Evelina Adakauskienė, psichologė-psichoterapeutė

21/08/2025

Tas jausmas, kad tu toks ne vienas. 🌿

Nesvarbu ar du mėnesiai, ar penkti metai, tas gilios bendrystės jausmas nesensta.
Būtent šį jausmą žmonės dažniausiai įvardina grupinėje terapijoje.

Tiek visko, dėl ko save smerki, gėdini ir nuvertini, yra tiesiog žmogiška.
Ir nepakanka, kad tai pasakytų žmogus su akiniais ir diplomu.
Reikia tai patirti, kad tikrai patikėtum.

Gėda, smerkimas – stingdo. Net jei tą darau tik pats sau.
Stabdo nuo gyvenimo, nuo laisvės.
Sargdina, skaudina tiek kūną, tiek sielą.

Grupėje gali patirti priešingą jausmą 💚 – priėmimą, palaikymą ir tikrumą.

Todėl, jei jautiesi užstrigęs ar užstrigusi, nori daugiau vidinės laisvės, ramybės ir tvirtumo - kviečiu prisijungti prie psichoterapinės grupės.

📍 UKMERGĖJE, trečiadienio vakarais, prisijungimas nuo spalio mėnesio.
Šiuo metu yra 2–3 laisvos vietos.
(Grupėje negali dalyvauti pažįstami žmonės – tad jei tavo kaimynas ar vadovė užsirašys pirmi, ši galimybė gali ilgam užsidaryti.)

Aš esu grupių psichoterapeutė – padedu grupei tapti gydančia erdve, o Tau – keistis joje.

Parašyk man žinutę – papasakosiu daugiau.
📧 adakauskiene.e@gmail.com
☎️ 066262656

20/08/2025

👥 Kas įvyksta, kai į vieną erdvę susirenka tokie skirtingi žmonės?

Vienas – putojantis, pilnas emocijų, lengvai įsižiebiantis.
Kitas – ramus ir santūrus, šaltas ir pilnas ledo
Vienas – saldus ir visiems įtinkantis,
Kitas – aštresnis, kartais net verčiantis susiraukti.
Dar kitas – beskonis ir bekvapis, amžinai pamirštas.

Jokioje grupėje visiems neįtiksi. Ir todėl būtent grupėje neišvengiamai pamatai savo unikalumą.
Pamatai, kas erzina, kas traukia, kas įkvepia.
Ir dažnai atrandi savyje spalvas, kurias pats buvai užslėpęs.

O kai nuo savęs kažką slepi - tai lenda, spirga kažkur viduj kaip trūkumas, beprasmybė, nerimas.

Atrandi ir tai, kad visada VISADA gali rasti ir panašumų, artumo, mokaisi kurti bendrystę, vakarėlį su tais, kuriuos turi.

Žodžiu, ieškojau magnetuko, radau grupės metaforą.😅

Jei nori pažinti save santykyje su kitais, susigrąžinti savą autentiškumą, mokytis atsiverti, pasirodyti ir priimti kitus - grupė padės atrasti savo balsą ir kurti tikrą ryšį.

Kviečiu prisijungti prie psichoterapinės grupės trečiadieniais Ukmergėje. Ir paskubėti, kol neprisijungė kolega ar kaimynas, nes pažįstami joje susitikti negali 😌

Pasikalbėkime - padėsiu suprasti, ar grupė tau tiktų.

18/08/2025

Seniai seniai, prieš kokius 8 metus kai dar dirbau poliklinikoje, sugalvojau, kad noriu vesti teminę grupę. Tada tik buvau pradėjusi mokytis grupinės psichoterapijos. Buvau žalias viščiukas.

Viena bijojau. 👀 tai pasiūliau kolegei Nijolei ir ji labai lengvai sutiko! Jei neklystu dvi grupeles pravedėm kartu, kiekvieną po 5-6 sesijas. Žodžiu, ji pamatė mane psichoterapiniuose vystykluose 😅

Buvo kartu nuo idėjos iki pat pabaigos, matė mane šalančiomis nuo jaudulio galūnėmis ir iš VIP ložės girdėjo visas nesąmones kurias galėjau pasakyt. Ir būtų mačiusi jei grupė būtų kažkas labai baisaus ar sunkaus. Nutuokiu, kad ji, kaip ir aš, ten matė daug gražių dalykų :)

Todėl, kai pamatau ją pasidalinant mano kvietimais, man čia nuostabiai didelis
palaikymas ir padrąsinimas ♥️ ir, tikiuosi, padrąsinimas tiems, kurie pagalvoja kreiptis ir vis atideda.
Ačiū visiems pasidalinantiems geru žodžiu, ir ačiū Tau, Nijole!

18/08/2025

Grįžau!
Klausiausi kitokios muzikos, važiavau kita kelio puse, valgiau visiškai kitokio skonio maistą, gyvenau kitu ritmu, žiūrėjau kitas laidas ir skaičiau labai kitokias knygas. Vežiausi vieną psichologinę, bet ją tik dar giliau nugrūdau lagamine.

Ir dabar jaučiuosi labai pasiilgusi savo namų, savo ritmo, savo kavos, savo puodelio, savo lovos. Pasiilgau savo darbo, žmonių, gyvenimo istorijų ir keistų simptomų tyrinėjimų, pasiilgau terapinių, labai kitokių, bet gyvų ir tikrų pokalbių, kuriuose telpa ir ašaros, ir kvatojimas, ir atsakymų ieškojimas.

Pasiilgau ir to jauduliuko pirmą kartą susitinkant su nepažįstamu žmogumi ir bandant suprasti, ar mes pajėgsim kartu sukurti terapinę sąjungą ir surasti jo ieškomus atsakymus.

Taip taip, labai visų ir visko pasiilgau! Turiu perteklinės energijos ir laisvų vietų individualiai ir grupinei terapijai.

Terapijos sėkmę geriausiai prognozuoja tarpusavio ryšys. O jis man geriausiai užsimezga su tais:
kurie nori būti išgirsti, suprasti ir suprasti patys save;
kuriems nepakanka nusiraminimo pratimo, bet kurie nori leistis giliau, atrasti skausmo šaknis;
kurie nori ne tik "kažko nebejausti", bet ir "kažką jausti", pavyzdžiui, prasmę, ryšį, džiaugsmą, meilę;
kurie nori ne visažinio guru, o patyrusio žygeivio nepažintose teritorijose;
kurių kūnai signalizuoja kažką neaiškaus. Aišku tik tiek, kad jiems tikrai reikia dėmesio. Tada mokomės tą dėmesį skirti, atpažinti, kas ir kaip tame kūne jaučiasi, kartais duoti jam daugiau veiksmo, o kartais - palikti ramybėje.

Ir su tais, kurie giliai viduje žino, kad viskas ateina iš TEN, iš to nutylėto skausmo, neišgirstų užtildytų jausmų, kuriems reikia būti išgirstiems, pamatytiems, pajaustiems kartu su tuo, kuris jų nebijo. Aš nebijau Tavo skausmo 💚

Labiausiai pirmenybė tiems, kam įdomi grupinė terapija. Nes grupinė terapija yra mano profesinė meilė ir aš negaliu patikėti, kad dar ne visi apie ją žino ir bandė.

Dirbame jaukioje palėpėje Ukmergės centre, kur minkštai sėdint gali dairytis pro langą į liepos šakas, skaityti jausmus iš jausmų rato arba stebėtis, kokios šiltos kitų žmonių akys sėdint grupės rate. Tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie ne visada lengvus reikalus.

Kabineto augalai gerai sugeria nerimą, sofkutė žmones paleidžia lengvesnius (po netikėtai atveriančių sesijų laikinai ir sunkesnius), o kilimėlis prie durų pasiima purvą, kurio norisi atsikratyti.
Na, o grupėje buvusios kitų akys nepaleidžia - jos lieka su tavimi ir primena, kad esi ne vienas.

Jei jauti, kad atėjo laikas mums susitikti, 🌿 kviečiu kreiptis:
✉️ Žinute
📧 el. paštu: adakauskiene.e@gmail.com
📞 tel.: 066262656 - Telefonu pagauti sunkiausia (psichologės darbo niuansai + introvertė), bet jei neatsiliepus paliksi žinutę - perskambinsiu 🙂

Labai labai kviečiu ir nuoširdžiai laukiu!
Evelina

16/07/2025

Tradicinis postas artėjant atostogoms 🏖️

Ar noriu, kad mano terapeutas būtų pailsėjęs ir veikiančia galva? Taip!
Ar nervina, kai jis išeina atostogų? Dvigubai taip! 💪

Tiesą pasakius, atostogos (net savos) kai kuriems žmonėms primena paliktumo, apleistumo patirtis. Palikti pas močiutes, be mokyklos draugų atsvaros, du mėnesius sėdintys prie televizoriaus - jei atostogos asocijuojasi su apleistumu, paliktumu, gal net prievarta, tai net savos atostogos gali kelti nepaaiškinamą liūdesį ir nerimą.

O kai palieka (atostogų išeina) žmogus, kuris papildo gyvenimą saugia erdve būti savimi, net jei tai trumpam, gali kilti tikrai daug jausmų. Ir net labai priešingi jausmai vienu metu - pyktis ar liūdesys už tai, kad palieka, baimė "o ką jei prireiks", džiaugsmas, kad vienu įsipareigojimu mažiau ir nieks pernelyg nesigilins, ką reiškia tas "viskas gerai".

Dėl to, artėjant psichoterapeuto atostogoms, kartais gali:
🔸grįžti prieš tai jau dingę simptomai,
🔸sustiprėti nerimas,
🔸rastis neaiškaus liūdesio,
🔸šiaip pasižiūri į veidą ir vat nervina.

Visada nelaiku. Visada per ilgos. Arba per trumpos.

Bet ir naudingos, nes padeda:
🔸pažiūrėti, kaip sekasi save pakalbinti pačiam/pačiai,
🔸atrasti, kas dar yra tavo atramos kasdienybėje, kas dar padeda, kai sunku,
🔸patirti, kad sugrįš (ypač jei paliktumo patirtyse to sugrįžimo nebuvo), kad išsiskyrimas nebūtinai reiškia ryšio nutrūkimą,
🔸mokytis atkurti ryšį po išsiskyrimo.
🔸mokytis, kad galima būti ryšyje ir vis tiek pasirūpinti savo poreikiais. 💪

Atostogausiu iki rugpjūčio 18 dienos. Pažadu grįžti pailsėjusi! ⛱️ Ar pasiilgsiu? Done! Jau pasiilgau :)
O po atostogų turėsiu vietų terapijai (pirmenybė, kaip visad, norintiems į grupę) - jei norėtum pradėti, gali rašyti, o aš atsakysiu į laiškus/žinutes grįžusi po atostogų.

15/07/2025

Kam gilintis į dalykus, kurie jau praėjo? Kam atsiminti tai, kas skauda?

Žmogaus organizmas prisitaiko prie aplinkos. Patiriant ilgalaikį stresą organizmas prisitaiko ir keičia tam tikrus biologinius veiksnius. Žmogus, vaikystėje patyręs smurtą, skurdą, apleistumą, prievartą, tikėtina, kad visą gyvenimą bus jautresnis stresui, labiau linkęs į įvairius psichikos sveikatos ir fizinės sveikatos sutrikimus, organizme bus daugiau lėtinių uždegiminų procesų. Žmogui su tokiomis vaikystės patirtimis labiau tikėtinas potrauminio streso sutrikimas po sunkaus įvykio suaugus.

Tačiau svarbu suprasti, kad VISOS mūsų patirtys gali skatinti pokyčius. Ne tik trauma, bet ir saugi aplinka, patikimi socialiniai ryšiai ir psichoterapija skatina pokyčius. Nuotraukoje esanti tyrėja pristatinėjo savo tyrimą, kuriame patvirtino, kad EMDR terapija turėjo ilgalaikius pozityvius epigenetinius pokyčius pacientams, kurie turėjo gydymui atsparią depresiją.

Trauma praeina, mes užaugam, susikuriam gražesnius gyvenimus, aplinkui turime patikimus ir saugius žmones, gerą darbą. Tačiau vidinis nesaugumas, vaikystėje susiformavę mąstymo ir elgesio modeliai, tai kaip kuriame santykius, tai, kaip tvarkomės su savo emocijomis - lieka. Ir ne tik - įsitempęs organizmas visada pasiruošęs pamatyti pavojų. Tada dažna situacija - viskas gerai, viską turiu, bet kažkodėl jaučiu nuolatinį nerimą, neišlipu iš depresijos, patiriu panikos atakas ar nuolat kažką skauda dėl neaiškių priežasčių.

Psichoterapija, orientuota į ilgalaikio traumavimo perdirbimą tokiose situacijose padeda prisiliesti prie to, kas ilgai buvo išstumta veikti nepriklausomai. Organizmui - pagaliau atsipalaiduoti. Žmogui - mokytis gyventi, o ne tik išgyventi.

Tai užtrunka, pokyčiai vyksta po truputį, iki kol - greitai. Tada ne tik praeina panikos atakos ar depresijos epizodai. Bet ir užsidarę ir įsitempę kaip stygos žmonės suminkštėja, atsipalaiduoja, pradeda kalbėti, norėti, svajoti. Tai nereiškia, kad iš gyvenimo dingsta liūdesys ar užsimiršta sunkios patirtys, bet tai reiškia, kad jos nebevaldo, atsitraukia ir užleidžia vietą gyvenimui.

30/06/2025

Kai sportuoji – mokaisi kvėpuoti per pastangą.
Kad raumenys gautų deguonies, kai jau atrodo, kad nebepajėgsi.

Kai eini į gydomąjį masažą – mokaisi kvėpuoti per skausmą.
Kad nesusitrauktum, nebėgtum nuo rankų, kurios liečia ten, kur įtempta.

Kai eini į terapiją – mokaisi kvėpuoti per jausmą. 🩶
Per liūdesį, kuris kyla netikėtai. Per gėdą, kurios nenori rodyti. Per pyktį, kurio bijai.

Visur mokomės to paties:
ne pabėgti, ne įsitempti, ne sukąsti dantis.
O kvėpuoti per.
Išbūti.

27/06/2025

Slides ruošk vasarą 🎿 taip ir aš kviečiu norinčius į grupinę psichoterapiją Ukmergėje nuo rudens. O į pasiruošimo/įvadinį pokalbį registruotis jau dabar :)

Grupinė psichoterapija yra giluminės formos terapija tinkama tiems, kurie nori:

🌿 pamatyti apie save tai, ko nepamatysi be kitų akių. Tai, ką mato artimieji, bet nematai pats. Panašiai kaip nematai savo ausų be veidrodžio.
🌿 mažiau slėptis, apsimesti, vaizduoti, vengti ir daugiau mylėti, priimti, jausti, gyventi
🌿 suprasti kaip tavo asmeninė istorija ir ankstyvos pamokos veda prie izoliacijos, nerimo, panikos atakų, perdegimo ar depresijos
🌿 išmokti geresnių pamokų, papildyti vidinius resursus, susikurti atramą, užnugarį, gauti palaikymą ir priėmimą ir mokytis tai duoti sau patiems.

Grupė mišri, nes toks ir pats gyvenimas. Reikalingi 3-4 pasiruošimo pokalbiai - per juos įsitikinu, kad grupėje nesutiksit pažįstamų, kad būtent ši grupė jums tiks ir jūs grupei.

Jei perskaitei iki čia - atsilaisvino laikas liepos 7 dieną 15 val. Bet jei tikrai nori į grupę, paieškosiu tau ir patogesnio laiko :)

Ukmergė! Jei nori nuotoliu irgi parašyk - galbūt rudenį rinksiu ir tokią 🫶

25/06/2025

Kiekvienas turim savo tolerancijos langelį – erdvę, kurioje dar galime ir jausti, ir galvoti, išlikti ryšyje, priimti apgalvotus sprendimus. O kai apima itin stiprios emocijos, kurios peržengia galimybę su jomis išbūti ar susireguliuoti - ta erdvė vadinama "už tolerancijos lango".

Kaip tai gali atrodyti:
🔸 Vienoje pusėje – sproginėjančios emocijos, panikos atakos, ašarų kriokliai dėl neaišku ko.
🔸 Kitoje – visiškas atsiribojimas, dingimas iš kontakto, žvilgsnis į niekur.

Jei augant nebuvo, kas padėtų išbūti su emocijomis – jei labiau baudė nei palaikė, jei mokė slopinti, o ne pabūti, jei dar patyrėm traumų – tas langas gali likti labai siauras.

Ir tada...
– emocijos gąsdina, tad jos laikomos ir spaudžiamos iki sprogimo arba sustingimo. Arba neaiškių kūno skausmų;
– konfliktas – lyg audra, po kurios reikia kelių dienų atsigauti;
– apsistatoma sienomis, kad niekas per daug neprisiartintų ir nedirgintų. Bet tarp tų sienų – labai vieniša.

Terapija – tai saugi erdvė auginti savo tolerancijos langą.

Kad pavyktų prie emocijų prieiti arčiau. Kad pyktis netaptų nei sprogimu, nei apatija. Kad galėtum jausti – bet vis dar galvoti. Ir kalbėti. Ir būti.

Kai tai vyksta su kitu – individualiai ar grupėje – langas plečiasi greičiau.
Nes krūvį tada laiko ne vieno žmogaus pečiai. 🫂O jei grupė jau brandi, jei dar pasiekusi savo darbinę stadiją - ji gali išlaikyti ypač daug.

Ir po truputį ten, kur anksčiau viskas sprogdavo arba sustingdavo atsiranda daugiau vietos kvėpuoti, o jausmai nebe tokie baisūs. 🌿

18/06/2025

Būna, kad namuose tarsi kažko trūksta – vieniša. Bet ir tarp žmonių jautiesi nesavas.
Taip kartais nutinka, kai per ilgai dairaisi į šonus ir pamažu pameti save.

Gera žinia ta, kad save visada galima išgirsti iš naujo. 💚 Ir galima mokytis būti savimi tarp kitų, kurti ryšį. Tik tam reikia tinkamos grupės.

Su meška kalbam apie mišką ir kaip bendrauti su kitais gyvūnais. O žmones kviečiu į terapinę grupę.
Jei kartais jautiesi kaip meška tarp žmonių ir gyventi vienam miške nesinori – galbūt jau laikas pabandyti ir tau. 🐾

Jau kviečiu norinčius prisijungti rudenį, trečiadienio vakarais, Ukmergės mieste 🍁

17/06/2025

Konferencijų maratoną pabaigiau su tema apie pabaigas.

Patirtinis mokymasis yra labai kitoks, nes informaciją apdoroji ne vien darbine atmintimi, ne vien analize, bet visu savo vidumi.
Ir grįžtu dar drąsesnė kviesti visus į grupes, jos tiek daug aprėpia ir išlaiko! Tiek daug temų, prie kurių būtų per sunku prisiliesti vienam, kurių norėtųsi išvengti, pabėgti. Tokio bendrumo, kurį galima pajausti grupėje, niekur kitur dar nesu radusi - jis kitoks, labai giliai paliečiantis, sujudinantis giliausią dumblą ir padedantis jį suvirškinti.

O pabaigos yra labai sunku, labai baisu. Ir kiek daug drąsos reikia, kad galėtume gyventi iš širdies, žinant, kad jos bet kada gali ateiti ir, tikrai visada, ateis. Gyventi nemirštant anksčiau laiko, neatsisakant gyventi ir mylėti vien tam, kad mažiau skaudėtų.

Geriausiai visą patirtį man apibendrino linkėjimas, nors ne man skirtas, bet vis tiek pasiimtas:

Be brave, be strong. And have fun.

Grupė yra tai, kas suteikia drąsos susidurti su didžiausiais sunkumais ir baimėmis. Linkiu drąsos tokią grupę turėti - ir ja pasinaudoti ♥️

11/06/2025

Kai kuriems žmonėms grupė skamba kaip idėja iš košmaro:

– Kalbėti apie save garsiai ir dar kitiems? Neeee, ačiū.
– Klausytis kitų? Taigi ir taip jau sunku, dar kitų problemos...
– Emocijos? Geriau einu dar pusę etato kur nors įsidarbinti.

Bet sustojus ir pažvelgus giliau – šios baimės jau gyvena mūsų kasdienybėje:

🟡 Vienatvė. Nes niekam neparodau, kas iš tikro vyksta manyje.

🟡 Kai kas nors atsiveria man – imu „gelbėti“. Sprendžiu. Taisau. Prisiimu per daug atsakomybės, nes jaučiuosi reikalingas ir vertingas tik tada, kai atlieku kokią nors funkciją, o ne tiesiog būnu.

🟡 Sproginėjimą iš niekur. Arba priešingai - apatiją ir atsiribojimą, beprasmybę. Nes mane gąsdina emocijos ir darau viską, kad jų išvengčiau. Kas greičiausiai reiškia, kad visokiausių emocijų, nuoskaudų ir įtampos prigrūstos visos spintelės, prišluoti kalnai po kilimais ir tik laiko klausimas, kada viskas pradės lietis per kraųštus, jei dar nesilieja

Tai nėra silpnumas. Tai – prisitaikymo mechanizmai. Išgyvenimo strategijos. Tik bėda viena - kad jos daug kainuoja. Ir kuo toliau - tuo brangiau.

Gera žinia - kad galima mokytis kitaip. 🙌

👥 Grupė – tai vieta, kur galima mokytis būti su kitais neliekant savo kiaute. Kur mokomės pasitikėti, kurti saugumą santykiuose, atliepti ir būti kartu, bet ne gelbėti ir ne griebtis kitų atsakomybių. Kur mokomės jausti ir nebūti su savo jausmais vieniši.

Sekantis prisijungimas prie grupinės terapijos Ukmergėje - rudenį. Kviečiu susitikti ir pasikalbėti jau dabar - grupei reikia pasiruošti. O aš turiu įvertinti, kad ir Tu grupei ir grupė Tau - tiksit. Kad nesutiksi ten savo kaimyno ar brolio žmonos.

Grupinė psichoterapija naudinga norint auginti savivertę, mažinti nerimo, depresijos simptomus, perdegimą ir spręsti santykių sunkumus. Konfidencialus, ekonomiškas ir efektyvus gijimo būdas