04/07/2025
Verta paskaityti apie priežastis, kodėl pradeda "daužytis" širdis, kodėl "apsiverčia" ar dažnai plaka. Tai gali būti visai ne dėl širdies problemų🧐🤔🩷
VEIKSNIAI, DĖL KURIŲ GALI SUTRIKTI ŠIRDIES RITMAS
Iki šiol buvo manoma, kad pagrindinės širdies ritmo sutrikimo priežastys yra amžius bei širdies ligos. Tačiau, ką tik pristatyti duomenys atkreipia dėmesį ir naujus ritmo sutrikimo veiksnius bei jų sąsajas.
Miego trukmė
Įvairiausių gydytojų organizacijų rekomenduojama tikslinė miego trukmė yra bent 7 val. nepaisant, kad maždaug trečdalis pasaulio žmonių miega mažiau. Tyrimai rodo, kad asmenims, išmiegantiems trumpiau, patiriantiems nemigą, knarkimą, mieguistumą dienos metu – visa tai riziką patirti prieširdžių virpėjimą didina 29 proc. Pagrindinis to mechanizmas – aktyvuojama simpatinė nervų sistema, įvairių apykaitos produktų metabolitų kaupimasis, didinantis lėtinį uždegimą, oksidacinį stresą bei sąlygojantis padidinto kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) vystymąsi.
Naktinis darbas
Šeštojo Europos darbo sąlygų tyrimo duomenys parodė, kad beveik 21 proc. žmonių tenka dirbti pamaininį darbą, siekiant patenkinti 24 valandų ekonomikos poreikius. Tačiau ilgalaikis pamaininis darbas, ypač naktinis, gali sutrikdyti organizmo cirkadinius ritmus ir lemti nenormalų miego režimą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad ilgesnė nei 10 metų darbo trukmė ir vidutiniškai 3–8 naktinės pamainos per mėnesį buvo susijusios su atitinkamai 22 proc. ir 37 proc. didesne prieširdžių virpėjimo išsivystymo rizika. Tai paliečia ir jaunesnius iki 40 m. amžiaus asmenis. Moterims, daugiau nei 10 metų dirbančioms naktinėse pamainose, ir asmenims, turintiems mažesnį fizinį aktyvumą, dažnai dirbantiems naktinėse pamainose, būdinga gerokai didesnė aritmijų išsivystymo rizika.
Dieta
Tyrimai rodo, kad asmenims, besilaikantiems Viduržemio, DASH jūros dietos, užtikrinančių reikiamų medžiagų, mineralų pasisavinimą, stebimas reikšmingai mažesnis sergamumas ŠKL. Priešingai, visiškai perdirbtas maistas, saldūs ar dirbtinais saldikliais saldinti gėrimai, taip pat angliavandeniais, fosfatais praturtintos dietos didina prieširdžių virpėjimo išsivystymo riziką. O augalinės kilmės maistas, alyvuogių aliejus, vidutiniais kiekiais geriama kava–mažina aritmijų riziką. Turėkime omenyje, kad arterinė hipertenzija, diagnozuota širdies liga, nutukimas, cukrinis diabetas tai pat didina prieširdinių aritmijų tikimybę.
Žarnyno microbiota
Šiandien pripažįstama, kad žarnyno mikrobiota turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. Genetiniai tyrimai rodo, kad mikrobiotos išskiriami metabolitai gali turėti įtakos imuninėmis ir uždegiminėms reakcijoms bei procesams, prisidedantiems prie struktūros ir elektrinių impulsų pertvarkymo. Be to, mikrobiota gali sąveikauti su autonomine nervų sistema ir išskirdama trumpos grandinės riebalų rūgštis arba neurotransmiterius gali padaryti įtaką širdies ritmui. Taigi, sudėtinga žarnyno mikrobiotos sistema ir jos sąveikos su mityba, probiotikų vartojimu, vartojamų antibiotikų poveikis žarnyno mikroflorai, visai tai įtakoja širdies automatinę ritmo sistemą.
Šlapimo rūgštis
Nustatyta, kad padidėjusi koncentracija šlapimo rūgšties, dar žinomas kaip podagros laboratorinis žymuo, lemia ir dažnesnį prieširdžių virpėjimo bei ŠKL išsivystymą. Mažinant šlapimo rūgšties kiekį kraujyje būtina atsisakyti arba riboti maisto produktų, turinčių daug purinų – raudonos mėsos, žuvies, mėsos subproduktų ir perdirbto maisto, taip pat riebaus maisto, saldžiųjų gėrimų.
Homicisteinas
Dar vienas rizikos veiksnys, kurio padidėjusi koncentracija neigiamai veikia ŠKL ir ritmą. Manoma, kad homocisteino padidėjusi koncentracija susijusi su prieširdžių struktūriniu ir elektriniu persitvarkymu, o jo prouždegiminis atsakas gali biologiškai pažeisti širdies ląsteles. Ekspertai tyrinėjantys homocisteino apykaitą, rekomenduoja mitybą praturtinti maistu, kuriame gausu B grupės vitaminų ir mažai metionino, taip pat atsisakyti rūkymo bei alkoholio vartojimo.
Aplinkos veiksniai
Danijoje atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis eismo ir vėjo jėgainių triukšmas gyvenamosiose aplinkose taip pat vienas iš rizikos veiksnių. Asmenims patyrusiems didesnio decibelų eismo ir vėjo turbinų naktinį triukšmą (galimai ir oro taršą tuopat metu) stebėtas 6 proc. didesnis prieširdžių virpėjimo išsivystymo dažnis 5 metų laikotarpiu. Triukšmas veikia kaip stresą keliantis veiksnys, aktyvinantis nervų sistemą ir skatinantis streso hormonų išsiskyrimą. Be to, triukšmas gali trikdyti miegą ir lemti cirkadinio ritmo sutrikimus, įtakojančius širdies funkciją. Akivaizdu, kad miestai turi keistis, investuoti į alternatyvias judėjimo priemones, įrengti žaliąsias sienas, medžių juostas ir kt.
