Menas gydo. Dailės terapeutė Vaida Virbalaitė

28/08/2025

Dailės terapijoje ieškant atsakymų į "KAIP", labai dažnai piešiniuose klientai patys nusipiešia sau "receptą". Kaip elgtis, kaip išgyventi, kaip pasirinkti, kaip suprasti. Ir tie būdai kiekvienam labai individualūs, dažnai patys geriausi, dažnai jau kažkada žinoti — kūnas ir širdis prisimena viską, ko mums reikia.

Jei vis dar ieškote atsakymų, kviečiu išbandyti kelionę dailės terapijoje ir registruotis konsultacijoms nuotoliu:
https://forms.gle/VU2pVUj1xJgxLUiu8

27/08/2025

Daugiau nei savaitę praleidau ypatingai mylimoje vietoje šalia Nevėžio, sodyboje „Pas Rapolą“, tarptautiniuose ERASMUS+ mokymuose jaunimo darbuotojams „Art therapy“, į kuriuos susirinko fantastiški žmonės iš Vokietijos, Švedijos, Rumunijos, Portugalijos, Ispanijos, Bulgarijos, Turkijos ir Lietuvos. Leidausi į tuos mokymus kaip į nuotykį su intencija patirti ir išmokti daugiau meno terapijos metodų – taip taip, čia visko buvo daug daugiau nei dailė. Išbandėm ir šokio – judesio terapiją (kas man nurovė stogą), biblioterapiją, muzikos terapiją, kino terapiją, molio terapiją, žinoma ir dailės terapiją, o taip pat – terapinio pobūdžio energiją keliančias veiklas. Daug kartu analizavome ir kūrėme. Turėjome erdvę būti savimi ir išbandyti kitokius nei įprasta savo mąstymo ir elgesio modelius. Buvo daug bendrystės ir palaikymo ratų, mindfulness praktikų, miško maudynės, žygis, emocijų fontanai, draugystė ir meilė. Ir maistas! O taip — maistas vienija ir daro stebuklus.
Visą komandą lydėjo nuostabios fasilitatorės: Delia Cristina Rosca, kurios menais grįstos terapinės psichodramos ir sociodramos technikos vedė į gilų savęs pažinimą, Karina Minda, kurios transpersonalios psichoterapijos metodai, derinami su sąmoningumu ir emocijų tyrinėjimu, vedė į autentišką savasties, autentiškumo pajautą, ir Stephanie Eisele, kurios darbas su moliu, kaip gydančia ir įžeminančia meno terapijos priemone, paliko unikalų asmeninį įspaudą.
Smagu, kad organizatoriai pakvietė dalintis, tad ir aš turėjau kelias progas pademonstruoti dailės terapijos galią.
Labai džiaugiuosi mūsų, Lietuvą atstovavusia komanda – kolege iš Ramygalos AJC Ernesta Liužinienė, šiandien Kupiškyje su jaunimu dirbančiu Ovidijumi ir “Jaunimo linijos” savanoriu ir mentoriumi Tomu. Mokymų savaitę išpuolė Baltijos kelio diena, tad buvo puiki proga supažindinti svečius su mūsų istorija ir pabrėžti pilietiškumo, suvereniteto, tarptautinės bendrystės svarbą.
Taigi, savaitė pilna kūrybos, patirčių, giluminių įžvalgų. O svarbiausia – įrankių darbui su jaunimu. Panevėžio atviras jaunimo centras tuoj startuos naujas sezonas. Gera buvo įsikrauti, pasikrauti, naujai pasiruošti ir atidaryti erdvę
Dėkoju organizatoriams ir visiems mieliems žmonėms, kurie šiuo ypatingu metu mumis pasirūpino su meile.

Epione Tavo veiksmo partneriai _ YPA

18/08/2025

Pastebėjau, kad besidomintys pagalba per dailės terapiją, ypač nuotoliu, turi nemažai nuogąstavimų.
O jei nemoku piešti? Ir gerai.
O jei neturiu brangių priemonių? Ir nereikia.
O jei nesugalvosiu, ką piešti? Visada duodamos individualios užduotys.
O jei tai man atrodo kvaila ir vaikiška? Bet tai lenvga, o tokį žaidimą mūsų smegenys vis tiek priima kaip tikrą realybę.
O jei, o jei, o jei...
Suprantu, kad gali būti neramu, kad galima abejoti savimi, tačiau dailės terapija — bene saugiausia terapinė erdvė, kur esate priimamams besąlygiškai, toks ar tokia, kaip ateinate, o kūrybos procesas ir sukurti vaizdiniai akimirksniu dovanoja tiesa gausias įžvalgas.
Kviečiu susitikti nuotoliu registuojantis:
https://forms.gle/XftghX69FKHExfd98

11/08/2025

Vėl turiu laisvų laikų ir kviečiu registruotis!

Lengva atsisveikinti su žmonėmis, kurie kartu piešė piešė ir pamatė, suvokė, kas ir kaip pas juos vyksta, padirbėjo su tuo, kas nepatiko, rado naujų įžvalgų ir sprendimų, pasiekė rezultatą. Aš viduje tyliai šypteliu — taip ir turėjo būti. Dailės terapija veikia net ir ten, kur, atrodo, nebeaišku, kokį įrankį benaudoti, kad situacija spręstųsi. Dailės terapija visada veikia. O jei žmogus dar ir nori, kad veiktų, atlieka namų darbus, tai džiuginantys pokyčiai neišvengiami.
Taigi, atsisveikinau su kelias klientais ir vėl turiu 3 vietas naujiems. Konsultuoju nuotoliu, Panevėžyje yra galimybė konsultuotis gyvai.
Temos, kuriomis galime kartu dirbti:
• Psichoemociniai sunkumai,
• Savęs pažinimas, savivertė,
• Sudėtingi santykiai,
• Netektys, gedėjimas,
• Stresas, perdegimas, užstrigimas,
• Psichosomatika,
• LGBTQIA+ iššūkiai,
• Neurodivergencija,
• Valgymo sutrikimai.

Registracijos forma:
https://forms.gle/FWba6Cffpgqj2ME89
Galima susisiekti asmenine žinute čia arba el.p.: menasgydo@gmail.com

Menas gydo.
Dailės terapeutė Vaida Virbalaitė
LSMU/ VDA

08/08/2025

Mama, nupiešk man kosmosą!
arba
Tėvų supergalios

Visur pabrėžiama, kad kol vaikas dar mažas — na, iki 6 – 7 metų amžiaus — laikas praleistas su juo – pati didžiausia vertybė ir investicija, kokią tėvai gali duoti. Tame formuojasi sveikas ir saugus prieraišumas, kuris iš esmės nulemia vaiko gyvenimo kokybę jam augant ir jau suaugus. Stipriai apibendrinant — vaiko laimės bei fizinės/ psichinės sveikatos kalviai yra tėvai (ypač MAMOS), o ne laumės krikštamotės, aitvarai, likimas ir panašiai.
Tikiu, kad tame buvime kartu su vaiku nutinka ir susitikimai su piešimo priemonėmis. Vaikai nuoširdžiai ir be jokios baimės leidžiasi į kūrybinius patyrimus, dažnai jiems nereikia jokių užduočių, kad gimtų didis šedevras. Tai skatintina, sveika, naudinga jų raidai. Būtų tobula, jei namuose vaikui augant po ranka visad „mėtytųsi“ popierius ir pieštukai/ flomasteriai/ kreidelės/ dažai/ plastilinas ir pan... Kitąsyk vaikas net neketindamas nieko sakyti, pranešti ar papasakoti apie savo būseną gali „netyčia“ palikti iškalbingą žinutę popieriuje. Todėl tvarkantis svarbu būt atidiems ir tų visur besimėtančių keverzonių neperskaičius neišmesti:)
Tikriausiai kiekvienam pasitaikė, kai vaikas paprašė ką nors nupiešti. Šiaip jie viską moka patys, be abejo, bet pasitaiko, kad užsimano KO NORS nepaprasto. Supermašinos, supertraukinio, superlėktuvo, superlaivo (čia būdavo maniškių pageidavimų koncerto repertuaras). Kartais jie tiesiog bando ir tikrina tėvų galimybes ir paprašo nupiešti, pavyzdžiui, lygintuvą. Arba viščiuką kiaušinyje. Arba kosmosą. Tai mano žinutė šiame kontkste — JEI PRAŠO, TAI IR NUPIEŠKIT. Jiems nelabai svarbu, kaip tiksliai. Tačiau žiauriai reikšminga, kad JŪS NESUABEJOTUMĖT SAVO GALIOMIS, JOG MOKATE TAI PADARYTI.
Tėvas, kuris ima mykti, kad ai, jis bažnyčios nemoka pavaizduot, bet užtat jam gerai gaunasi lauko tualeto projektas – „tai gal tūliką ir padarom“ (realus, bičiulės pasidalintas pvz. iš laukiamojo poliklinikoje), akimirksniu praranda savo vertingiausias akcijas.
Jei mes su savo gyvenimu ir visa aplinka esame kaip makrovisata, tai dalykai, kurie kaip žaidimas vyksta ant popieriaus – mikropasaulis su visais realybę atitinkančiais elgesio modeliais. Todėl galima numanyti, kad jei tėvas žaidime siūlo ne įpūdingiausią žaidimo versiją/ išeitį, o primityviausią, tai geričiausiai jis niekada vaiko nepaskatins siekti savo didžiosios svajonės.
Ir įsivaizduokite, su kokiu pasitikėjimu vaikas žvelgs į mamą/ tėvą, kuris ant popieriaus gebės nedvejodamas pavaizduoti dantukų fėją/ laiko mašiną/ supertraukinį/ kosmosą. Klaidos čia nesvarbu. Dailinės raiškos įgūdžiai taip pat neturi prasmės. Tačiau mamos/ tėvo žinojimas kaip atrodo ta laiko mašina — va čia tai jėga! Išpildytą prašymą ant popieriaus lapo lydi vaiką ištinkanti nuostaba — superstipri emocija, kuri irgi lemia tam tikrus reikšmingus ir (!!!) pozityvius smagenų kosmoso struktūrų pokyčius. Taip pat gerokai šoktelna pasitikėjimo tėvų galiomis. Tokiame kūrybiniame bendradarbiavime augęs vaikas po 30, 40, 50 metų nebus pamiršęs savo tėvų ypatingumo, juos gerbs, vertins jų patarimus ir tikės meile.

Vaida Virbalaite

01/08/2025

Valgymo sutrikimai.
Ši tema bet kurios terapijos specialistams - iššūkis. Ir ne mažesnis nei pačiam žmogui, kuris TAI patiria.
Esu TEN buvusi, nieko linksmo, žinau. Žinau, kaip sudėtinga būti su tuo kasdien apsimetant, kad TAI nevyksta, ir jokių problemų neturi. Ir vieno recepto tvarkytis su šiomis bėdomis nėra. Ir pagyti sunku.
Nuėjau ilgą kelią, kad jau ramiai stebėčiau savo valgymo sutrikimų patirtį per atstumą.
Ar dailės terapija man padėjo? Taip.
Esu tikra, kad dailės terapija yre viena efektyvesnių kompleksinio valgymo sutrikimų gydymo priemonių. Tai tarsi tylus, tačiau intensyvus pokalbis su savimi. Gyvenant su anoreksija, bulimija ar persivalgymo našta, kūryba tampa ramsčiu.

Ką dailės terapija duoda?
* Vietą jausmams: Per spalvas ir formas lengva išsakyti tai, ko žodžiai neaprėpia – baimę, gėdą ar ilgesį būti savimi.
* Kūno istoriją: Daugelis pamažu pradeda matyti savo kūną ne kaip priešą, o kaip draugą, kuris nusipelno švelnumo.
* Mažus stebuklus: Kiekvienas štrichas ar potėpis – tai žingsnis arčiau savęs, arčiau dienos, kai maistas tampa ne kova, o džiaugsmu.

Mokslinių tyrimų apie dailės terapijos taikymą valgymo sutrikimus patiriantiems duomenimis, dailės terapija:
* švelniai mažina nerimą, kuris dažnai kursto valgymo sutrikimų simptomus, padėdama atsipalaiduoti ir jaustis saugiau.
* gerina kūno suvokimą — kūrybiniai procesai padeda žmonėms iš naujo atrasti savo kūną, mažindami iškreiptą savęs matymą, ypač svarbų anoreksijos ir bulimijos atvejais.
* stiprina savivertę — reguliarios dailės terapijos sesijos didina tikėjimą savimi, skatindamos priimti savo unikalumą.
* išmoko emocinės savireguliacijos — sustiprina įgūdžius atpažinti ir išreikšti emocijas, todėl persivalgymo priepuoliai ar maisto ribojimo epizodai tampa retesni.
* padeda pasiekti ilgalaikį poveikį sveikstant: ji ne tik mažina simptomus, bet ir padeda kurti sveikesnius įpročius, stiprindama atsparumą stresui.

🎨 Kas vyksta dailės terapijoje?
* Tu esi svarbiausia: čia nėra taisyklių ar „teisingų“ piešinių. Tik tu, popierius ir erdvė, kur gali būti tikra.
* Terapeutas šalia: jis ne vertina, o padeda suprasti, ką tavo kūryba šnabžda apie tavo širdį.
* Gijimas per rankas: Net jei pieši tik linijas, jos tampa tavo keliu į ramybę.

💗 Ką žmonės jaučia po terapijos?
* Lengvumą: Maistas pamažu nustoja būti bausme ar paguoda.
* Drąsą: Daugelis sako, kad vėl jaučiasi verti meilės – sau ir kitiems.
* Viltį: Žmonės atranda, kad gyvenimas gali būti šviesesnis, o jie – stipresni, nei manė.

🌟 Kodėl dailės terapija tokia ypatinga?
Ji ne tik gydo – ji leidžia vėl pajusti, kas esi. Kiekvienas piešinys – tarsi laiškas sau, primenantis, kad esi verta ar vertas gyventi pilnavertį gyvenimą.

Jei norėtum lengvesnės eklionės valgymų sutrikimų keliu, kviečiu individualioms nuotolinėms dailė sterapijos konsultacijoms. Registruotis čia: arba AŽ.
https://forms.gle/asv1GWeu1iwccE6f7

31/07/2025

Renkuosi save.
Šitie žodžiai kažkada surezonavo vienoje mano pirmųjų terapijų.
Kaip tai svarbu: jausti save, girdėti save, matyti save, statyti save į pirmą vietą, atjausti save, (išmokti) mylėti save... Juk realiai nieko augiau ir neturime - tik save: matomą ir suvokiamą kūną bei tai, aplink jį yra nematomas ir sunkiai suvokiamas „aš“. Tad rinktis pasirūpinti savimi VISU/ VISA holistiškai turėtų būti prioritetas.
Vis tik ne visada taip išeina. Auklėjimas, siekiant užauginti patogius žmones, labai siaurai suprantamos ir aiškinamos šventraščių idėjos bei mokymai, kitokie nepalankiai veikiantys socialiniai, kultūriniai, istoriniai ir ekonominiai aspektai paveikė tą savęs rinkimosi pirmiausia būtinybę. Iš čia, manau, ir savivertės sunkumai, ir emociniai perdegimai, ir visokios fizinės ligos. Nes savęs neprioritetizuojant, visos fizinės ir nefizinės „aš“ struktūros stengiasi visomis išgalėmis priminti, kur turi būti dėmesys.
Galvoju, kad save rinktis sunkiausia jautiems, empatiškiems žmonėms, tiems, kas dirba su kitais žmonėmis... Ir kaip svarbu sisteminis palaikymas būtent tų, kas linkęs daugiau atiduoti, nei gauti...
Bet jei pavyksta grįžti į save ir rinktis save, rūpintis savimi, galima pereiti į aukštesnį lygį. Galima rinktis savo valia būti grožyje. Arba gėryje. Arba pilnatvėje. Arba ten ir taip, kaip norisi. Aplinkybės irgi leidžiamos!
Man patinka angliškai skambanti frazė: „You can choose yourself to put in the way of beauty“.

Bet iki šio taško reikia ateiti. Prisiminti save, Susipažinti su naujausia esama savęs versija, susižiūrėt ribas, resursus ir neužpildytus ar perpildytus poreikių, emocijų rezervuarus.

Rankuosi save. Su meile.

Jei reikia pagalbos grįžti į save, nuoroda individualiai dailės terapijai: https://forms.gle/nCdAfX8nCjMZNsT26

23/07/2025

Šiandien populiariojoj spaudoj užvirė nejauki diskusija apie "visokias ten terpijas". Esamas ir nesamas. Mados tai reikalas ar šiandienos būtinybė? Minčių kratinys nepasigilinus į esmes, terminologiją, įstatymus kažkaip net įskaudino... Visa tai man vėl priminė, kokie nejautrūs mes galime vienas kitam būti. Ir kad katastrofiškai trūksta žinių apie psichikos sveikatą. (Pamenat, neseniai rašiau apie depresiją - daugeliui ji vis dar gydoma darbu, muštru ir viešu sugėdinimu.... Graudu).
Man visada pakaks energijos kalbėti apie neįtikėtiną meno terapinę galią. Pati perėjau daugelį procesų dailės terapijoje visomis kryptimis - esu savo kailiu patyrusi poveikį esant kritinėms situacijoms, sunkioms emocinėms būsenoms, ieškant atsakymų į svarbius klausimus, stiprinant savivertę, gilinant savęs pažinimą. Mačiau kaip keičiasi mano klientų būsenos, mačiau kaip kūryba buvo integruota į kompleksinį fizinių negalių gydymą ir kaip žmonės sveiko...
Tai, ką čia surašiau, kalbu per vedamas dailės teraijos sesijas - labai norisi visiems atėjusiems atverti suvokimą, kad menas, lengvas žaidimas spalvomis, formomis, vaizidniais gali keisti gyvenimų kokybę.
Tebūnie taip.

Individualiai dailės terapijai nuotoliu registracija čia:
https://forms.gle/r6MGxK2X3g2ZEsf46

21/07/2025

Vis dar susiduriu su patyrimu, kai dailės terapija laikoma kažkuo mistišku, iš magijos srities. Nieko panašaus. Tai pažangus, nors jau gerą šimtmetį pasaulyje skaičiuojantis emocinės pagalbos, sveikatinimo bei psichoedukacijos būdas, kuris veikia! 2019 metais Pasaulio sveikatos organizacija pateikė išsamią tyrimų santrauką, įrodančią neginčijamą mano naudą žmogaus fizinei ir emocinei gerovei.
(Visą ataskaitą galima pasiskaityti čia: https://iris.who.int/bitstream/handle/10665/329834/9789289054553-eng.pdf)

15/07/2025

Dalyvaudama įvairiose pokalbių grupėse vis dar išgirstu smerkiamą požiūrį į žmogų, ypač moterį, pasisakančią "Man... depresija".
"Eik normaliai dirbt ir pasveiksi".
"Anksčiau nebuvo jokių depresijų - visi dirbo ir gerai jautėsi".
"Išlepo ir cirkinasi".
Vūūūh, kokiais tik patarimais ir įžvalgomis nesidalinama...

Depresija, deja, nėra tik prasta nuotaika ar tingėjimas – tai gilus vidinis išgyvenimas, kuris paliečia jausmus, mintis ir kūną. Kai kas sako, kad tai „silpnumas“ ar kad užtenka „susikaupti“ ir viskas praeis. Bet tai mitas. Depresija yra rimta psichikos sveikatos būklė, kurią gali sukelti įvairios priežastys: biologiniai veiksniai, tokie kaip neurotransmiterių (pvz., serotonino) disbalansas, genetinis polinkis, traumos, netektys ar ilgalaikis stresas. Kartais ji ateina be aiškios priežasties, tarsi rūkas, ir tai... visiškai normalu. Taip nutinka. ir nereikia savęs kaltinti.

Depresijos požymiai gali būti nematomi, bet jie tikri: nuolatinis liūdesys, energijos trūkumas, miego ar apetito pokyčiai, sunkumas susikaupti ar jausmas, kad gyvenimas neturi prasmės.
Pagal TLK-10, "esant tipiškam lengvos, vidutinės arba sunkios depresijos epizodui, būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas. Dažnai pasireiškia sumažėjęs pasitenkinimas, interesų ratas, dėmesio koncentracija ir didelis nuovargis net ir nuo minimalių pastangų. Paprastai būdingas sutrikęs miegas ir sumažėjęs apetitas. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi, o kaltės ir bevertiškumo idėjos būdingos net ir lengvos depresijos epizodui. Bloga nuotaika mažai kinta, jos neveikia aplinkybės, galimi vadinamieji somatiniai simptomai, tokie kaip interesų ir malonių jutimų praradimas, prabudimas ryte keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, didžiausias depresijos pasireiškimas ryte, stiprus psichomotorinis slopinimas, susijaudinimas (ažitacija), apetito praradimas, svorio netekimas ir libido susilpnėjimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų."
Nustatant lengvą depresiją, būtini du arba trys iš aukščiau pateiktų simptomų. Žmogus, sergantis lengva depresija, paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, bet dažniausiai gali užsiimti didžiąja dalimi įprastos savo veiklos.
Vidutinio sunkumo depresijai diagnozuoti būtini keturi arba daugiau iš aukščiau pateiktų simptomų. Esant šiam sutrikimui, žmogus paprastai turi didelių sunkumų, atlikdamas savo kasdienę veiklą.
Sunkios depresijos epizodui būdinga stipri ir žmogui kelianti stresą kelių aukščiau paminėtų simptomų išraiška, ypač ryškus yra savęs nuvertinimas, menkavertiškumo ir kaltės idėjos. Šiam sutrikimui būdingos suicidinės mintys ir veiksmai bei įvairūs somatiniai simptomai.

Depresija diagnozuojama, kai simptomai tęsiasi mažiausiai dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Sergantys sako, kad atsiranda jausmas, tarsi neštum sunkų akmenį. O tyrimai rodo, kad depresija keičia smegenų veiklą, ypač prefrontalinės žievės ir migdolinio kūno, atsakingų už emocijas, funkcijas. Ir tai tikrai ne joks apsimetinėjimas ar motyvacijos trūkumas – tai tikra kova, kurios... niekas nepasirenka.

Dar vienas mitas – kad darbas ar užimtumas išgydys depresiją. Deja, per didelis krūvis dažnai tik pagilina išsekimą, nes depresija ilgainiui visiškai atima jėgas ir gebėjimą susitelkti. Vietoj to, kad arti, kol ateisi iki "nuvaryto arklio" stadijos, verta sustoti ir švelniai pasirūpinti savimi, atjausti ir nesmerkti savęs už tai, kad sunku ir pagirti, kad esi, stengiesi BŪTI, kad ir kas...

Vienas švelniausių ir saugiausių būdų rūpintis savo emocine sveikata – dailės terapija. Ji kviečia išlieti jausmus per spalvas, formas ar linijas, kai žodžiai tampa per sunkūs.
Yra tyrimų, kurie pamatavo, kad kūrybinis procesas mažina streso hormono kortizolio kiekį, padeda atsipalaiduoti ir stiprina emocinį atsparumą. Nebūtina būti dailininku – svarbu tiesiog paimti pieštuką, teptuką ir leisti rankoms kalbėti.
Dailės terapija – tai saugi erdvė, kur gali atrasti tai, kas slypi tavo širdyje, ir pamažu pradėti jaustis lengviau. Ji puikiai dera su kitais gydymo būdais, tokiais kaip pokalbiai su psichologu ar medikamentai, ir padeda žingsnis po žingsnis artėti prie šviesos.

Rūpintis savimi – tai ne prabanga, o būtinybė. Jei jauti, kad sunku, nesigėdyk kreiptis pagalbos – tai stiprybės ženklas. Tu nesi vienas. Išbandyk dailės terapiją ar pasikalbėk su specialistu – kiekvienas mažas žingsnis — kelias jaustis geriau.

Nuotolinei dailės terapijai gali registruotis čia:
https://forms.gle/PdYo9qo9qw5K27yu6

01/07/2025

Kitąsyk sulaukiu replikų - kam ta dailės terapija ir kažkokie dailės terapeutai, kai tiek dirbančių psichologų, apie kurių darbo principus šiai dienai jau kone viskas žinoma! Ką jau čia ta dailės terapija geriau gali padaryti?
Geriau ne geriau, bet padaryti gali.
Šiuo metu, studijuodama kognityvinę elgesio terapiją, vis dažniau suvokiu ir patiriu, kad kai kuriems KET metodams dailės terapijos metodai prilygsta ir gal net lenkia savo efektyvumu. Nuostabu tai, kad klientai savo sukurtuose vaizdiniuose it veidrodyje pamato savo problemų priežastis. Na, ir save, kaip yra dabar, aišku. Labai greitai, ryškiai ir visiškoje tiesioje.
Akivaizdu, kad dailės terapijos procesas ypač efektyvus žmonėms - vizualams, kurie savo patirtis ryškiau suvokia per vazdinius, o ne verbaliai komunikuodami. Arba tiems, kas bespręsdami savo gyvenimo lygtis jaučiais užstrigę ir - nei pirmyn, nei atgal... Arba tiems, kurie negali niekaip žodžiais apibūdinti, kas su jais negerai... jaučiais blogai, bet neranda žodžių, nesupranta, apie ką tas blogumas....
O kalbant apie psichologus - lenkiu prieš juos galvą. Bendradarbiaujant su jais, pagalba žmogui tampa keleriopai efektyvesnė.

Kviečiu patirti .
Registacija online individualioms konsultacijoms:
https://forms.gle/TUiGGJT6o8hHcwVR7

01/04/2025

Apie meną ir jo stebuklus.

Epizodas Nr. 5: „Kai menas gydo – dailės terapijos galia. Pokalbis su Vaida Virbalaite“Kaip menas gali tapti terapine priemone, padedančia autistiškiems vaik...