Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras

23/01/2026

VAIKUI REIKIA TĖVŲ.
NE DRAUGŲ.

23/01/2026

KAI BŪSI PASIRENGUSI(-ĘS), MES ESAME.

23/01/2026

Tai, ką išgyveni, turi prasmę.

Kartais svarbiausia – leisti sau tai pripažinti.

22/01/2026

Kodėl laimingiausias Europos jaunimas kelia prieš save ranką?

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia į konferenciją, kurioje bus svarstoma, kaip tobulinti savižudybių prevencijos sistemą, siekiant laiku suteikti reikiamą pagalbą jauniems žmonėms, turintiems psichologinių, emocinių sunkumų, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais ugdymo įstaigoje ir šeimoje, linkusiems į savižalą ir išgyvenantiems savižudybės riziką.

toliau skaitykite: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=293692

Konferenciją žiūrėkite: https://www.youtube.com/watch?v=SsPXAfThd8Y

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos organizuojamos konferencijos metu bus aptariamos vaikų ir jaunimo savižudybių tendencijos Lietuvoje ir Euro...

22/01/2026

PAGALBA GALI BŪTI ŠVELNI IR PAGARBI.

22/01/2026

☀ Kartais labai džiugu matyti, kai vaikas randa žmogų, kuriuo gali pasitikėti.
Kai jis žino: galiu ateiti, galiu pabūti, galiu būti savimi.
Bet dar svarbiau, kad vaikui nereikėtų tos vietos ieškoti kažkur kitur.
Kad jis galėtų ateiti PAS TĖVUS – ne tik su pasiekimais, bet ir su nuoskaudomis, pykčiu, ašaromis ar tyla.
Vaikui ne visada reikia patarimų.
Ne visada reikia sprendimų.
Dažnai jam reikia suaugusiojo, kuris atlaiko.
Kurio nereikia linksminti.
Kuriam nereikia įrodyti, kad „viskas gerai“.
Kurio buvimas ramina.
Kartais arbata ar kakava gydo labiau nei ilgi pokalbiai.
Kartais užtenka pasakyti:
„GALI PABŪTI. AŠ ČIA.“

VAIKUI NEREIKIA IDEALIŲ TĖVŲ.
JAM REIKIA PRIEINAMŲ.

Pietūs. Skamba telefonas.
Skambina mano mokinukas. Liūdnas...

– Evelina, ar galiu šiandien pas Jus ateiti tiesiog ramiai pabūti? Pažadu klausysiu.

Atsakau:
– Labas, bet mes šiandien pamokos neturime… Kas nutiko?

Trumpa pauzė. Ir tada išgirstu tai:
– Evelina, šiandien turiu daug nuoskaudų ir man labai nesisekė. Norėčiau kakavos ir tiesiog pas tave pasėdėti, nes man pas Tave labai gera.

Nusišypsau.
– Žinoma, laukiu tavęs. Kaitinu kakavą. O mamai aš parašysiu.
- Tikrai galiu? AČIŪ!!!

Kartais vaikui nereikia pamokos.
Jam reikia saugios vietos.
Žmogaus, kuris išgirs.
Laiko, kuriame nereikia nieko įrodinėti.

Ir tada kakava tampa ne gėrimu.
Ji tampa rūpesčiu.
Buvimas – didžiausia pagalba.

Tokiais momentais dar kartą suprantu, kokia svarbi yra ramybė, ryšys ir paprastas žmogiškas buvimas šalia, ypač suaugusiojo, kuris priima, neteisia...
Kartais būtent tai gydo labiausiai.

21/01/2026

BŪTI IŠKLAUSYTAI(-AM) – TAI JAU POKYTIS.

21/01/2026

KAIP EMOCIŠKAI NEBRANDŪS TĖVAI FUNKCIONUOJA SANTYKIUOSE SU VAIKAIS

Emociškai nebrandūs tėvai nebūtinai yra blogi ar piktybiški žmonės. Dažnai tai tėvai, kurie patys nebuvo emociškai palaikyti, nebuvo išmokyti atpažinti ir reguliuoti jausmų, todėl į tėvystę atsineša neišspręstas savo vaikystės patirtis. Jų elgesį su vaikais labiau lemia vidiniai poreikiai ir emocinės reakcijos, o ne sąmoningas, reflektuotas auklėjimas.

VAIKAS KAIP EMOCINIŲ POREIKIŲ TENKINTOJAS

Vienas pagrindinių emociškai nebrandžių tėvų bruožų – vaiko instrumentalizavimas. Vaikas nesąmoningai tampa:
• emociniu ramsčiu,
• guodėju,
• patvirtinimo šaltiniu,
• tėvų savivertės palaikytoju.
Tokie tėvai tikisi, kad vaikas juos supras, palaikys, „neįskaudins“, bus lojalus, patogus ir atitiks jų lūkesčius. Vaiko poreikiai lieka antrame plane, o pirmoje vietoje atsiduria tėvų emocinė būsena.

RIBŲ PAINIAVA

Emociškai nebrandūs tėvai dažnai nesugeba nustatyti aiškių, sveikų ribų. Santykiuose su vaiku jie svyruoja tarp dviejų kraštutinumų:
• per didelio susiliejimo („mes viską darome kartu“, „tu man esi viskas“),
• arba emocinio atstūmimo, kai vaikas tampa „per daug“.
Vaikas tokioje aplinkoje neaiškiai suvokia:
• kur baigiasi tėvų atsakomybė,
• kur prasideda jo paties ribos,
• už ką jis yra atsakingas, o už ką – ne.
Tai kelia nuolatinį nesaugumo jausmą.

EMOCIJŲ NEPRIPAŽINIMAS

Emociškai nebrandūs tėvai dažnai negeba išbūti su vaiko jausmais. Vaiko emocijos juos gąsdina, erzina ar žeidžia, todėl jos:
• nuvertinamos („čia nieko tokio“),
• paneigiamos („tu neturėtum taip jaustis“),
• arba interpretuojamos kaip grėsmė tėvams („tu mane skaudini“).
Tokiu būdu vaikas išmoksta, kad jo jausmai yra netinkami, per stiprūs arba pavojingi kitiems. Jis pradeda juos slėpti, slopinti arba nebesupranta, ką iš tiesų jaučia.

REAKTYVUS, O NE REFLEKTUOTAS AUKLĖJIMAS

Tokie tėvai dažniausiai reaguoja impulsyviai, o ne sąmoningai. Jų elgesį lemia momentinė emocinė būsena:
• šiandien galima – rytoj draudžiama,
• šiandien vaikas mylimas – rytoj atstumtas,
• šiandien palaikomas – rytoj kaltinamas.
Dėl šio nepastovumo vaikas gyvena nuolatinėje įtampoje, bandydamas nuspėti tėvų nuotaikas ir prisitaikyti prie jų.

SĄLYGINĖ MEILĖ

Meilė emociškai nebrandžių tėvų šeimose dažnai yra sąlyginė. Vaikas mylimas tada, kai:
• elgiasi „teisingai“,
• nekonfliktuoja,
• atitinka tėvų lūkesčius,
• nekelia nepatogių jausmų.
Klystant, priešgyniaujant ar rodant savarankiškumą, vaikas rizikuoja netekti emocinio ryšio. Tai skatina jį tapti pernelyg prisitaikančiu, atsisakyti savęs, kad tik išsaugotų ryšį.

ATSAKOMYBĖS PERKĖLIMAS VAIKUI

Emociškai nebrandūs tėvai dažnai nesąmoningai perkelia vaikui atsakomybę už:
• šeimos emocinę atmosferą,
• tėvų nuotaiką,
• konfliktų „užglaistymą“.
Vaikas ima jaustis atsakingas už tai, kad „mamai būtų gerai“ ar „tėtis nepyktų“. Tai sukuria per ankstyvą suaugimą – vaikas tampa brandus per anksti, bet ne savo, o tėvų sąskaita.

SANTYKIAI BE SAUGAUS PAGRINDO

Kadangi emociškai nebrandūs tėvai patys neturi stabilaus vidinio pagrindo, jie negali jo suteikti vaikui. Vaikas auga:
• be nuoseklaus emocinio atliepimo,
• be patikimos atramos,
• be jausmo, kad jis gali būti savimi ir likti priimtas.
Iš išorės tokios šeimos gali atrodyti tvarkingos ar net sėkmingos, tačiau vaiko viduje dažnai kaupiasi nerimas, tuštuma ir neaiškus kaltės jausmas.

21/01/2026

💬 Pagalba vaikui prasideda nuo suaugusiojo drąsos.

🫂 Drąsos pasakyti:
👉 „Man reikia pagalbos.“
👉 „Aš nebesusitvarkau.“
👉 „Aš noriu, kad būtų kitaip.“

🤍 EPKC yra tam, kad tas žingsnis nebūtų vienišas.

📞 Telefonas: 0670 70 303
✉️ El. paštas: info@epkc.lt

🌐 Interneto svetainė: www.epkc.lt

21/01/2026

Kaip artimieji netyčia palaiko priklausomybę: dažniausios klaidos ir ką daryti kitaip

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/saugu/faktu-galia/kaip-artimieji-netycia-palaiko-priklausomybe-dazniausios-klaidos-ir-ka-daryti-kitaip-120188901?fbclid=IwY2xjawPdQftleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFENkVEVGk1OTZuMHBmRnVFc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHiDEDxJP1Zy9tkywHP47e11zoRzepYpzBdMyALqbJYV5PHJh-XK6YfV_-I-m_aem_3eqIVVT4ra4hMkZNinhvMg

Nors dažniausiai kalbame apie priklausomybę alkoholiui, priklausomybių yra kur kas daugiau. Narkotikams, lošimams, vaistams, pornografijai. Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė pasakoja, kodėl nėra vieno „priklausomybei imlaus“ ...

20/01/2026

TU PATI (-S) SPRENDI, KADA IR KIEK KALBĖTI.

20/01/2026

EMOCINIS BRANDUMAS: KAS TAI IR KAIP JIS VEIKIA

Prieš kalbant apie emociškai nebrandžių tėvų vaikus, būtina aiškiai suprasti, kas yra emocinis brandumas. Tai ne miglota sąvoka ir ne subjektyvi nuomonė. Emocinė branda yra plačiai tyrinėtas psichologinis konstruktas, turintis aiškius kriterijus ir požymius.
Emociškai brandus žmogus geba vienu metu atlikti du, iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus:
• mąstyti racionaliai, objektyviai ir konceptualiai
• ir kartu palaikyti gilius, gyvus emocinius ryšius su kitais žmonėmis
Tai reiškia, kad toks asmuo moka būti savarankiškas, bet nebijo artumo. Jis nepraranda savęs santykiuose, bet ir nebėga nuo jų.

SAVARANKIŠKUMAS BE ATSIRIBOJIMO

Emociškai brandūs žmonės sugeba funkcionuoti savarankiškai. Jie turi aiškų savo tapatybės jausmą, supranta savo poreikius, norus ir tikslus. Jie siekia savo gyvenimo krypties ne manipuliuodami kitais, ne naudodamiesi jų resursais ar emocijomis, o prisiimdami atsakomybę už save.
Kartu jie nėra emociškai atitrūkę. Jie vertina artimus ryšius, geba juos palaikyti, saugoti ir gilinti. Jiems nebūtina rinktis tarp „būti savimi“ ir „būti su kitais“ – jie geba suderinti abu šiuos dalykus.

RYŠYS SU SAVO JAUSMAIS

Vienas svarbiausių emocinio brandumo požymių – gebėjimas atpažinti, priimti ir reguliuoti savo emocijas. Emociškai brandus žmogus nebijo jausmų, bet ir nėra jų valdomas. Jis geba išbūti su sudėtingomis emocijomis, jas apmąstyti, suprasti jų kilmę ir reikšmę.
Tokiam žmogui būdingas:
• išlavintas savęs suvokimas
• savitvarda
• aukštas emocinis intelektas
• gebėjimas atjausti kitus
Jį domina ne tik išoriniai faktai, bet ir kitų žmonių vidinis pasaulis. Jis geba klausytis, domėtis, suprasti, o ne tik reaguoti ar gintis.

SANTYKIAI BE KOVOS

Emociškai brandūs žmonės konfliktus suvokia ne kaip grėsmę, o kaip neišvengiamą santykių dalį. Jie linkę spręsti problemas atvirai, ieškodami dialogo, o ne dominavimo. Jų tikslas – ne laimėti, o išlaikyti ryšį ir rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas abiem pusėms.
Streso situacijose tokie žmonės nesigriebia destruktyvių elgesio formų. Jie ieško realistiškų, konstruktyvių būdų tvarkytis su sunkumais. Jie moka:
• atidėti impulsyvias reakcijas
• apgalvoti pasekmes
• prisitaikyti prie realybės, o ne ją neigti
Humoro jausmas, lankstumas ir gebėjimas pažvelgti į situaciją iš šalies padeda jiems išgyventi sudėtingus momentus negriaunant santykių.

OBJEKTYVUMAS IR SAVĘS PRIĖMIMAS

Emociškai brandūs asmenys geba matyti save realistiškai. Jie neprivalo būti tobuli ir to iš savęs nereikalauja. Jie atpažįsta savo silpnybes, klaidas ir ribotumus, tačiau dėl to savęs nenuvertina ir neniokoja.
Gebėjimas pripažinti klaidą, atsiprašyti, pasimokyti ir eiti toliau – vienas svarbiausių brandos požymių. Tai leidžia ne tik augti asmeniškai, bet ir kurti saugius, stabilius santykius.