Spalvota Begalybė

04/04/2026

Ši savaitė man dosni apmąstymų. Mylimo teatro dėka 🎭

Ir nors vakar žiūrėta JMDT premjera “Pereigos ritualai” labai labai stipriai palietė (braukiau ir ašarą), peno ir akims, ir ausims, ir smegenims su kaupu, šįkart vis tik norėčiau savo liaupses atiduoti Panevėžio Teatras „Menas“ spektakliui Danaja ir piktadarys”. 😌 ❤️

Ne veltui šis spektaklis nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už dramaturgiją, tikrai ne veltui.
Ašaros nenubraukiau, bet per 1,5 valandos manyje persimainė tikriausiai visa jausmų gama 🌀
labai labai puikus darbas!
Na o muzikinius intarpus iš viso pavadinčiau vyšniomis ant tortuko 🍒 🙂 Ypač Kotrynos Chruškovos solo 😌

Ir nors sakoma, kad menas draugų neturi, bet “Danają” tikrai pažiūrėkite. Aš kartosiu. ;)

02/04/2026

01/04/2026

Ieškau salės pagalbos!
Labai labai reikia šios knygos - Lacrima “Irtis į gilumą”.

Visur išnaršiau - niekur nerandu pirkti.
Mažum kas turi ar matėt kokį skelbimuką. 🙏

27/03/2026

Aš turiu labai daug pomėgių. Labai.
Vienas iš jų - stebėti dangų. ☁️ Ko ten tik nepamatai, tik reikia stabtelėti ir pakelti akimirkai akis. Geriausia, jei ne akimirkai, o ilgiau.

Mano bičiulė, Giedrė, yra išleidusi poezijos knygelę vienu fantastiškiausiu pavadinimu. “Dievas trupino debesis”. Man čia toks kosmosas, kad kiekvienąkart neatsižaviu kaip trijuose žodžiuose ji sutalpino tokį stebuklą 🫠.

Ir kaskart pakėlusi akis į dangų ir pamačiusi tokį vaizdą kaip kad šįryt, prisimenu Giedrę ir pagalvoju “Nagi tikrai, Dievas trupino debesis” 🤗

Beje, paciokinau, kad vis dar yra galimybė rankose turėti jos kūrinį:

https://www.knygos.lt/lt/knygos/dievas-trupino-debesis/

P.S. Giedre Norkūne - aš apie Tave pagalvoju dažniau, nei tu numanai 😉

25/03/2026

“Nebijokit būti baltos varnos” - šitą frazę labai labai dažnai kartoju vaikams.

Pati dažnai netilpdavau į rėmus. Kas daugumai buvo ant bangos, man būdavo be ryšio.
Kas man išplėsdavo iš nuostabos ar laimės vyzdžius, dažnam būdavo atgrasu. Baimindavausi to, kas kitiems atrodydavo juokingai paprasta, ir atvirkščiai.
Kai klasiokų vorelės traukdavo po pamokų šlaistytis, aš traukdavau “arti” į baseiną.
Ir tt, ir pan.
Turėjau savo aplinkoje keletà tokių varnų ir varnėnų 🤭

Ir tai nei gerai, nei blogai. Tiesiog.

Tačiau vaikams labai svarbu perduoti, kad jiems nebūtina daryti taip, kaip daro visi. Jiems nebūtina plaukti pasroviui. Ir visiškai normalu, jei tu netelpi į kažkieno nubrėžtas ribas. Svarbu, kad savo netilpimu nežeistum kito.

Kaip va ši sutikta antis. Visos jos draugės ir draugai antinai karksėjo prūde, o vat ji vienintelė sau tupėjo ant turėklų ir aukštai iškėlusi savo gražuolę galvą stebėjo, kas dedasi jos parke. Ir kas pasakė, kad antis netupi kaip višta ant laktos (neturėjau kaimo, pati niekada nesu mačiusi vištos ant laktos :D). O va ši ciocė ėmė ir nutūpė.

O juk galėjo taip ir neišdrįsti, ir kiurksoti kaip visos tame pačiame prūde. :)

24/03/2026

Šiandien dūzgėm savo kūrybinėje betvarkėje. Prisipažinsiu, nesuprantu, kaip kitiems pavyksta tvarkingai darbuotis 🤔 man be šansų 😐 Bet taip va bemiklindami pirštus vaikai labai daug pasakojasi, tik spėk karpyti ausimis ir atsakinėti į klausimus..šiandien ore sklandė patyčių ir smurto mokykloje, nuovargio bei drąsos atstovėti savo nuomonę temos. Aš jau n kartų tą minėjau, bet pasikartosiu, kad pas mane belenkokio fainumo vaikai susirenka! 🫠

19/03/2026

Mano a.a. močiutė Joana, kurios gyvenimas iš pažiūros tikrai nelepino, man buvo gyvas dosnumo pavyzdys. Ji kiekvieną savuose namuose sutikdavo kaip didžiausią svečią, nuklodavo stalą vaišėmis, visuomet įdėdavo lauktuvių, gražiu žodžiu minėdavo.

Dar ir dabar pamenu, kaip paslapčia man ir pusbroliui įbrukdavo monetą į delną, už kurią Kauno Laisvės alėjoje prie fontano pirkdavome senovinę girą arba ledus ☺️ Prisipažinsiu, kad šokdavome su pusbroliu į tą fontaną ir susirinkdavome monetas tiesiai iš vandens, taip papiktindami vietines Kauno ponias 😀
Ir dar močiutė išmokė mažų dovanėlių meno 🙂 šitą dalyką tai tikrai perėmiau iš jos. Labai mėgstu visokiom bezdeliuškom apdalinti žmones, kartais net ir nepažįstamus.

Bet koks nuostabus dalykas yra pačiai tokių dovanų sulaukti.
Vakar iki išnaktų skaičiau, tad atsikėliau tikrai ne prekinės savijautos. Bet šast darbe sulaukiu slaptos žinutės su Snickersu 😅 Ir miego trūkumo kaip nebūta.
Vaikų rašteliai, saldainukai, piešiniai, lauko gėlytės, apkabinimai 🥰 Ar prieš porą dienų į būrelį atnešta berniukų bandelė “Roželė” 🥰nori nenori pati rože patampi (Indra Češiūnė 😉 kokie džentelmenai jūsų berniukai 😉

Gyvenimas susideda iš smulkių mažų, bet labai nuostabių akimirkų. Kaupkime jas, ne daiktus 😌 Ir dalinkimės. Juk sakoma, kad palaiminti tie, kurie duoda 🥰

17/03/2026

Vakar su vaikais plaukėm liedami akvarelę 😊
Kaip man patinka tas neapibrėžtumas ir išplaukimas kartu su kiekvienu teptuko bakstelėjimu lapan 🌊 net įprastai aktyvūs berniukai prapuolė į savą spalvų pasaulį. Gražu buvo stebėti 😌

Ir žinot, visokių dienų būna - kartais aš burbuliuoju, kartais nurašau “malkų” vaikams (jau ką moku, tą moku), bet dažniausiai mes kažkaip gražiuoju sutariam.

O vakar gavau tokį atgalinį ryšį, kad patepė kaip medumi 😊
- “Kaip man pasisekė, kad patekau pas jus į būrelį. Negaliu atsidžiaugti. Ir iš viso, kaip jūsų dukroms pasisekė, kad tokią mamą turi”. - apsikabinusi tarsteli nuostabi mergaitė.

Nežinau, kiek mano dukroms pasisekė, bet man tikrai sekasi sutikti be galo daug nuostabių žmonių. Tiek suaugusių, tiek vaikų 😊
Tik reikia su jais kalbėtis, klausyti ir išklausyti.
Na kartais ir malkų nurašyti 😄

16/03/2026

Pakelkit dažniau akis į dangų 🫠🥰🪽

Jokių meno centrų nereikia..viskas po nosimi. Tiksliau, virš nosies 🤭

16/03/2026

Vasarinis vaizdelis. Tačiau šįryt, kai Saulė tik tik pradėjo kilti iš už debesų patalų, mano virtuvėje jau kapsėjo magiški levandų lašai 😊 Tikri apžavai 🥰 Tad kas norite šviežio, riebaus (nes kunkuliuoja tik žiedai), ir vasaros dvelksmu kvepiančio hidrolato - brūkštelkite. Nes butelaičių bus tik keletas 💜 fans

21/11/2025

Čiut daugiau nei dvi savaites buvau out!
Koks tai neapsakomas malonumas, kai tiesiog gali atsiriboti nuo seno ir atsargiai žingsniuoti į kažką nauja. O gal kaip tik - į labai labai sena.

Nors esu absoliutus vandens žmogus, tačiau karštas dykumos smėlis, rodos, visiškai buvo MANO.

Kelionės visuomet kažką viduje išjudina, išklibina, atkabina ir papildo. Nori to ar nenori, jos daro savo.

Atverčiu jei ne naują puslapį, tai bent jau gerokai atsinaujinusį:)
Ir labai labai laukiu susitikimų su vaikais. Rodos, nemačiau jų keletà metų 🙂