12/11/2025
Kai pernai lapkričio viduryje gavau studijos raktus nežinojau nieko, tik tiek, kad jeigu nepabandysiu griaušiu save ilgai. Viskas kuriama savomis rankomis, minimaliomis lėšomis, neturiu nei reklamos asistentų, nei vizualo kūrėjų, tik turiu pagalbininką vyrą Gediminą, kuris palaikė ir sakė bandyk (taip pat kabina žvaigždes, veža jogos plytas, ateina pasitikti ir retkarčiais prisijungia ant kilimėlio ☺️) ir mažąjį pagalbininką Jorį (kuris padeda tvarkytis ir kartais stebi kaip mokau). Nežinojau, kad neužteks tik pravesti pamoką, o reiks ir kurti strategijas, kaip apie mus sužinotų žmonės ir ateitų pabandyti. Nes mažame miestelyje joga - daug kam skamba labai įtartinai (sekta, sunku arba kaip tik nuobodu). Vis dar būna dienų, kai turiu tik vieną kilimėlį užimtą (bet pasirodo net ir užsienyje, Amerikoje tai ne vienetinis atvejis, visi mokytojai tai patiria) bet turiu ir dešimtis žmonių, kurie laukia laiko ant kilimėlio, pastoviai ar atradę laiko savo dienotvarkėje.
Kai girdėdavau frazę „kaip joga pakeitė gyvenimą“, galvojau - nusišneka. Dabar galiu taip pati pasakyti. Mėgstu knygas ir mėgstu citatas, viena įstrigusi mintis tokia, kad augimas prasideda tada, kai užuot buvęs ten kur patogu, įveikęs vidinius demonus, darai dalykus, kuriuos bijojai daryti. Bijojau žmonių, bendravimo, kalbėjimo ir slėpiausi kitoje fotoaparato pusėje. Visą gyvenimą ieškojau naujų veiklų ir kūriau (ir tebeieškau, ir tebekuriu). Buvau visai nebloga chemikė, iki šiol prisimenu reagentų sąrašo numerius sandėlyje, bet daugiau entuziazmo turėjau išdaigoms kolegoms krėsti (smėlio paplūdimys kabinete 🤭). O į jogą atėjau, tiksliau grįžau ištikus sunkumams, dėl savęs, padėti sau išbūti nelengvą laiką.
Kur tai atvedė per paskutinius metus? Turiu studijos kolegę Dovilę, kuri labai netikėtai atsirado pas mus, Ingą su kuria karts nuo karto kviečiame į bendrus sąmoningumo renginius ir Sigitą, kuris veda garsų keliones ir pliko bei pilsto arbatą į mažas pialas. Šeštadienį sukvietėme į jau 14-tą garsų kelionę ir arbatos ceremoniją 🤗
Garsų kelionėje ir arbatos ceremonijoje esu dalyvė, stebėtoja ir švelnus žadintuvas iš ilgos Savasanos. Tačiau iki tol seka dar visas kelias: sukviesti norinčius, suskaičiuoti, pasitikti, kelis kartus perstumdyti sąrašą ir galiausiai - išlydėti. (o kadaise nuo bet kokio bendravimo su nepažįstamais slėpdavausi kamputyje). Kaip ir mes esame skirtingi, taip ir garsai mus paliečia skirtingai: vienų laukiame, kiti - tarsi šaldo ar baugina, vieni atpalaiduoja, kiti išjudina kažką labai svarbaus. Arbata vėliau sušildo kūnus ir širdis, nors studijoje ir taip šilta bei jauku (aš vis tai kartoju, bet taip tikrai yra ir tai svarbu ✨)
Kita garsų kelionė iš šeštadienio persikels į trečiadienį - lapkričio 26 d. Yra kas laukia atsipalaidavimo ir savaitės viduryje 🎶🍵
O prieš tai labai labai kviečiame į studijos gimtadienį 🎂 lapkričio 23 dieną, sekmadienį 10:00. (Kas nori gali prisijungti į trumpą jogos užsiėmimą 9:00-9:45 🧘♀️). Jeigu iki čia perskaitėte, ačiū 🤭
