
12/08/2025
"– Nori arbatos?
– O tu gersi?"
Ar matot dialoge kaltės jausmą?
Savo psichoterapiniame darbe dažnai susiduriu su suaugusiais žmonėmis, kurie kaltę nešiojasi nuo pat vaikystės – lyg ji būtų neatskiriama jų dalis. Būna žmonių, kurie yra persmelkti kaltės jausmu – net jei tiesiogiai apie tai nekalba, kaltė jaučiama jų elgesyje, žodžiuose, požiūryje (panašiai kaip ir gėdos atveju). Giliai įsišaknijusi kaltė pasireiškia subtiliai. Žinote tą situaciją, kai pasiūlai svečiui arbatos, o jis paklausia: „O ar tu gersi?“, arba: „Jeigu tu gersi – ir man padaryk.“ Pasakysite, juk nieko čia tokio – tiesiog mandagus žmogus, kuris nenori užkrauti rūpesčiais. Tai kad būtent! Čia ir slypi esmė – subtilumas. Panašiai kalbantys žmonės tiesiog išmoko, kad jų poreikiai nėra svarbūs. Jie išmoko, kad neturi teisės „apkrauti“ kitų, sukelti jiems nepatogumų savo norais ar jausmais.
Kaltė nevaisingumo kelyje yra labai dažna. Labai labai dažna. Ji būna dvejopa: kaltė kitiems (partneriui, tėvams, sesėms, draugėms ir pan.) ir kaltė sau. Kaltė sau nevaisingumo patirtyje yra nematoma, bet labai stipri vidinė jėga. Ji tyliai įsirašo į žmogaus vidinį pasaulį kaip nuolatinis jausmas: „Su manim kažkas negerai“, „Aš nepajėgiu to, ką turėčiau galėti.“ ...
Kaltės jausmas, jo atspalviai, išraiška, mums daroma įtaka – dar viena svarbi tema iš mano būsimos knygos apie nevaisingumą.
; ;