PelkiuZole

24/08/2025

Žolynų šiugždėjimas, moterų balsai, spragsinčios žvakės ir besirangantys palubyn smilkalų dūmai. Palinkėjimai, susikaupimas ir palydėjimas, keliauti savo gyvenimo keliu nebe vienai, ne tik su artimiausiomis, bet ir su savo sielos ir gyvenimo draugu. Sukūriau būsimai nuotakai Viktorijai jos popietę, o ji, su savo bičiulėmis kūrė savo namų jaukuma ir ramybę lydinčius žolynų ryšulėlius, naujo gyvenimo aromatų derinius. Naujoje, bet labai senoje erdvėje, Ateities gatvėje, toli už miesto šurmulio...

02/02/2025

Tikras, paprastas, natūralus senoviškas muilas, sukurtas su pagalba. Jis neapsimeta nei žemuogių pievele, nei pakalnučių pieva, nes jis - tiesiog muilas... O ko daugiau reikia, kai nori tiesiog švaros?

10/12/2024

Ir dar siunčiu - saują levandų :) Indraja Raudonikyte

📸 Gražvydas Jovaiša

10/12/2024

Pristatau Jums - kedrinę pušį! :)

📸 Gražvydas Jovaiša

10/12/2024

Štai taip šeštadienį pradėjome rišti smilkalus Kaune! Smagumėlis! O aplinkiniai pasakoja, kad visi kabinetai ir koridoriai - iš tolo kvepėjo žieminiais, visžaliais augalais :)

📸 Gražvydas Jovaiša

10/12/2024

Savaitgalis Kauno menininkų namai / Kaunas Artists' House su palaikymo komanda!

📸 Gražvydas Jovaiša

28/11/2024

Pelkėse žolėse ir palaukėse auga ne tik aromatiniai augalai , bet ir istorijos. Apie sielos namus - pamąstymai.

Keliuose tekstuose ankstesniuose numeriuose, pasakojau apie savo senelio tėviškę, apie medinę architektūrą, jos sąsajas su esamu gamtovaizdžiu ir aplinka. Viskas atrodo paprasta ir nesunkiai suprantama, tarsi organiškai suaugę. Tarsi grįžus į XXa. pradžią mes galėtume įšokti į tuo...

05/08/2024

Po audros. Pamiškės bitkrėsles vėtra suplakė ant tako, išlaužė. Suskabiau, susirinkau, žemes išpurčiau iš žiedynų ir rišu. Keliuką į namelius ne tik geltonais žiedais, bet ir pilkais drebulių kamienais nuklojo... .zvaigzdes.vaikai kelias šakas, nelabai sėkmingai bandė patraukti nuo kelio, tad teko laukti pagalbos.

25/07/2024

Kas yra Pelkių žolė? Smilkalus gamina ir parduoda dažnas prekės ženklas. Kiekvienas jų, turi savo filosofiją, įsitikinimus, stilių ir žinias. Aš - Indraja Raudonikyte (tikras vardas - Indraja, jau beveik pusę šimtmečio), savo gaminius kuriu, gaminu ir parduodu pati. 🌱 Sėju, pikiuoju, sodinu pati, raviu (?) - jei augalai patys prašosi. 🌱 Skinu, vytinu ir rišu - taip pat pati. 🌱 Fotografuoju, rašau ir parduodu internetu - pati. 🌱 Dalinuosi žiniomis, mokausi, skaitau straipsnius, ieškau mokslinių šaltinių, patirčių ir istorijų - irgi aš. 🌿 Žinoma, dažnai su iššūkiais padeda susidoroti šeima❤️: 🌿 vyras Audrius Nutautas (interneto svetainių reikaluose), 🌿🌿 dukros Ona ir Milda (trukdo ir padeda kartu), 🌿 sūnus Sebastijonas (kai gali - fotografuoja ir filmuoja) ir net šeimos 🐶 šuo 🌿 leo.zvaigzdes.vaikai (būna gražus).

22/04/2024

Delsiau beveik metus, kol atėjo laikas pasidalinti magnolijos smilkalais. Reikėjo sulaukti, kol ji pražys. Japoninės magnolijos medis, augęs puoselėtame bičiulės sode, po kelių dešimtmečių turėjo pakeisti savo vietą ir ruošiamas kelionei – buvo stipriai genimas, formuojamas. Taip šios magnolijos skiedrelės ir šakelės, surinkus, išrūšiavus, suskaldžius ir išdžiovinus tapo smilkalais. Dėl paties paruošimo būdo jas ir pavadinau „skiedra”, nes magnolijos šakos buvo skaldomos kirvuku, smulkinamos peiliu, ir taip atsirado skiedros ir skiedrelės. O gal mažos malkelės? Jei kas sunerimo dėl keliauninko magnolijos medžio likimo, tai galiu patikinti, kad iš Kauno jis nukeliavo į Panemunių kraštą ir dabar jį galite pamatyti Nemuno šlaituose, nuo didžiojo Seredžiaus piliakalnio. Ir šiemet jis išskleidė pirmąjį savo žiedą naujoje vietoje. Taip magnolijos medis ir šakomis pasidalino, ir gyvuoja, žaliuoja toliau, po kraustynių.

15/04/2024

Kaip ir kiekvieną pavasarį, jau tikriausiai penkti metai, dalinuosi savo patirtimi ir žiniomis apie augalus, kviečiu pažinti, patirti ir pajusti, kaip kiekvienas mes galime daug daugiau nei atrodo. Kiekvienas mūsų gebame atrasti augalus, pažinti, užuosti, paprašyti, nuraškyti, paglostyti, apsupti, suglausti, prispausti, pasaugoti ir kviestis į pagalbą prireikus. Ar susikaupimo, ar ramybės, o gal uodą nubaidyti... Prisijunkite - jau ši penktadienį, Kaune, 19:30 - susitinkam Bundu Kaunas Daugiau apie renginį ir registracija: https://fb.me/e/gyO9NMYaW

22/02/2024

Lauke, jau visai panašu į pavasarį, nors žiema nežada taip lengvai pasiduoti. Mano padangėje ne tik gulbės giesmininkės, grįžtančių paukščių < piešiniai, nustebęs varnėnas ant kaimynų vyšnios ir vis šilčiau paglostanti saulė. Pamąsčiau, ar kartais pavasarėjant kas nesugalvojo paieškoti sau jaukaus užutėkio arčiau gamtos? O gal reikia įžvalgų ar patarimų? Dalinuosi savo tekstu iš Pelkių Žolės tinklaraščio, kuris pilnas patarimų renkantis sodybą. https://www.pelkiuzole.com/blogas/renkuosi-sodyba/