurie labai teršia orą co2 dujomis. Pakeisti požiūrį į mažesnes transporto priemones, bei skatinti įsigyti naujas autotransporto priemones su mažom kuro sunaudojimu ir tuo pačiu mažu co2. Tuo pačiu prisidėti prie Kelių programos finansavimo, bet paskirstyti: 50% - Savivaldybių keliams (50% keliams ir 50% daugiabučių aikštelių sutvarkymui, bei remontui) ir 50% - regioniniams keliams.

Pastoviai nustatyti Kelių programos finansavimui - 70% pajamų gautų iš kuro akcizo, kuris būtu skirta valstybinių kelių priežiūrai. Kitus 30% pajamų skirti naujų elektrinių ir hibridinių automobilių kompensavimo sistemai ar jų infrastruktūros plėtimu.

www.reformusajudis.lt

30/11/2017

Permainos.

Kai 2017 metais gegužės mėnesį startavo internetinė svetainė www.reformusajudis.lt - sudėjome nuostatas Seimui, Vyriausybei, Visuomenei ir Verslui. Vyriausybės 10 punkte buvo pateikta:

"Sukurta 10 TRAC įmonių, kurie rūšiuoja atliekas. Joms skirta Europos sąjungos finansavimas, tačiau vis tiek reikalauja didinti mokesčius už atliekų surinkimas, nes didėja išlaidos įrenginių priežiūrai ir rūšiavimui. Tai yra monopolinė valstybės veikla, kurią reikią reguliuoti per Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. TRAC įmonės turės pateikti realias išlaidas, o Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustatys realias atliekų surinkimo kainą."

Ir kaip ne keista, 2017.11.17 dieną www.lzvs.lt (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) svetainėj parašyta naujiena: "Imamasi iniciatyvos atliekų tvarkymo krizei spręsti":

„Svarbiausias mūsų kadencijos uždavinys atliekų tvarkymo sektoriuje – sukurti tokią sistemą, kad gyventojams mokesčiai už atliekų tvarkymą mažėtų, būtų skaidrūs ir pagrįsti realiomis sąnaudomis. Gyventojas privalo turėti galimybę rūšiuoti atliekas prie savo namų ir už tai gauti realią naudą, todėl bus keičiama dvinarė kainų skaičiavimo metodika. Diskusijų kelia ir rinkliavos nustatymo būdas pagal plotą, nes realiai atliekas sugeneruoja žmonės, o ne nekilnojamas turtas. Taip pat planuojame inicijuoti ir Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) veiklos peržiūrą ir siūlyti juos optimizuoti, kad jų veikla būtų skaidri ir nepagrįsta vien pelno siekimu, nes tai yra viešoji paslauga būtina Lietuvos gyventojams. Neabejotinai ir gamintojai bei importuotojai turi prisiimti didesnes pareigas tvarkant pakuočių atliekas, kurios susidaro bendrame sraute. Šios atliekos nėra gyventojo atsakomybė – jis jau sumokėjo už pakuotės sutvarkymą pirkdamas prekę. Taigi atliekų tvarkymo sistema bus priversta atsigręžti į žmogų.“ – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.

Atliekų tvarkymo reforma pasižymės ir kitais planuojamais pakeitimais: atliekų tvarkymo kainodaros skaičiavimo funkcijas perims Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Šiai įstaigai planuojama jau nuo 2019 m. perduoti regioninių kainų apskaičiavimo funkcijas, taip pat nustatyti savivaldybių, gamintojų ir importuotojų atsakomybę komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tai padės užtikrinti skaidrumą nustatant regionines komunalinių atliekų kainas, nes jos busapskaičiuojamos, tvirtinamos ir išdalijamos nuo savivaldybių nepriklausomos institucijos."

Visuomeninis judėjimas "Reformų sąjūdis" džiaugiasi tokiomis permainomis. Nors nežinome "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų" atliekų tvarkymo permainų idėjos ištakų, bet visuomeninio judėjimo "Reformų sąjūdžio" pateiktos reformos įtikinamai įgauna prasmę.

                                                                                                                                                           2017.11.21