27/10/2025
,,Kartais taip baisu sutikti savo versiją, kuriai nereikia tobulinimo, tiktai priėmimo. Tiktai priėmimo" 💚
Ankstesnės kartos, savo skausmą skandino alkoholyje. Tokia kaip anestezija vidiniam skausmui slopinti-išgeri ir trumpam nejauti. Keičiasi laikai, keičia ir būdai nejausti, jie tampa rafinuotesni ir iš šono atrodo nekalčiau, pasireiškia, kaip „už-valgymas“, „už-brows‘inimas“, „už-game‘inimas“, „už-sidirbimas“ iki nukritimo. Pastebiu dar ir tokį naujausią ir labai gražiu šydu pridengtą skausmo vengimo būdą – „savęs tobulinimas“.
Nauja banga nuolat save tobulinančių žmonių - terapijos, knygos, podcastai, kursai, stovyklos, dienoraščio rašymas, kvėpavimo praktikos, fastingas, šaltos eketės, laikrodžiai dieną naktį visą matuojantys. Jie vadina tai augimu, bet panašu tai į nerimą, toks nesibaigiantis bandymas išlaikyti kontrolę. Ir visi šie išvardinti įrankiai yra geri, jeigu... padeda susitikti su savo skausmu, su savo ašaromis, su pažeidžiamumu; kitu atveju tai gali būti tik labai gražiais apdarais pasipuošusi vengimo forma. Kai pastebiu tokias frazes „noriu būti geriausia savo versija“; „reikia padirbėti“, „ką daryti, kad to nejausčiau“, klausiu klientų: “kas blogai su šita tavo versija?“ Nuolatinis savęs tobulinimas tapo socialiai priimtina vengimo forma. Vietoj tuo, kad pasėdėtų su tuštuma, būtyje, žmogus susiplanuoja dar vieną pasitobulinimą. Ir čia prasideda užburtasis ratas: skausmas-veiksmas-laikinas palengvėjimas-kartojimas. Ir tokiu atveju „darbas su savimi“ nors ir atrodo iš išorės nekaltas, netgi sveikintinas, aptarnauja tą patį ratą kaip ir priklausomybė.
Kartais taip baisu sutikti savo versiją, kuriai nereikia tobulinimo, tiktai priėmimo. Tiktai priėmimo.
Kaip atpažinti, ar naudoju įrankius augimui ar vengimui? Jeigu vis dar galite išeiti pasivaikščioti be podcast‘o ar telefono; jeigu galite lengvai išbūti tyloje be jokio produktyvumo tikslo; leisti sau visiškai nieko neveikti be kaltės, be savigraužos, be biuletenio; galite atsibusti ir gultis be telefono rankoje, tuomet greičiausiai kalbam apie augimą, apie ramybę; bet jeigu vien įsivaizdavimas nieko neveikimo kelia nerimą, tuomet greičiausiai turime reikalų su vengimu.