https://www.facebook.com/102846666049892/

Gera augti

Home
Lithuania
Moletai
Gera augti

Apie buvimą savimi – gamtoje, tėvystėje ir darbų ūžesy. Mintys, knygos, gyvenimas, kuriame ieškau pusiausvyros. Kartais tai – grįžimas į save.

Esu sveikatos psichologijos magistrantė, mama ir moteris, kurią domina ne tik teorijos, bet ir tikras, gyvas gyvenimas.

Čia dalinuosi refleksijomis apie:
🌱 emocinį augimą ir vidinę vertę
🌿 gyvenimą arčiau gamtos
👣 tėvystę ir nepraradimą savęs tarp visko
📚 skaitomas knygas ir mažus kasdienybės atradimus

Tikiu, kad augimas – tai nebūtinai kilimas į viršų.

13/01/2026

Sausio 13-oji – apie drąsą būti kartu.
 Apie žmones, kurie sunkiu metu rinkosi ryšį, ne abejingumą.
 Buvimą. Atsakomybę. Pasirinkimą saugoti tai, kas svarbu.

Kai nesaugu, bendrystė ir tarpusavio ryšys tampa stiprybe. Kai susitelkiame. Siekiame vieno tikslo.

Sausio 13-osios kontekste bendrystė ir susitelkimas man tėra teoriniai konstruktai, todėl jaučiu labai didelį dėkingumą susibūrusiems, gynusiems.

Kad šiandien mes galėtume gyventi taip, kaip gyvename.
 Kai laikomės kartu ne todėl, kad nebaisu, o todėl, kad nesame vieni.

Su sausio 13-ąja!

❓Ar švenčiate/paminite šią progą?

Pasidalinkite komentaruose: 1 - Švenčiu/paminiu
2 - Nešvenčiu

07/01/2026

Dažnai gyvename taip, tarsi meilė būtų jausmas, kurį reikia:
👉🏻 surasti,
👉🏻 išlaikyti
👉🏻 įrodyti.
 Tarsi ji būtų romantiškas priedas prie gyvenimo, o ne pats jo pagrindas.

Tačiau vis daugiau kalbama apie kitokią meilės prasmę – meilę kaip emocinio saugumo vietą.
 Kaip ryšį, kuris padeda atlaikyti gyvenimo sunkumus, o ne nuo jų pabėgti.
 Kaip tylų žinojimą, kad nesu vienas.

Gal meilė tikrai yra daugiau ir plačiau nei jos romantinė pusė atspindima kino filmuose. Gal tai pagrindas mums saugiai eiti per gyvenimą, klysti, keistis.

❓Ar pritartumėt šiai minčiai?

Pasidalinkite komentaruose: 1 - Pritariu
2 - Nepritariu

Karuselėje kviečiu paskaityti šį įrašą įkvėpuasia citata iš Sue Johnson knygos Laikyk mane tvirtai.

02/01/2026

Naujų metų proga noriu palinkėti kiekvienam iš mūsų:
🌿 drąsos būti savimi – net tada, kai aplinka siūlo ar spaudžia būti kitokiais; 🌿 švelnumo išgirsti savo poreikius – suprasti, kas man išties svarbu; 🌿 ryžto tais poreikiais pasirūpinti – gal visai mažais mažais žingsniais, gal ne iš karto tobulai.

Tegul šie metai būna ne apie bandymus tapti geresniais, o apie leidimą (SAU) būti savimi.

Su naujais metais 🤍

❓Ko šiandien labiausiai norėtumėt palinkėti branginamam žmogui?

Pasidalinkite komentare:
1 — drąsos būti savimi
2 — išgirsti savo poreikius
3 — pasirūpinti savo poreikiais

31/12/2025

Psichologė paskutinę metų dieną atėjusi į pirminę konsultaciją ir jos pabaigoje matanti daugiau nei kelis būdus pagelbėti su ištikusia situacija

❓Jei galėtumėte rinktis, paskutinę metų dieną dirbtumėt ar poilsiautumėt?

Pasidalinkite komentare:
1 — dirbčiau
2 — ilsėčiausi

29/12/2025

Yra daiktų, kurie tiesiog būna mūsų kasdienybėje.
Ir yra tokių, kurie ją lengvina ir puošia.

🗓️Šį kalendorių perku jau antrus metus iš eilės.
Ne todėl, kad „reikia naujo“.
Nors reikia. Bet dar ir todėl, kad jaučiasi – jis sukurtas su meile, dėmesiu ir pagarba.

O dar jis toooks gražus ir patogus — talpinantis visos šeimos planus ir norus ✨

Man svarbu palaikyti žmones, kurie gyvena tuo, ką daro.
Ir ypač – moteris, kurios per kūrybą realizuoja save ❣️

— ačiū, kad kuri.
🤍

❓ Ar turite daiktų, prie kurių norisi sugrįžti vėl ir vėl? Pasidalinkite savo rekomendacija komentare ✏️

27/12/2025

Vis sakau, kad stengiuosi nepirkti knygų. Ir dažniausiai man tai visai neblogai sekasi.

Bet yra viena sritis, kurioje sau leidžiu daryti išimtį. O gal tiesiog save teisinu nepavykus?  Tai – psichologijos knygos.

Šios knygos, kartą perskaitytos, paprastai nedulka lentynose. Jas galiu rekomenduoti klientams. Kartais – paskolinti. Kartais – grįžti prie jų grįžti pati, kai to prireikia.

Spalio pradžioje, dalyvaudama Klinikinių ir sveikatos psichologų konferencijoje, pasijutau kaip vaikas, patekęs į saldainių parduotuvę.
 Koridoriuose – skirtingos leidyklos su būtent psichologams aktualiomis knygų temomis. Aplink – kolegos, dosniai besidalinantys komentarais: „ši tikrai puiki“, „ooo, labai patiko“, „ši buvo labai naudinga praktikoje“.

Na ir kaip čia atsilaikyti?

Žinokit, tuo metu atsilaikiau.
 Turiu tokią asmeninę taktiką: kai kyla impulsas pirkti knygas urmu – atsitraukiu. Palaukiu bent kelias valandas, o geriausia – parą.
 Leidžiu emocijoms nurimti ir tik tada grįžtu prie sprendimo.

Tąkart atsitraukiau pusdieniui. O vakarop… rankos jau pačios surinko el. knygyno adresą ir užsakė keturias knygas.

Iš psichologinės pusės tai man gražus priminimas, kaip veikia impulsai: jie sustiprėja aplinkoje, kur daug stimulų, bendrumo jausmo ir „rekomendacijų“. Bet kartu prisiminiau – kaip padeda pauzė. Ji ne visada reiškia „ne“. Kartais ji reiškia sąmoningą taip.

Kokias knygas parsivežiau – rasite nuotraukų karuselėje.

❓Kurią knygą čiuptumėt skaityti pirmiausiai? 📚

Brūkštelkit komentare:

1 — Manifestavimas vaikams
2 — Meditacijos mirtingiesiems
3 – Perfekcionistų gidas į gyvenimą be kontrolės
4 – Išsiblaškę protai

24/12/2025

Kalėdos nėra stebuklingas metas Bent jau ne visiems. Ir ne visada.

Daugelis mūsų per Kalėdas norime pajusti stebuklą – lengvumą, džiugesį, pakilumą. Kažką, kas bent trumpam nuimtų kasdienybės svorį.

Tačiau tiesa ta, kad atėjus Kalėdoms mūsų realybė niekur nedingsta.

Visiškai normalu nejausti pakilumo, jei: 👉🏻 esate toli nuo artimųjų; 👉🏻 sergate patys ar šeimos nariai; 👉🏻 jaučiatės pervargę, emociškai išsekę; 👉🏻 patiriate finansinių problemų; 👉🏻 santykiai šeimoje įtempti; 👉🏻 gyvenate su vidiniu nerimu ar depresyviomis nuotaikomis;
👉🏻 išgyvenate santykių krizę ar skyrybas; 👉🏻 patiriate gedulą ar ilgesį; 👉🏻 nebeturite šalia žmonių, kurie jums ir kūrė švenčių jausmą.

Taip, kalendorius, nepaisydamas visų šių aplinkybių, vis tiek rodys: šiandien Kūčios, rytoj – Kalėdos.

Bet kalendorius negirdi jūsų jausmų.
 O jie – svarbūs. Ir tikri.

Šventės dažnai padidina tai, kas jau vyksta viduje.
 Jei viduje ramu – šventės gali tai sustiprinti. Jei viduje sunku – jos gali tapti dar vienu spaudimu: „turėčiau jaustis kitaip“.

🌿 Ką galime padaryti, jei šiais metais stebuklą pajusti sudėtinga?
– Leisti sau jaustis taip, kaip jaučiatės – be bandymo „susitvarkyti“. – Sumažinti lūkesčius šventėms (savo ir kitų). – Rinktis mažus, realius dalykus: poilsį, tylą, pasivaikščiojimą, neperkrautą dieną. – Nevertinti savęs pagal tai, ar jaučiate „šventinę nuotaiką“. – Jei reikia – ieškoti artumo atvirai: su žmogumi, su savimi, su gamta.

Kartais didžiausias Kalėdų stebuklas yra ne džiaugsmo pliūpsnis, o leidimas sau būti. Tiesiog taip, kaip būnas.

Jei šios Kalėdos ramios ir džiaugsmingos – sveikinimai! Džiaugiuos kartu. Jei sunkios – tegu būna pakankamai švelnios. Arba būkite švelnūs sau ❤️

Neprivalote jausti daugiau, nei šiuo metu galite.

❓Ko šiemet daugiau aplinkoje prieš šventes 🎄 - džiaugsmo ar 😮‍💨 įtampos?
Brūkštelkit komentare:
1 — džiaugsmo
2 — įtampos

20/12/2025

Psichologas užsirašinėja. O kaip tada su konfidencialumu?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuris kartais įgarsinamas, o dažniau su abejone akyse nutylimas.

Trumpas atsakymas: konfidencialumas užtikrinamas net ir tada, kai konsultacijos metu daromi užrašai.

Kodėl psichologai išvis rašo? Užrašai nėra „ataskaita apie klientą“ ar perteklinės informacijos kaupimas.

Jie skirti padėti psichologui: – neprarasti svarbių temų, – sekti procesą, – pastebėti pasikartojančius modelius, – užtikrinti kokybišką ir tęstinę pagalbą.

Kaip konfidencialumas užtikrinamas praktiškai?

📝 Užrašuose nėra asmens identifikuojančių duomenų. Nerašomi vardai, pavardės ar kita informacija, pagal kurią būtų galima atpažinti konkretų žmogų.

🔢 Naudojami kodai. Užrašai žymimi tam tikru kodu, o kodo ir asmens tapatybės sąsaja saugoma atskirai. Tai reiškia, kad net ir patekus užrašams į pašalines rankas, asmuo nebūtų identifikuojamas.

📄💻 Užrašai gali būti saugomi tiek popieriniu, tiek skaitmeniniu formatu, tačiau visais atvejais – saugiose, neprieinamose vietose, laikantis profesinių ir teisinių reikalavimų.

👁️‍🗨️ Užrašais nėra dalijamasi su kitais žmonėmis – šeima, darbdaviais, ugdytojais ar institucijomis, jei tam nėra teisinių ir etinių pagrindų.

📘 Visa tai psichologą įpareigoja ne tik profesinis etikos kodeksas, bet ir galiojantys teisės aktai.

Užrašai — tai darbo įrankis, skirtas tam, kad psichologas galėtų kuo geriau būti šalia jūsų procese.

Jei konsultacijos metu kyla klausimų ar nerimo – apie tai galima ir verta kalbėti.

🌿 Konfidencialumas nėra terapijos kliūtis. Tai jos pamatas.

❓ Ar judame toliau apie konfidencialumo išimtis? O gal smalsiau sužinoti, kokios institucijos gali prašyti informacijos apie konsultacinį procesą ir kiek jos iš tiesų suteikiama?

16/12/2025

Kartais paprašai nedidelės pagalbos, o gauni kur kas daugiau, nei tikėjaisi.

Prieš kurį laiką paprašiau Jūsų padėti išsirinkti skelbimą iš dviejų variantų.

Atrodytų – paprastas prašymas, bet gimė iš mano pačios strigimo: per daug analizės, per daug svarstymų ir tyliai tūnančios baimės pradėti.

Ir nutiko kai kas netikėto.

Komentaruose kilo toks aktyvumas, kokio dar nebuvau patyrusi.
Tiek daug reakcijų, minčių ir įsitraukimo neturėjo nė vienas kitas mano įrašas.

Gavau ne tik balsus „už 1“ ar „už 2“, bet ir gilesnius pasvarstymus: – kuo patiko abu variantai, – ko dar trūksta, – kur ir kaip kiekvienas iš jų galėtų tikti.

Dar daugiau – sulaukiau įžvalgų apie veiklos pradžią, nuoširdžių palinkėjimų, palaikymo žodžių.

O tada – visiškai netikėtos dovanos.

Su manimi susisiekė mano pirmųjų mokslų grupiokė, kuri pasirodo, laisvalaikiu užsiima maketavimu. Ji tiesiog… padovanojo man kelis skelbimų maketus.
Iš palaikymo.
Be jokio „reikia“. Be lūkesčių.

Wow.

Buvo taip netikėta. Ir tokia šildanti staigmena.

Ačiū visiems, kurie buvote šalia – komentaruose, žinutėse, mintyse. Už palaikymą. Už pastūmėjimą. Už tai, kad padėjote pajudėti iš vietos tada, kai pati buvau kiek sustojusi.

Kartais tereikia leisti sau paprašyti.

❓ Ar jums lengva paprašyti pagalbos, kai patys užstringate?

14/12/2025

Sirgome ir anksčiau, bet ne taip. Jau, rodos, nuo lapkričio vidurio namuose nėra nė vieno visiškai sveiko. Kylančios temperatūros, kosulio ir varvančios nosies estafetė pareigingai perduodama iš rankų į rankas.

Tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, – jau kitas lygis. A gripas. Temperatūra kyla virš 40 ir sunkiai numušama. Atsiranda labai tikroviškas jausmas, kad gal jau ir nebepasveiksi. Ir visa tai – be partnerio šalia, nes vaikų tėtis ilgalaikėje komandiruotėje.

Kokie čia gali būti džiaugsmai, sakysit?

👉🏻 Mama Džiaugsmas. Stebuklas. Išgyvenimo raktas. Manęs slaugyti ir su vaikais padėti atvyko mama. Kitu atveju jau nebūčiau galėjusi nuvežti vyresnėlio į mokyklą, o pusiau atsijungusiai nuo pasaulio rūpintis aktyviu, nuolat klausimus užduodančiu penkiamečiu… ar abiem iš karto. Ech.

👉🏻 112 Jei 112 turėtų kūną – nuo šiol kviesčiau jį į visas šeimos šventes ir sodinčiau garbingiausioje stalo vietoje. Esu be galo dėkinga Molėtų r. greitosios pagalbos budėtojams už konsultacijas ir patarimus išbūnant tas sudėtingiausias, įtempčiausias valandas. Jokio nesąmoningų replikų ar nukreipinėjimo kitur – tik atidus klausymas, profesionalus įvertinimas, ramus, užtikrintas tonas (už jį – atskiras ačiū) ir aiški strategija, kaip išbūti, kai atrodo, kad jau pabaiga.

👉🏻 Laikas nestovi Kaip gerai, kad jis nestovi. Dabar, man jau pamažu brendant iš temperatūros piko, ir bandant suvaldyti abiejų vaikų būklę (šįkart – ne paeiliui, o sinchronu, abiem ta pati 40 laipsnių kelionė), skaičiuoju valandas. Jos praeis. O kol kas – verdu arbatas ir ieškau strategijų, kaip jas sugirdyti, skaičiuoju ir dozuoju vaistus, skalbiu nuo prakaito permirkusias pižamas. Ir vėl iš pradžių.

Visiems sveikatos. Ir tiek.

11/12/2025

Ar žinojote, kad psichologas privalo saugoti klientų paslaptis nepriklausomai nuo savo norų?

Konfidencialumas nėra „malonė“, geranoriškumo gestas ar psichologo nuotaikos reikalas.
 Tai — aiškiai apibrėžta profesinė pareiga, be kurios konsultavimas tiesiog negalėtų vykti.

📘 Lietuvos psichologo profesinės etikos kodeksas sako taip: „Psichologas saugo profesinę paslaptį ir privalo užtikrinti, kad iš kliento gauta informacija išliktų konfidenciali.“

Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl terapijoje galima atsipalaiduoti, būti savimi, kalbėti apie dalykus, kurių niekam kitam galbūt nepasakojote.

Niekas iš to, ką išsakysite konsultacijoje, neiškeliauja kitur. Jūs neprivalote būti „gražesni“, „protingesni“ ar „ramesni“, nei esate.
Ir būtent dėl to tikras psichologinis darbas tampa įmanomas.

🌿 Kaip tai atrodo praktikoje?
✔ Jūs pasakote psichologui, kad pavargote nuo savo santykių. Psichologas neinformuoja jūsų partnerio.
✔ Jūs atvirai kalbate apie pyktį vaikams. Psichologas neperduoda to šeimai ar mokytojams.
✔ Jūs kalbate apie praeities klaidas. Tai nepatenka į jokius “pletkų vakarėlius”.

🌟Kai žinome, kad mūsų žodžiai yra saugūs, atsiranda:
* galimybė laisviau kvėpuoti,
* daugiau drąsos,
* daugiau tikrumo,
* daugiau vietos savęs pažinimui.

Šiandien pradedamas ciklas apie tai, ką kiekvienas turi žinoti prieš žengiant į psichologo kabinetą.

Kuri kita tema jums įdomesnė?

Kviečiu komentaruose pažymėti 1 arba 2:

1 — Kada konfidencialumas negalioja? (Kokios yra išimtys?)

2 — Psichologas konsultacijoje užsirašinėja: kaip tada užtikrinamas konfidencialumas?

Ačiū 🌿

05/12/2025

🌿 Sąmoningumas kasdienybėje: kaip tai atrodo iš tikrųjų?

Dažnai girdime raginimus lavinti sąmoningumą – paprastai tai reiškia kvietimą labiau būti čia ir dabar, daugiau jausti, daugiau pastebėti.

Bet kaip tai atrodo realiame, paprastame gyvenime?

👉 Vaikštome gatve ir staiga pastebime, kad pirmą kartą šiandien iš tikrųjų matome dangų, girdime savo žingsnius ar pravažiuojančios mašinos variklio garsą, atkreipiame dėmesį į spalvas aplink. 👉 Kalbant su žmogumi – išties klausome, o ne galvoje ruošiame atsakymą. 👉 Išgirstame erzinantį priekaištą ir vietoj automatinio „smūgio atgal“ ar pykčio bangos – pastebime savo jausmus, išgirstame, kas sakoma, atpažįstame priekaištaujančio ir savo pačių poreikius ir sąmoningai pasirenkame, kaip reaguoti. Nesąmoningas variantas būtų tiesiog reaguoti automatu. 👉 Sąmoningumo akimirka gali būti ir vaišinimas savęs viena ramia minute su arbata – be telefono, be foninio triukšmo. O kartais ir su juo, jei jaučiame, kad būtent to dabar reikia.

Sąmoningumas – tai mažos grįžimo į save pauzės, kai atsiranda erdvė PASIRINKTI, užuot veikus iš inercijos.

❓Kokią dalį sprendimų kasdienybėje priimate sąmoningai?

Address

Moletai

Website

facebook.com

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gera augti posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to Gera augti:

Shortcuts

Want your practice to be the top-listed Clinic in Moletai?