25/01/2026
Jau įpusėjau mokymąsi specializacijoje “Darbas su paaugliais, taikant geštalto terapijos principus”.
Netrukus planuoju atverti galimybę konsultacijų kreiptis paaugliams nuo 16 m., o šiandien noriu pasidalinti, kodėl tą darysiu:
Taigi, kodėl savo profesiniame kelyje noriu prisiliesti prie paauglių konsultavimo?
Pirmiausia – todėl, kad esu praktiškas žmogus
Puikiai suprantu prevencijos prasmę ir vertę. Kuo anksčiau ištiesiame ranką žmogui, kuris patiria sunkumų, tuo didesnė tikimybė, kad jis išmoks juos ne tik „išbūti“, bet ir suprasti, įprasminti, per juos augti. Kuo anksčiau, tuo potencialiai geresnis gali tapti žmogaus individualus rezultatas.
Antra – dar labai ryškiai prisimenu save paauglę
Ir vis dar nešiojuosi ją savo širdyje.
Su ryšio, priėmimo ir palaikymo alkiu.
Su jausmu, kad kažkas viduje vyksta, bet trūksta žodžių tam įvardyti. Ir labai norisi, kad kažkas būtų šalia – ne taisytų, o girdėtų. Dažnai — tiesiog būtų. Priimtų.
Trečia – nes girdžiu jūsų poreikį
Suprantu, kad visiems pagelbėti negalėsiu.
Bet noriu, kad mano darbas būtų ne tik prasmingas man, bet ir nukreiptas ten, kur šiandien skauda jums – tėvams, šeimoms, paaugliams.
Ir galiausiai – mane labai įkvepia galimybė padėti patikėti savimi žmogui,
kuris šiandien gal jaučiasi gležnas berželis.
Nebūtinai tam, kad taptų ąžuolu.
Gal tam, kad galėtų augti tuo, kuo jam gera būti –
tvirtu ąžuolu arba laimingai, visavertiškai gyvenančiu berželiu,
kuris irgi puošia gyvenimą.
Kartais užtenka vieno saugaus santykio, kad pradėtum augti kitaip.
❓Kaip jautėtės paauglystėje?
Pasidalinkite komentaruose:
1 – labiau suprasti
2 – labiau vieni
