06/08/2025
Patyčių šaknys
Patyčias reikia spręsti nuo tėvų, o ne tik nuo vaikų, nes tėvai yra pagrindiniai vaiko vertybių, elgesio modelių ir emocinio klimato kūrėjai. Štai kodėl:
1. Vaikai mokosi elgesio iš tėvų (modeliavimas)
Vaikas kopijuoja tai, ką mato: jei tėvai žemina vieni kitus, bendrauja agresyviai arba kritikuoja kitus žmones, vaikas perima tokį elgesį kaip „normalų“.
Net subtilios formos, pvz.: sarkazmas, pašaipa, patyčios apie kaimynus, mokytojus ar kitus vaikų tėvus formuoja vaikui įsitikinimą, kad žeminimas = stiprumas.
2. Namų aplinka formuoja emocinį pamatą
Jei vaikas jaučiasi nesaugiai, nepriimtas ar nuolat kritikuojamas, jis gali ieškoti galios jausmo per patyčias kitiems.
Kai kuriems vaikams patyčios yra būdas „iškrauti“ emocinį skausmą, kurį patiria namuose.
3. Tėvai turi būti aiškūs ribų nustatytojai
Vaikas turi suprasti, kas yra priimtinas elgesys, o kas – ne. Šį suvokimą pirmiausia formuoja tėvai, ne mokykla.
Jei tėvai neįsikiša arba net pateisina patyčias ("apsigink pats", "nebūk skystas"), vaikas gauna klaidingą moralinę žinutę.
4. Tėvai dažnai ignoruoja arba neigia problemą
Kai kurie tėvai sako: „Mano vaikas taip nesielgia“, nors elgesys mokykloje aiškiai rodo priešingai.
Tokia neigimo kultūra trukdo realiai spręsti problemą ir leidžia patyčioms įsitvirtinti.
5. Empatija ir pagarba gimsta šeimoje
Jei šeimoje kalbama apie emocijas, mokoma suprasti kitus, skatinama padėti silpnesniam – vaikas tampa mažiau linkęs tyčiotis.
Empatija neišmokstama vien iš plakatų mokykloje. Ji ugdoma per kasdienius šeimos santykius.
Vaikas tyčiojasi ne todėl, kad yra blogas, o todėl, kad kažką išmoko arba patiria.
Jei spręsime tik vaiko elgesį, nepaliesdami jo šaknų namuose, patyčių sprendimas bus tik laikinas. Norint išspręsti problemą ilgalaikėje perspektyvoje, pirmiausia reikia padėti tėvams augti, kad jie galėtų auginti emociškai brandžius vaikus.
Kitas aspektas: popkultūros įtaka.
Influenceriai, televizija ir plačiai suprantama popkultūra labai reikšmingai prisideda prie patyčių augimo – dažnai net nesąmoningai. Jie formuoja vaikų ir paauglių požiūrį į tai, kas yra „normalu“, „kieta“ ir „priimtina“.
Štai kaip:
1. Influencerių kuriamas toksiškas elgesio modelis
Daugelis populiarių influencerių vartoja pašaipų, sarkastišką ar žeminantį toną, kad išliktų įdomūs.
Jie dažnai šlovina dominavimą, paviršutinišką grožį, materializmą, kas skatina hierarchinį mąstymą: kas viršuje – tas „geresnis“, kas apačioje – vertas pašaipos.
Kai kurie tiesiogiai kuria turinį, kuris šmeižia kitus, vadinasi „cancel culture“, bet realiai tai – legalizuotos viešos patyčios.
2. Televizija dažnai romantizuoja agresiją
Realybės šou, komedijos ar paauglių serialai dažnai rodo:
„Kietuolį“, kuris tyčiojasi iš silpnesnių ir sulaukia plojimų.
Stereotipus apie „nevykėlius“, keistuolius, kurie vaizduojami kaip pajuokos objektai.
Tai formuoja žiūrovų pasąmonėje žinutę: „kad būtum populiarus – turi pažeminti kitus“.
3. Socialinių tinklų spaudimas
Nuolatinis palyginimas su kitais (išvaizda, turtais, sėkme) sukelia pavydą, frustraciją ir žemą savivertę – tai veikia kaip kuras patyčioms.
Jauni žmonės mato: kas labiausiai išjuokia kitus – tas surenka daugiausia dėmesio, sekėjų ir pinigų.
4. Emocinis nejautrumas
Internetas ir medijos skatina emocinio ryšio trūkumą, nes žmonės dažnai nemato aukos veido, reakcijos, skausmo.
Tai skatina jausmą: „jei nematau pasekmių – tai nekenkia“, o iš tikro – labai kenkia.
5. Normalizuojama patyčių kultūra
Kai socialiniai lyderiai leidžia sau žeminti kitus (pvz., garsiai kritikuoti išvaizdą, svorį, intelektą), jie siunčia žinutę:
„Tai priimtina. Ir tu gali taip daryti.“
Popkultūra dažnai skatina patyčias ne tiesiogiai, o per tai, ką šlovina ir kaip vaizduoja žmones.
Jei vaikui ar paaugliui trūksta tvirtų vertybinių pamatų namuose ar mokykloje, influenceriai ir televizija tampa jo mokytojais – o jų „pamokos“ ne visada etiškos.
