Spalvota Begalybė

20/12/2025

Šiame plastikiniame, butaforiniame ir dažnu atveju iškreiptame pasaulyje Rasos eilės yra tai, kas paliečia taip giliai, taip jautriai, kad norisi dar ir dar, ir dar jas skaityti, tol, kol sugeri iki paskutinės eilutės. Iki paskutinės raidės. 😌

Jei kas norėsite jos knygelės - sakykit ;) Gydančios eilės, ne kitaip 💜

ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA - NAKTIES ŠVENTYKLA...
Eiles skiriu Didžiajai Motinai – tam nepelnytai išstumtam, šventajam gyvybės Pradui - moteriškajam Dievo aspektui, gimdančiam pasaulius su viskuo, kas gyva, ir suteikiančiam Dvasiai regimą formos pavidalą...
Šį, patį tamsiausią metą, kuomet naktis pati ilgiausia, o šviesos taip mažai, drąsiai uždekime savo Sielos žvakes, nes išorinių lempučių blyksėjime - tai yra VIENINTELĖ ir TIKROJI ŠVIESA, KEIČIANTI PASAULĮ, kurios spindesyje nublanksta visi dirbtiniai apšvietimai...
Su artėjančiu kosminiu įvykiu – žiemos Saulėgrįža – būkite palaiminti savo Šviesa...

NAKTIES ŠVENTYKLA...
O bedugne Naktie,
Po tavuoju skliautu,
Nei sunki...
nei lengva...
Tai sklendžiu...
Tai skęstu...
O bename Naktie,
Apsisiautus tamsa,
Tu vedžioji takais,
Kurių dieną nėra...
Ir dangaus bekelėm
Mano siela laisva...
Kojom žemės nelies
Mano siela basa...
O bedugne Naktie,
Kam man tavo tyla?
Siela springsta juoku...
Siela verkia rauda...
Geidulinga Naktie,
Tavo glėbio geidžiu...
Mano siela nuoga....
Iš krūties tau geriu...
Skamba sielos varpai...
Nuo dabar nebaisu...
Aš esu...pagaliau...
Pagaliau.. aš esu...
Aksomine Naktie,
Ant tavosios peties,
Leiski galvą padėt...
Aš alpstu nuo tavęs...
Nuo savęs aš alpstu...
Leiski oro įkvėpt...
Paslaptinga Naktie,
Pribuvėja šventa,
Iš tavosios Tamsos
Gimsta mano Šviesa...

Ona Rašytė
2025.12.01
Foto: iš interneto...

17/12/2025

Kai nuolat kalbi ir kalbi, ir kalbi - kokia palaima yra kulniuoti tyloje 🥰
Žinoma, ta tyla tokia savotiška, nes pilnu tempu mintys dūzgia ir niekaip neužsičiaupia, nors pasiusk. Tačiau kad ir kaip mėgčiau bendrauti, kalbėti ir kalbėtis, pasakoti - tyla ir ramūs gamtos garsai man visad bus pati gražiausia muzika 😌

Labai kviečiu ir jus šokti į sportbačius ir prasieiti kad ir truputuką. Grįšite namo kitokie :)

03/12/2025

“Kvepėjimas dejuoja pumpure: “Aiman, diena jau temsta, linksma pavasario diena, o aš dar pasilieku žiedlapių kalėjime!”.
-Nenusimink, baikštusis! Tavo raiščiai plyš, ir pumpuras taps žiedu. ”.

Vakarais labai mėgstu atsiversti atsitiktinį R.Tagorės knygos puslapį. Man kaip saldainis jo eilės..iš esmės sufijų tekstai yra magiški. Ir čia galioja taisyklė “Mažiau yra daugiau”. Tikriausiai, dažnai gyvenime tam tikrose situacijose turėtume ja naudotis 🙂

Šias dvi savaites su vaikais turėjom labai daug veiklos, ir vėl vaikų sutinku daug, bet bendraujant su jais man net nekyla ranka jų paveiksluoti..atrodo, kažkokį pleištą taip įkištum..
O to pleišto labai jau nesinori. Ypatingai, kai pastebi, kad prieš tave sėdintys vaikai yra kaip tie pumpurai, kurie nesitveria savame kailyje, nesupranta, kas su jais darosi, spurda, pyksta, nesitveria savyje..ir tikiu, labai tikiu, kad žodis po žodžio, sakinys po sakinio tam kvapui pumpuro viduje darosi lengviau.. 🙂

25/11/2025

Jei atvirai, dažnai tenka save pačią pasistatyti “ant kilimėlio” - gal per mažai/per daug/per paprastai/per sunkiai.
Dažnai, oj dažnai save separuoju. Deja vis dar.

Tačiau viską šalin nubraukia vaikų apsikabinimai ir nuoširdūs prisipažinimai:
“Aš visą savaitę laukiu susitikimo su Jumis” ☺️
“Tai mano pats mėgstamiausias būrelis” ☺️
“Jūs kalbėkit kalbėkit. Labai praverčia” (čia antrokės žodžiai 😳)
“Nesvarbu ką veiksime, žinau, kad bus gerai” ☺️

Tikėti ir pasitikėti.

💙💜💙

21/11/2025

Čiut daugiau nei dvi savaites buvau out!
Koks tai neapsakomas malonumas, kai tiesiog gali atsiriboti nuo seno ir atsargiai žingsniuoti į kažką nauja. O gal kaip tik - į labai labai sena.

Nors esu absoliutus vandens žmogus, tačiau karštas dykumos smėlis, rodos, visiškai buvo MANO.

Kelionės visuomet kažką viduje išjudina, išklibina, atkabina ir papildo. Nori to ar nenori, jos daro savo.

Atverčiu jei ne naują puslapį, tai bent jau gerokai atsinaujinusį:)
Ir labai labai laukiu susitikimų su vaikais. Rodos, nemačiau jų keletà metų 🙂

25/10/2025

Per dvi dienas aplankiau virš šimto vaikų..ir taip kone kiekvieną savaitę.

Žvelgiau į daugiau nei du šimtus akių..👀

Vienos linksmos, degančios, smalsios, žaismingos, su žiežirbom, kitos priešingai - pavargusios, liūdnos, skendinčios apmaude ar užtrauktos apatijos šydu. Dar kitos kupinos pykčio ar užspaustos agresijos, kitos priešingai - liejančios aplink šilumą ir gerumą. N+k variantų.

Kaskart uždarydama duris galvoju, kiek paslapčių slypi po kiekvienu žvilgsniu..kiek neišsakytų, neįsisąmonintų istorijų jos nešiojasi. Ir dauguma šių vaikų nori, rodos, labai paprastų dalykų - būti pamatyti, išgirsti, suprasti, įvertinti, turėti galimybę būti savimi. Elementaru, rodos.
Deja.

O juk tų pačių elementarių dalykų nori ne tik vaikas, bet ir suaugęs. 🙂

24/10/2025

Kaip dažnai po pasakymu “Man viskas gerai”, slepiasi didelė juoda skylė.

Ir nors žmogus šypsosi, matai, kad tose akyse tyvuliuoja bedugnė ir supranti, kiek daug vidinių pastangų tam žmogui kainuoja tą dirbtinę šypseną išlaikyti.

Kartais didžiausia drąsa yra pripažinti savo silpnumą, pažeidžiamumą ir sukaupus valios likučius tiesiog paprašyti pagalbos. Tiesiog.

21/10/2025

Savaitgalį vykusi Neurostarto konferencija gerokai kaukštelėjo per smegenų vingius 🙂 Reikės tikrai nemažai laiko viską apdroti, suvirškinti ir bandyti įgytas žinias taikyti praktiškai. Bent mažą dalelę 🙂 Juk žinojimas = darymas. Jei žinai, bet nedarai, tai tiek ir naudos iš tų žinių 😉

Tačiau vakar dėliodamasi savaitės veiklų planą pagalvojau, kad jei ne ši nuostabi besišypsanti moteris - Rėda, kaži kaip mano gyvenimas būtų pasikreipęs 🙂

Ir nors po savų užsiėmimų man vis dar dažnai norisi save patarkuoti, kad “gal ne taip/ne tiek/per mažai/truputį be ryšio” ir pan., vis tik kuo toliau, tuo labiau mano širdis džiaugiasi, kad po mažą sėklelę pavyksta pasodinti kituose 🌱

Šis sezonas man ypatingai gausus sutinkamais vaikais..kiek aš daug iš jų pati išmokstu, kaip greitai jie moka “nuleisti ant žemės”, jei tik viduje pamandravoji, ir tuo pačiu moko pasitikėti ir tikėti 🙏
Koks kitoniškas ir savaip įdomus jų pasaulis, su savais iššūkiais, džiaugsmais ir rūpestėliais.
Už visa tai esu labai dėkinga Rėda Makrickaitė-Grigaitienė 💜

Šiandien braidydama po kalnus spalvotų lapų ant šaligatvio uodžiau orą pilnais plaučiais. Koks salstelėjęs, gaivus ir gilus kvapas!
Jaučiu, kad kažkoks naujas etapas prasideda 🙏

19/10/2025

Vakar visą dieną gerte gėriau visus Neurostarto konferencijos pranešėjų pasisakymus..

Ir be galo džiugu, kad prof. Danielius Serapinas buvo įvertintas kaip žmogus, kuris šviečia ☺️ Patikėkite, jis tikrai Šviečia! Visomis prasmėmis.