06/12/2025
Hitleris, Stalinas, Putinas ar Musolinas yra čia, šiandien, šalia, tarp mūsų. Ne vienas ir ne du.
Ar galime juos atpažinti?🤔
Didelį įspūdį paliko filmas Nuremberg (2025), kuris menine forma atkartoja tikrą nacių vadų teismo istoriją po Didžiojo karo. 1945 m. Amerikos psichiatras Douglas Kelley buvo paskirtas įvertinti suimto Hermano Geringo psichinės būklės Nurembergo kalėjime. Šis asmuo buvo antras po Hitlerio, t.y. jo dešinioji ranka. Jaunam psichiatrui buvo pavesta užduotis įvertinti dar 21 aukščiausio rango nacio psichinę būklę prieš tarptautinį jų teismą, po kurio visi vėliau buvo pasiųsti į kartuves.
Hermaną Geringą (kurį vaidina Russell Crowe) psichiatras D.Kelley prisijaukina, įgauna šiokį tokį jo pasitikejimą ir atvirumą, tačiau vėliau santykiai toli gražu netampa draugiškais, o labiau įtemptais po to, kai teisme pademonstruoti šiurpūs vaizdai iš nacių koncentracijų stovyklų sukrečia kiekvieną ten esantį.
Vėliau, 1947 m. psichiatras D.Kelley parašo knygą “22 Nurembergo kameros” (22 Cells in Nuremberg), kuri susilaukė neigiamų reakcijų iš amerikiečių, nes autorius laikėsi pozicijos, kad karo nusikaltėliai naciai nėra kažkokie išskirtiniai žmonės, turintys ypatingą žiaurumo kodą, geną ar kitą žymę, kuri galbūt slypi vokiečių kraujyje. Jie tokie patys kaip ir mes, iš kurių kai kurie labiau narcisistiški, kiti agresyvesni, dar kiti daugiau siekiantys valdžios ir visai ne išprotėję, netgi kaip tik, gali būti labai intelektualūs ir gebantys kitus sužavėti. Tačiau prie tam tikrų aplinkybių, supančio socialinio konteksto, skleidžiamos ideologijos, suteiktos laisvės veikti ir priimti sprendimus, palaikomi už agresyvesnį žodį ir veiksmą, jie gali sužvėrėti ir prarasti ribas žiaurumui. Toks pareiškimas nepatiko Amerikos kritikams, jie nenorėjo sutikti su tuo, kad amerikiečių tarpe gyvena potencialių hitlerių ar geringų. D.Kelley knyga ir jo vieši pasisakymai sulaukė pasipriešinimo. Vėliau psichiatro gyvenimas baigėsi tragiškai ir mįslingai, su perkasta cianido kapsule, pakartojant tai, ką padarė Hitleris bunkeryje ir Geringas kalėjime, pergudraudamas savo prižiūrėtojus.
Ar D.Kelley mintys teisingos? Gal be reikalo sukritikuotos? Įdomu tai, kad vėliau, 1960 m. garsus paklusnumo autoritetams S.Milgramo tyrimas su elektros šoku įrodė, kad net 65% žmonių paklūsta autoritetų daromam poveikiui kelti labai stiprų skausmą kitiems žmonėms ar net “atimti gyvybę” už sienos, paspausdami 450V mygtuką, kuris dalyviams nežinant tik imitavo elektros tiekimą. Taigi, prie tam tikrų salygų žmogus gali prarasti savo žmogiškumą.
Galiausiai 1971 m. P.Zimbardo tyrimas Stanfordo kalėjime užtvirtino D.Kelley išvadas, kai eksperimento metu savanoriams suteikus galią valdyti ir kankinti kalinius (savanorius), beveik visi atsitiktiniai eksperimento dalyviai -kalėjimo prižiūrėtojai -išlaisvino savyje žiaurumą ir agresiją, kai kurie elgėsi net sadistiškai. Apie šį tikrą eksperimentą yra sukurtas meninis filmas “The Stanford Prison Experiment” (2015).
Kiti autoriai mano, kad tokius žiaurius karo nusikaltimus gali daryti tik psichopatai, bet šie trys išvardinti tyrimai tai paneigia ir atskleidžia žmogui kitą nemalonią tiesą.
Žmogus gali tureti tendencingų savybių žiaurumui, bet sukontroliuoti jas, susilaikyti, kol sąlygos joms neleidžia prasiskverbti. Tačiau negailestingai veikiančiais žmones padaro tam palankiai susiklostančios aplinkybės: suteikta valdžia, galia veikti, savo nuožiūra priimti sprendimus, pinigai, pagyrimai, apdovanojimai už smurtą, melo skleidimas ir nuostatų formavimas, kad atlieki gerą misiją, kad naikindamas “kenkėjus” gelbėji pasaulį, paties sudėtinga ekonominė ir socialinė situacija, palaikymas, medalių segimas už neva didvyriškumą, galimybė šitaip veikti grupėje, kuri auga ir plečiasi. O jeigu dar žmogus turi šiek tiek daugiau tolerancijos smurtui, patiria empatijos stoką, yra charizmatiškas, intelektualus ir gudrus, tikėtina, kad prie tam tikrų sąlygų jame gali įsijungti "vidinis Hitleris".
Kažkoks autorius yra pasakęs: blogis vis dar iki galo neužvaldo pasaulio tik todėl, kad gėris nuolat jam nepasiduoda. Čia ne apie gerus ir blogus žmones. Čia apie tai, kad didžiausia ir svarbiausia gėrio ir blogio kova nuolatos vyksta kiekvieno žmogaus viduje.
