01/03/2026
Mes labai įpratome bėgti.
Į priekį.
Į rezultatą.
Į rytojų.
Atrodo, kad jei sustosime – atsiliksime.
Jei sulėtėsime – pralaimėsime.
Bet kūnas gyvena ne rytoj.
Kūnas gyvena dabar.
Kai nustoji spausti,
kai leidiesi į lėtesnį kvėpavimą,
kai bent akimirkai išeini iš „reikia“ būsenos –
atsiranda erdvė.
Erdvė pamatyti.
Erdvė pajusti.
Erdvė būti.
Ir tada supranti,
kad nereikia tapti kažkuo kitu.
Reikia sugrįžti į save.
Ramybė nėra tuštuma.
Ramybė – tai pilnatvė be triukšmo.
Kartais stipriausias žingsnis į priekį
yra sustojimas.
—
YAMA 🙏