18/10/2024
Įdomiai me sukurti, surėdyti. Visas pasaulis nuostabus kūrinys. Visata, visatos ir tt.
Bet gal apsistosiu ties mumis:)
seniai nerašiaiu. ir , kaip visada. labai ilgas tekstas:)turintiems mažai katrybės aar laiko nerekomenduojamas😄
Nuo pat mažens aš vis ieškau prasmės ir užduodu klusimus: kaip?, kas?kodėl? kokia prasmė?dėl ko?apie ką ?i ir tt. Taip ir neišaugau iš kodelčiuko:) nors buvo etapų, kai nebuvo viduje nei smalsumo, nei noro domėtis. Kai nustelbdavo pasaulio triukšmas... kai įsijungdavo išlikimo režimas ir stengdavausi išgyventi tą dieną. Visokiais būdais ieškant, kaip sau padėti, kaip numalšinti i vidinį skausmą. o sveikstant viduje po truputį grįždavo vaikiškas smalsumas ir noras mokytis vis naujų dalykų, tyrinėti, pažinti, patirti. ir taip su mumis visais. Mažais ir dideliais. mes turime savyje visi be išimties nuolatinį norą pažinti, smalsumą.
Lygiai taip pat vaikai, kurie patiria sunkumų namie ar ugdymosi įstaigose , kurie nesimoko, „blogai“ elgiasi, sunkaus charakterio, jie neturi motyvacijos smalsauti, pažinti, nes juose įsijungia išlikimo instinktas, visa energija sutelkiama ties išlikimu tą dieną. Todėl net nuostabiausi ugdytojai nemotyvuos, nesudomins. Nes priežastis yra viduje ar išorėje ir tik tai atradus, pašalinus ar transformavus vėl grįžta prigimtinis domėjimasis ir noras pažinti. Tai galioja visiems, ne tik vaikams. o sutrikdo šį norą pažinti traumos, stresas, netektys ir tt. Suaugę, nesąmoningai puola ieškoti , kaip pasijusti geriau ir dažniausiai vartoja ką nors. Kas vaistus, kas svaigalus, kas seksą, maistą, daiktus, darbus , žmones, keliones, renginius, ir tt. O vaikai įvairiai, vieni labai daug verkia, kiti užsisklendžia savyje, kiti mušasi ir nuolatos ginasi, tampa perdėtai paklusniais ir tt. jie svaigintusi, jei jiems leistų. daro tai, bet kitaip, taip kaip leidžia jų galimybės. Bet kol maži jie mato suaugusius ir iš jų mokosi. O mokosi jie labai greitai ir viską. Nes vaikų iki 12 metų smegenys nuo Delta smegenų bangų po truputį, kas kelis metus vis pereina Teta, po to Alfa ir galiausiai Beta smegenų bangų, kurios vyrauja pas suaugusį žmogų. Pas mus visus šios smegenų bangos nuolat keičiasi, tačiau dienos metu vyrauja Beta bangos, kurios valdo mūsų mąstymą, analizavimą, supratimą, samprotavimą, darbingumą, konfliktavimą, ir tt. Delta, Teta, Alfa smegenų bangos tampriai susiję su pasąmone . miego metu smegenys panyra į Delta bangas. Taip pat jos būna prieš mirtį ir pas naujagimius. Tai tarsi gyvenimas tarp dviejų pasaulių. Teta, Alfa bangos yra gilaus atsipalaidavimo, gilios meditacijos, ramybės būsena. Organizme vyraujant šioms bangoms įsijungia savi gydos procesai, kūnas atsipalaidavęs, mintys ramios. Informacija patenka tiesiai į pasąmonę...
Mažo žmogučio smegenys šiuos etapus pereina po truputį, augdamos ir vis plėsdamos savo galimybių ribas, kaip ir gilėjant senatvei šie procesai vyksta atvirkštine seka. iš Beta po truputį pereina Alfa, Teta ir galiausiai panyra į Delta bangas...
mūsų vaikai iki maždaug 12 metų dar neturi smegenyse filtro, kuris padėtų analizuoti ir atsirinkti , kuo tikėti, ką priimti į save ir tt. o iki 21 metų tas filtras galutinai susiformuoja. tai analitinis protas, kuris pas kiekvieną susidaro savitas. pas vienus jis būna labai plonytis ir tokie žmonės būna lengvai įtakojami kitų. pas kitus labai storas ir tai trukdo priimti naujoves. dar kitų jis lankstus ir paslankus ir tt. tačiau pas vaikus jis tik formuojasi. ir jo formavimuisi įtakos turi visa aplinka, kurioje jis būna, taip pat nuo įgimto temperamento nuo kurio priklauso, kokiu greičiu ir kaip priimama bei paleidžiama informacija (sangvinikas, flegmatikas, melancholikas , cholerikas). visa tai formuoja žmogaus asmenybę ir charakterį. )temperamentas yra įgimtas ir išlieka visą žmogaus gyvenimą nekintantis, o charakteris kinta ir jį sąmoningai galima keisti).
Beta bangos tai sąmoningumas, valia , gebėjimas matyti priežasties ir pasekmės sąsają ir tt.
Taigi gaunasi, kad visi žodžiai ,kuriuos mes, suaugę, sakome vaikams juose įsirašo iškarto. Kaip ir tai, ką jie mato. Iš to seka labai tiksliai pasakyti nepamenu tik kieno žodžiai, kad“ neauklėkime savo vaikų, jie vis tiek užaugs tokie , kokie esame mes😉.
O mokomės mes nuo mažens visko dėka mumyse esančių neuronų ir tarp jų susidarančių jungčių. Visą informaciją, kurią gauname visais mūsų pojūčiais, mūsų smegenys, pagal kiekvieno mūsų įgimtas tiek fizines tiek psichines savybes ir galimybes paverčia mums asmeniškai suprantama, suvokiama ir per neuronų jungtis formuoja mūsų pasaulėjautą, pasaulėžiūrą, charakterį, galų gale asmenybę. Kiekvienam įpročiui susiformuoti reikia 3-5 metų, kuris tampa asmenybės , charakterio dalimi.
Visos emocijos, kurias mes patiriame yra hormonai, kuriuos išskiria endokrininė sistema gavusi komandą iš smegenų ir kuri atsiunčiama irgi per neuronų jungtis. be hormonų mes nejaustume emocijų.
Ir kokie hormonai dažniausiai išsiskiria prie to mūsų kūnai pripranta ir tampa priklausomi. Taip, mūsų kūnai yra labai ribotos sąmonės ir juos valdo limbinė smegenų dalis (kuri reguliuoja pagrindinius instinktus, dar vadinama reptilinėmis smegenimis).. Atleiskit už tokius palyginimus. Bet kol nėra sąmoningumo, kai dar tik vystosi smegenys arba kai jos dėl įgimtų ligų ar patologijų nebus ar bus ribotas arba įvykus smegenų pažeidimams [po ligų, traumų (atsilikimas, silpnaprotystė ir tt), tuomet žmogus prilygsta gyvūnui, nes jame vyrauja instinktai. Smegenys yra pats svarbiausias organas esantis mumyse. Kūnai jaučia emocijas ir prie jų pripranta ir nesąmoningai siekia patirti tai vis daugiau. Tiek geras tiek malonias tiek ir negatyvias. Nes kūnas pripranta prie tam tikrų hormonų, kurie dažniausiai išsiskiria. Tad, jei augdamas žmogus dažnai patiria liūdesį, pyktį, neviltį, tai jo kūnas nuolatos reikalaus gauti vis naujų porcijų šių emocijų. Kad ir kaip mums patiems tai nemalonu ir nepatinka. Visa tai dėl to, kad susiformavę neuronų jungtys, kurios ir valdo mūsų mintis. Taip taip. Mūsų mintis žaibišku greičiu pagauna smegenys ir duoda nurodymus, kokius hormonus išskirti, o mes tai ir patiriam.
Kiekvienas veiksmas, kurį mes išmokstame nuo mažens yra neuronų jungtis, tarsi geležinkelio kelias, kuriuo važinėja impulsai iš smegenų per mūsų kūną.
Ir tų geležinkelio kelių milijonai.
Vieni labai stiprūs, prilygstantys metrinei betono sienai, kiti ploni kaip plaukas, dar nauji ar neįtvirtinti. Kuo storesnė, stipresnė neuronų jungtis tuo giliau įsišaknijęs įprotis, mąstymo modelis. Tuo sunkiau jį pakeisti kitu.
Taip, pakeisti charakterį vienas sunkiausių darbų mūsų gyvenime. Naujas įprotis pradeda formuotis pradėjus daryti kažką naujo pirmas 7 dienas. Darant tai 21 dieną neuronų jungtis truputį sustiprėja, bet dar labai nestabili. tęsiant tai toliau per metus jungtis dar sustiprėja ir jau tą veiksmą ar pan atlikti jau mums lengviau ir darome kone automatiškai. O po 3-4 metų tai tampa mūsų gyvenimo būdu, mūsų asmenybės dalimi.
Taip susikuria asmenybės. Nuo gimimo. Ir jau 5-7 metų vaikas yra tarsi atversta knyga, kurioje užrašytas jo charakteris, jo asmenybė.
Maždaug iki 21 metų baigia formuotis smegenys ir pagrindinė priekinė smegenų dalis, nuo kurios priklauso ar mumyse bus valia ir ryžtas. Bet gera žinia ta, kad mūsų smegenys yra labai lanksčios ir jei vaikystėje dėl traumų kažkur kažkas užstrigo, nepavyko, tai bet kada vėliau mes galime tai keisti. Jeigu nėra psichikos sutrikimų ar smegenų pažeidimų dėl kurių neįmanomi tokie pokyčiai.
Ir apie ką čia tiek daug?
Ogi apie tai, kad gerai pagalvoti, pažiūrėti, ką mes suaugę prie vaikų ir vaikams kalbame, kaip mes elgiamės, ką darome, veikiame, ką viduje jaučiame. Nes mūsų smegenys visą išorinę informaciją priima, ir tą, kuri yra kiekviename mūsų. mūsų visų smegenys yra ne tik imtuvai, bet ir generatoriai kuriantys informaciją ir siunčiantys ją į išorę.
Savistaba vienas svarbiausių įrankių kurį vertėtų lavinti kiekvienam. Tuomet vis mažiau nesusipratimų bus mūsų gyvenimuose, ir be to, savistaba padeda lavinti smegenų neuroplastiškumą. Aišku, kaip ir dar begalė kitų įrankių.
Gražios dienos :)
dėkoju už kantrybę perskaičiusiems iki galo:)